Telšių apylinkės teismo įsakymas

2014-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-72-169/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-01-02
Bylos Nr.
1-72-169/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
J. G.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 2 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. G., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 11 klasių išsilavinimo, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą: 2013 m. lapkričio 4 d. 18.17 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,06 promilių girtumas), iš jai priklausančio mobiliojo telefono Nr. 8-628-20404 paskambinusi Bendrojo pagalbos centro telefonu Nr.112 melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą nurodydama, jog neblaivus sugyventinis S. B. su ja konfliktuoja, muša rankomis, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir S. B., vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu, 00 val. 30 min. buvo patalpintas į Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK areštinę.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią J. G. padarytą veiką yra numatyta LR BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas J. G. grindžiamas šiais duomenimis:

kaltinamoji J. G. apklausta kaip įtariamoji dėl pareikšto įtarimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. lapkričio 4 d. apie 12 val. atėjo kaimynė G. Ž., atsinešė butelį degtinės. Šventė G. gimtadienį, kartu gėrė ir sugyventinis S. B.. G. Ž. paprašė, kad ji nupirktų degtinės, tada S. B. išgirdo ir nebeleido eiti pirkti degtinės bei gerti. Tarp S. B. ir jos prasidėjo žodinis konfliktas. Tada ji paėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir paskambino numeriu 112 bei pasakė, kad sugyventinis S. B. prieš ją smurtauja. Skambindama ji norėjo, kad atvykę policijos pareigūnai S. išsivežtų ir jis netrukdytų toliau joms su G. gerti alkoholio. Atvykę policijos pareigūnai S. išsivežė. Ji dabar gerai nepamena, ką jiems tą vakarą pasakojo, kadangi buvo išgėrusi alkoholio. Kai pareigūnai išsivežė S., nuėjo nusipirkti degtinės butelį, kurį abi su G. išgėrė. Sužalojimas ant jos veido, tiksliau hematoma kairiajam paakyje, atsirado nugriuvus maždaug prieš savaitę laiko pas kaimynę E.. Ten jie su S. ir E. gėrė alkoholį, kai apsvaigus nuo alkoholio ji griuvo ir atsitrenkė veidu į lovos galą (47 b. l.);

liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-11-04 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 16 valandą jis nešė malkas, o jo sugyventinė J. G. ir jos draugė G. Ž. gėrė naminę degtinę. Jos gėrė gyvenamo namo kambaryje, nešdamas malkas užėjo pas jas į kambarį, išgėrė porą stikliukų, vėliau pamatė, kad sugyventinė jau daug išgėrė, tad jai pasakė, kad nebegertų. Tada jis susipyko su J. G., jokio smurto prieš ją nenaudojo, buvo tik žodinis konfliktas. Kai jis norėjo išvyti J. G. draugę G. Ž., jam iškvietė policijos pareigūnus. Kodėl jam iškvietė policiją, S. B. tiksliai nežino. Jis su J. G. gyvena jau 7 metai, drauge veda bendrą ūkį. Prieš savaitę laiko kartu su J. G. buvo pas savo draugę E., gyvenančią Kurmaičių k. Pas E. šventė susitikimą ir pasiliko nakvoti. Su J. miegojo virtuvėje vienoje lovoje, jis prie sienos, J. G. prie krašto. Ryte į virtuvę atėjusi E. pažadino jį ir jis pamatė, kad J. yra iškritusi iš lovos ir guli ant grindų. Kur ji griūdama susižalojo kairiąją veido pusę, jis pasakyti negali, gal į stalą, gal į kėdę. Iš pradžių ant jos veido matėsi kairėje pusėje įbrėžimas, po to pamėlynavo paakys (34 b. l.);

liudytoja G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio mėnesio pabaigoje pamatė, kad J. G. kairiajame paakyje yra mėlynė, ji jos paklausė kas atsitiko, ši atsakė, kad prieš kelias dienas buvo pas savo draugę E. ir iškrito iš lovos, dėl to susižalojo kairiąją veido pusę. 2013-11-04 apklausoje tyrėjui ji pasakė, kad J. G. jai pasakojo, kad mėlynė po akimi atsirado dėl to, kad ją sumušė S. B., taip pasakė todėl, kad po pokalbio apie iškritimą pas E. iš lovos J. pirštu parodė į S., iš to jos gesto ji suprato, kad ją sumušė S., o kaip buvo iš tikro, pasakyti negali, nes ji pati nematė, kad S. muštų J. 2013-11-04 vakare, kai buvo pas J. ir S., abu tik konfliktavo žodžiu, barėsi dėl to, kad S. nėra užsiregistravęs darbo biržoje ir negauna pašalpos. Konflikto metu J. paskambino į policiją ir prašė pareigūnų pagalbos. Atvykus policijos pareigūnams J. pasakė, kad S. triukšmauja. Jiems pasiteiravus apie mėlynę paakyje, ji pasakė, kad ją sumušė S. Pareigūnai S. išsivežė (14 b. l.);

2013-11-04 alkotesterio šaknele Nr. 3132, kurioje nustatytas 3,06 promilių J. G. girtumas (9 b. l.).

Pagal LR BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. G. Bendruoju pagalbos centro telefonu pranešdama apie tai, kad S. B. prieš ją smurtauja, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Bylos aplinkybės yra aiškios, J. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta aukščiau nurodytų įrodymu visetu. Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog LR BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2013 m. gruodžio 12 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji J. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės.

Skiriant bausmę J. G., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę.

J. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilankė. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už LR BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. G. prisipažino esanti kalta, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai J. G. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos LR BK 46 straipsnio 4, 5-8 dalyse.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. G. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta pagal LR BK 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti J. G., kad darbą nuteistajai parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti J. G., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti J. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal LR BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. G. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai J. G..

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Violeta Erlickienė