Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I.

S. M. nubaustas už tai, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 19 val. 30 min., Varėnos r., kelyje Marcinkonys – Lynežeris – Krokšlys, sulaikytas vairavęs automobilį neblaivus, nustatytas 2,414 promilių girtumas ir su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja: II.

S. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

S. M. iš esmės administracine tvarka nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo - užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Kaip matyti, rajono apylinkės teismas paskyrė nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą – 2500 litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, t. y. sunkesniojo iš padarytų pažeidimų teisės normos sankcijoje numatytą vidutinio dydžio nuobaudą.

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos, joje numatyta galimybė skirti vieną iš dviejų alternatyvių administracinių nuobaudų, t. y. baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu arba administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, S. M. asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskyrė ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinusi nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes ir ATPK 29 straipsnio nuostatas, jog administracinis areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį parinko tinkamai, todėl ji nekeičiama. Pažymėtina, kad vien pažeidėjo materialinės padėties sunkumas nesudaro pagrindo skirti sunkesnę nuobaudos rūšį. Be to, apelianto teiginiai dėl sunkios materialinės padėties nepagrįsti jokiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per keturiasdešimt dienų nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos gali kreiptis rašytiniu prašymu į pirmosios instancijos teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų, kartu su prašymu pateikdamas ir sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

S. M. teiginiai, kad jis nežinojo apie teismo posėdį ir tuo buvo suvaržytos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos, jis asmeniškai pasirašė administracinio teisės posėdžio protokole, kad jam žinoma apie rajono apylinkės teismo posėdžio datą ir vietą (b. l. 2). Kadangi teismo posėdis įvyko administracinio teisės posėdžio protokole nurodytu metu, tai apelianto argumentai dėl jo procesinių teisių suvaržymo, atmetami.

Apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas paskiriant pažeidėjui nuobaudą. Dėl šių priežasčių rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.