- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- e2-561-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13436-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- G. K. L.
- Atsakovas
- V. L.-V.
- Trečiasis asmuo
- K. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonės „Registrų centras“
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Dalė Peckutė
dalyvaujant ieškovo G. K. L. atstovei pagal įgaliojimą I. L., atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. L. 2017 m. spalio 24 d. patikslintą ieškinį atsakovei V. L.-V. dėl servituto ir žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys K. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2017 m. spalio 24 d. patikslintu ieškiniu (3 t., el. b. l. 106–116) prašo: nustatyti 3,5 m pločio kelio servitutą atsakovės V. L.-V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemės ribos“ 2017 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo su servitutu planą, pažymėtą indeksu „S3“ ir taškais 12, 13, 14, 23, 24, 25 ir 26, plotas 67 kv. m., su teise prieiti ir privažiuoti, naudoti ieškovui G. K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus, (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyti 13 kv. m servitutą „S1“ (taškai 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19) ūkio pastato 5I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, ir 7 kv. m servitutą „S2“ (taškai 14, 15, 20, 21, 22) stoginės 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksploatavimui; nustatyti ieškovui G. K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Žemės ribos“ 2017 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatant šias ribų koordinates koordinačių sistemoje LKS-94: taško Nr. 1 koordinates pagal taškus: X-6084303,45, Y-492084,50; taško Nr. 2 koordinates pagal taškus: X-6084299,09, Y-492081,95; taško Nr. 3 koordinates pagal taškus: X-6084293,41, Y-492077,87; taško Nr. 4 koordinates pagal taškus: X-6084290,46, Y-492075,76; taško Nr. 5 koordinates pagal taškus: X-6084287,88, Y-492074,23; taško Nr. 6 koordinates pagal taškus: X-6084286,74, Y-492073,57; taško Nr. 7 koordinates pagal taškus: X-6084283,56, Y-492071,74; taško Nr. 8 koordinates pagal taškus: X-6084269, Y-492063,88; taško Nr. 9 koordinates pagal taškus: X-6084276,49, Y-492052,88; taško Nr. 10 koordinates pagal taškus: X-6084295,21, Y-492061,53; taško Nr. 11 koordinates pagal taškus: X-6084296,44, Y-492059,10; taško Nr. 12 koordinates pagal taškus: X-6084301,27, Y-492061,72; taško Nr. 13 koordinates pagal taškus: X-6084300,00, Y-492064,24; taško Nr. 14 koordinates pagal taškus: X-6084308,29, Y-492068,95; taško Nr. 15 koordinates pagal taškus: X-6084313,18, Y-492072,10, įregistruojant šias ribas VĮ „Registrų centras“; pripažinti negaliojančiomis 2017 m. liepos 7 d., 2017 m. liepos 11 d. deklaracijas Nr. 1, Nr. 2 apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurių pagrindu buvo suformuoti ir įregistruoti (duomenys neskelbtini), statiniai: nuotekų tinklai (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), šaligatvis (un. Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei panaikinti šių statinių registraciją nekilnojamojo turto registre; įpareigoti atsakovę leisti pravažiuoti savaeigei geologinei platformai atsakovės sklypu laikinai išmontuojant dalį (ne daugiau, kaip du bėginius metrus) naujai pastatytos tvoros, pagal pateiktą žemės sklypo plane nurodytą trasą; priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas 2017 m. spalio 24 d. patikslintame ieškinyje nurodė, atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas Nr. 5I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalia ieškovo žemės sklypo esantis kaimyninis atsakovės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso V. L.-V. Kadangi žemės sklypai yra gretimi ir juose gyveno ir gyvena giminės, yra nusistovėjusi tvarka, kad kelias, skirtas privažiuoti prie ieškovo ir atsakovės pastatų ir einantis per atsakovės žemės sklypą, yra naudojamas nuo seno, jau virš 45 metų. Šio kelio faktinį egzistavimą ir naudojimą įrodo prie šio ieškinio pridedamos nuotraukos. Kito privažiavimo nėra ir negali būti. Nors nuo seno yra nusistovėjusi tvarka, kad ieškovas ir jo šeima gali naudotis įrengtu įvažiavimu prie savo pastatų, namo bei naudotis – eksploatuoti ūkinį pastatą Nr. 5I1b bei stoginę Nr. 7I1m atsakovė nebeleidžia ieškovui naudotis įvažiavimu, patekti prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų ir tinkamai naudotis bei eksploatuoti savo žemės sklypu ir jame esančiais pastatais. Iš 2016 m. birželio 28 d. gauto rašto iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovas sužinojo, kad jo žemės sklypo ribos yra neteisingai nustatytos, t. y. skiriamoji riba tarp žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nubrėžta per ieškovui nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą Nr. 5I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginę Nr. 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nėra niekam perleidęs nuosavybės teisės į ūkinį pastatą Nr. 5I1b, stoginę Nr. 7I1m ar dalį savo žemės sklypo, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė pataisyti sklypo ribas, motyvuodama, kad jai nėra suteikta kompetencija keisti privačių žemės sklypų ribas ir nurodė spręsti žemės sklypų skiriamosios ribos klausimą savininkų bendru susitarimu. Atsakovė nėra linkusi gražiuoju spręsti esamų problemų. Be to, po šios bylos iškėlimo, paaiškėjo, kad vykstant teisminiam ginčui, VĮ „Registrų centras“ neteisėtai įregistravo (duomenys neskelbtini), atsakovės naujus statinius: nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šaligatvį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu, nagrinėjant teisminį ginčą ir nesibaigus bylai dėl servituto ir žemės sklypo ribų nustatymo, atsakovė nesant ieškovo sutikimo ir slapta nuo ieškovo neteisėtai įregistravo VĮ „Registrų centras“ statinius ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taip siekiama neteisėtai apsunkinti servituto nustatymą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir žemės ribų nustatymą tarp besiribojančių sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Ieškovas bandė susitarti su atsakove dėl leidimo transporto priemonėmis patekti į ieškovo sklypą, tačiau atsakovė visiškai nebendrauja su ieškovu. Servituto nustatymas pagal 2017 m. kovo 30 d. UAB „Žemės ribos“ parengtą žemės sklypo plano projektą, neproporcingai nesuvaržytų atsakovės teisių, nes servitutą prašoma nustatyti atsakovės žemės sklypo pakraštyje. Negalėjimas į savo žemės sklypą patekti transporto priemonėmis, apsunkina ieškovo padėtį naudotis savo nuosavybe, nes ieškovas jau yra garbingo amžiaus, trukdo tinkamai prižiūrėti ir puoselėti savo turtą, nes reikiamų statybos, remonto, žemės ūkio ir kitų medžiagų ieškovas negali tinkamai pristatyti į savo žemės sklypą. Žemės sklypo plano projekte nurodytas servitutas leidžia ieškovui patekti prie pagalbinio ūkio pastato 5I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. UAB „Žemės ribos“ parengtame žemės sklypo plane, servitutas pažymėtas S1 ir užima 13 m2 atsakovės žemės sklypo. Servituto pastato eksploatavimui reikia ne tik pagalbiniam ūkio pastatui 5I1b, bet ir stoginei 7I1m. Minėta stoginė ribojasi su atsakovės žemės sklypu, dėl to norint tinkamai aptarnauti stoginę 7I1m reikia teisės pasinaudoti nedideliu plotu atsakovės žemės sklypo – viso tik 7 kv. m. Prašo nustatyti neatlygintiną kelio servitutą, nes šis kelias buvo įrengtas seniai paties ieškovo ir ieškovo tėvo. Atsakovė, nustačius kelio servitutą, papildomų suvaržymų naudotis jai priklausančiu žemės sklypu nepatirs, nereikės papildomų lėšų įrenginėti kelią. Kito kelio negu prašomas nustatyti nuo seno faktiškai naudojamas servitutas, nėra ir negali būti. Tai patvirtina MB „KA sprendimų“ rengta įvažiavimo į sklypą analizė kartu su aiškinamuoju raštu.
Kadastrinių matavimų atlikimo metu, ieškovui priklaususio žemės sklypo ribos buvo perbrėžtos ir koordinačių posūkio taškai vietoje to, kad ribotųsi su ūkiniu pastatu Nr. 5I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kerta šį pastatą per pusę, šiek tiek kertama yra ir ieškovui priklausanti stoginė Nr. 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Toks ribų paženklinimas neatitinka nuo seno nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos ir pažeidžia ieškovo nuosavybės teises. Nustatyti žemės sklypo ribas pagal faktinę naudojimosi tvarką, kuri atitinka ieškovo žemės sklypo ribas, pagal kurias ir buvo suformuota ieškovo išperkama žemė, yra būtina, kad ieškovas galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiais ūkiniais pastatais ir kad jo nuosavybės teisė be pagrindo nebūtų sumažinta ir suvaržyta.
Nebuvo gauti jokie sutikimai iš ieškovo, t. y. besiribojančio žemės sklypo savininko, dėl atsakovės naujos tvoros ant žemės sklypų ribos statybos. Atsakovė neteisėtai statė tvorą ten, kur eina servitutinis kelias, o patį kelią neva laiko šaligatviu. Žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros paveldo teritorijos – Kauno senamiesčio vizualinės apsaugos pozonį. Tokiu atveju, būtinas leidimas ir bendrasavininkio (ieškovo) sutikimas tvorai, šaligatviui, statyti ar rekonstruoti, keisti paskirtį. Statiniai pastatyti ir įregistruoti neteisėtai ir jų registracija bei registravimo pagrindas turi būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t., el. b. l. 49–51).
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji neturi tokios paskirties pastatų, prie kurių yra reikalas privažiuoti transporto priemonėmis iki pat durų, ji, kaip ir ieškovas, garažo neturi. O į gyvenamąjį namą ateina šaligatviu ir dėl to naudojimasis gyvenamuoju namu nesuprastėja. Nekilnojamasis turtas priklauso atsakovei dovanojimo sutarties pagrindu nuo 2012 metų. Ieškovo argumentai, kad šaligatvis faktiškai buvo naudojamas kaip kelias ilgą laiką nėra pagrindas tenkinti ieškinį. Teisinio pagrindo dėl ko turi tęstis ieškovo savivalė – nepateikta. Jeigu ieškovas, jo sūnaus šeima ir kiekvienas, kuris pageidauja pravažiuoti kiemu neteisėtai važinėjo transporto priemonėmis kuomet turtą valdė 90-metis atsakovės tėvas V. L., tai atsakovė neprivalo kęsti jų savivalės dabar. Kuo pasireiškia netinkamas ieškovui priklausančio žemės sklypo ir jame esančių pastatų netinkamas eksploatavimas, kai nėra nustatyto kelio servituto – neaišku. „Netinkamo eksploatavimo“ turinys ieškinyje neatskleistas. Atsakovė taip pat nėra įsirengusi atskiro ir nuosavo kelio ir neketina to daryti. Jai pakanka šaligatvio prieiti į gyvenamąjį namą, kiemą, ūkinius pastatus. Jai nėra būtina važiuoti transporto priemonėmis šaligatviu ar jį rekonstruoti, išardyti esamas atramines sienutes, beveik 50 proc. platinti esamą statinį, kad šis atitiktų keliui keliamus reikalavimus, apmokėti papildomas išlaidas keliui įrengti, teikti dokumentus valstybės institucijoms, keisti statinio paskirtį ir jį registruoti viešame registre. Atsakovė nevažiuoja transporto priemonėmis šaligatviu, bet žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais naudojasi pagal jų tiesioginę paskirtį. Gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) savininkai taip pat neprivažiuoja prie gyvenamojo namo durų, tačiau juose gyvena, valdo ir naudojasi, namus pasiekia laiptukais tiesiai iš gatvės. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti jam išskirtines sąlygas yra nepateisinamas jokia būtinybe. Ieškovas naudojasi pastatais pagal paskirtį be apribojimų. Jei ieškovas nori privažiuoti iki savo pastatų, jis tokius norus gali įgyvendinti savo žemės sklype be jokių apribojimų ir nepriklausomai nuo atsakovės valios ir sutikimo. Atsakovės žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra kiemo statinys – šaligatvis, tačiau ieškovas, ignoruodamas kadastrinius matavimus, šį statinį vadina keliu. Nors ieškovas ir nesutinka su šio kiemo statinio, šaligatvio bl, pastatyto 1975 metais ir rekonstruoto 1985 metais paskirtimi, tačiau paskirties neginčija. Esamas šaligatvis nesutampa su UAB „Žemės ribos“ suprojektuotu 67 kv. m. ploto kelio servitutu ir pažymėtu S3 2017-03-30 parengtame žemės sklypo plane. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą 3,5 metro pločio, tuo tarpu esamas šaligatvis pagal kadastrinių matavimų duomenis ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nesiekia net 2,5 m pločio.
Atsakovė nesutinka su argumentais, kad „kelią“ jos sklype įrengė pats ieškovas ir šis papildomai už nustatytą servitutą nekompensuos. Pagal viešo registro duomenis šaligatvis įrengtas 1975 metais. V. L. (atsakovės tėvas) kasė žemę, statė atramines sienutes, betonavo šaligatvį. Tuo metu ieškovas nei sklypo, nei pastatų savininku nebuvo, jam nepriklausė joks nekilnojamas turtas. Be to, tuo metu dar buvo senasis įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini), kuris vėliau užpiltas, 1978 metais pastačius stoginę, ji įteisinta tik 1989 metais. Taigi objektyviai ieškovui nebuvo būtinybės statyti ir rengti bendrą „kelią“ svetimame sklype. Ieškovas „kelio“ statybos neatlygino ir žeme, nes sovietmečiu visa žemė buvo nacionalizuota, o atkūrus nepriklausomybę, ji grąžinta buvusiems savininkams, t. y. abiems broliams buvo atkurtos teisės į jų tėvų turėtą žemę. Ieškovas žemės savininku tapo tik 1995 metais.
Pastatytą tvorą, atsakovė turėjo teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip naują statinį, kuriam suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė tvorą pastatė savo sklype, ieškovo rašytinis sutikimas nebūtinas, jokių ieškovo teisių nepažeidžia. Atvirkščiai, jis objektyviai turi galimybę naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi už tvoros. Atsakovė naujai įregistravo tik savo pastatytą tvorą. Kitų jokių statinių ji nestatė. Visi minėti kiemo statiniai yra pastatyti jai nesant jų savininkei. Pagal tuo metu galiojančią tvarką kiemo statiniai buvo įregistruojami viešame registre suteikiant jiems vieną bendrą unikalų numerį. Dabar yra leidžiama kiemo statinius įregistruoti kiekvienam jų suteikiant atskirą unikalų numerį. Todėl atsakovė atlikusi naujus kadastrinius matavimus, tai ir padarė. Ieškovas teigdamas, kad atsakovė statinius įregistravo neteisėtai, privalo pateikti argumentus, kokias konkrečias teisės normas atsakovė pažeidė, įrodyti, kad anksčiau buvo įregistruotas „kelias“.
Namų valda (duomenys neskelbtini) priklausiusi ieškovo tėvams A. L. ir A. L., 1961 m. rugpjūčio 5 d. Kauno m. LŽDT VK sprendimu Nr. 599 buvo padalinta į dvi. Mirus A. L., gyvenamąjį namą su priklausiniais paveldėjo ieškovas G. K. L., dalį nekilnojamojo turto jam padovanojo motina. Visą nekilnojamąjį turtą ieškovas įregistravo savo vardu 1985 m. vasario 27 d. Ieškovas patvirtindamas tėvų valią, 1989 m. gruodžio 16 d. Kauno m. Architektūros ir urbanistikos valdybai parašė pareiškimą ir sutiko, kad iš jo „naudojamo žemės sklypo būtų paimta apie 3 m. pločio juosta žemės ir prijungta prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat įsipareigoju perleisti pusę ūkinio pastato 501/b, kuri atsidurs žemės sklype (duomenys neskelbtini)“. Tam, kad ieškovas įgyvendintų savo sprendimą perleisti dalį ūkinio pastato broliui V. L. 1990 m. liepos 20 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių duomenimis pastato 511b dalis pateko į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ši aplinkybė viešame registre buvo įregistruota kaip pastaba 26 metus, t. y. nuo 1990 m. liepos 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d. O atsakovės žemės sklype esanti pastato dalis turėjo netgi atskirą inv. šifrą (411b). Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre 1995 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 974 pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Vyriausybės 1994 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 55, V. L. suteiktas neatlygintinai naudojamas 600 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1996 m. rugpjūčio 25 d. surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, jame pasirašė abu savininkai V. L. ir ieškovas, patvirtindami, kad su žemės sklypų ribomis sutinka. Jeigu ieškovas, mano, kad administracinis aktas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, neteisėtas, o žemės sklypų ribų aktas neteisingas, jis turi teisę jį skųsti įstatymais nustatyta tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui. Be to, atsakovės žemės sklypo plotas pagal ieškovo prašomą nustatyti ribą sumažėja 17 kv. m., vadinasi ieškovo reikalavimas susijęs su atsakovės nuosavybės teisėmis į mažesnį žemės sklypą, negu ji turi dabar, todėl ieškovas turi nurodyti kokiu pagrindu atsakovės žemės sklypo plotas turi būti mažinamas. Ieškovas ieškinio dalyką formuluoja kaip reikalavimą nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ribas pagal UAB „Žemės ribos“ 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtą žemės sklypo planą, nustatant ribų koordinates. Ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos pagal parengtą planą yra nuo taško 9 iki taško 15 imtinai. Visi kiti koordinačių taškai nustato sklypo ribą su valstybine žeme ir sklypu (duomenys neskelbtini), todėl šie reikalavimai nustatyti sklypo ribas nesusiję su reikalavimais atsakovei.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo civilinę bylą dalyje dėl teisinių registracijų panaikinimo nutraukti, o likusioje dalyje – sprendimą priimti teismo nuožiūra; civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (3 t., el. b. l. 140–146).
Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2017 m. liepos 7 d. Deklaracijos Nr. 2 pagrindu buvo keičiami pasikeitę po rekonstrukcijos šaligatvio bl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės b2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Be to, buvo papildyti daiktinių teisių įregistravimų pagrindai šia 2017 m. liepos 7 d. Deklaracija Nr. 2. Inžinerinių statinių, t. y. šulinio k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros tl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys patikslinti tik 2016 m. gruodžio 2 d. kadastro duomenų bylos pagrindu, o daiktinių teisių įregistravimo pagrindas pakeistas nebuvo. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas įregistravo ir du naujai suformuotus inžinerinius statinius: 1) nuotekų tinklus F, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1974 m. statybos. Šių tinklų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo pagrindas yra 2017 m. liepos 11 d. Deklaracija Nr. 1 ir 2016 m. gruodžio 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2 ) tvora t2, unikalus (duomenys neskelbtini), 2016 m. statybos. Šios tvoros ir nuosavybės teisių į ją įregistravimo pagrindas yra 2017 m. liepos 7 d. Deklaracija Nr. 1 ir ta pati kadastro duomenų byla.
Atsakovė, paskelbdama, jog statybos darbai užbaigti statyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir užpildžiusi bei pasirašiusi 2017 m. liepos 7 d. Deklaracijas Nr. 1, Nr. 2, 2017 m. liepos 11 d. Deklaraciją Nr. 1, prisiima atsakomybę už deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą. Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Šiuo metu nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys apie ginčo statinius, visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys yra įrašyti, o nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas neatsako už dokumentų, kurių pagrindu buvo keičiami duomenys nekilnojamojo turto kadastre ir registre, teisėtumą. Jeigu ieškovo siekis yra, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti 2016 m. gruodžio 2 d. kadastrinių matavimų metu nustatyti kiemo statinių, šulinio k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros tl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys būtų panaikinti, tuomet ieškovas turėtų ginčyti 2016 m. gruodžio 2 d. kadastrinius matavimus, o jų pagrindu parengtą kadastro duomenų bylą turėtų teismo prašyti panaikinti. Teritorinio nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiamas Centriniam registratoriui, o Centrinio registratoriaus – teismui. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra pasinaudojęs. Šiuo metu jau yra praleistas terminas skųsti minėtus teritorinio nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimus dėl ginčo statinių teisinių registracijų atlikimo, todėl yra visi pagrindai šią civilinę bylą dalyje, dėl ginčo statinių teisinių registracijų panaikinimo, nutraukti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pašalinti Nacionalinę žemės tarnybą iš bylos, o nepatenkinus šio prašymo ieškinio pagrįstumą paliekame spręsti teismo nuožiūra (4 t., el. b. l. 28–30).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, paneigiančių arba patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Žemės sklypai dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra nuosavybės teise valdomi privačių asmenų. Nacionalinė žemės tarnyba neturi jokio materialiojo teisinio santykio su nei viena iš proceso šalių ir vadovaujantis teisės aktais negali turėti, taip pat neturi jokio teisinio procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismo procesas negali paveikti, net ir netiesiogiai Nacionalinės žemės tarnybos materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų.
Trečiasis asmuo K. L. pateikė atsiliepimą (paaiškinimus) į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį patenkinti (4 t., el. b. l. 76–77).
Trečiasis asmuo K. L. atsiliepime (paaiškinimuose) į patikslintą ieškinį nurodė, kad iki 1962 m. sklypas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo bendras ir priklausė tėvams A. ir A. L.. Ginčo nebuvo. Bendras sklypo plotas 767 kv. m. 1961 m. Kauno m. DŽDT sprendimu valda padalinta į dvi valdas 327 kv. m. ir 440 kv. m. 1962 m. A. ir A. L. dalį sklypo perdavė V. L. (dovanojimo sutartis). Padovanoto sklypo plotas 327 kv. m., 1984 ir 1985 m. likusią dalį padovanojo ir testamentu paliko tėvai G. K. L.. Padovanoto ir testamentu paliko sklypo plotas 440 kv. m., Ginčo iki 1989 m. nebuvo, todėl ankstesni laikotarpiai neliečia ginčo dalyko. Tai teisinė padėtis iki ginčo. 1989 m. vasario 25 d. atsižvelgiant į esantį ir naudojamą įvažiavimą broliai savininkai pasirašė susitarimą, kurio liudininku buvo ir jis. Susitarimo tekstą savo ranka rašė V. L.: dėl dalies sklypo (apie 3 m. linijos einančios per ūkinių pastatų vidurį) perdavime iš sklypo Nr. 5 į sklypą Nr. 7; dėl sutikimo leisti naudotis G. K. L. įvažiavimu einančiu įstrižai sklypo Nr. 7 dalies; dėl kito įvažiavimo įrengimo sutarė, kad atsiradus reikalui, bus sprendžiamas bendro įvažiavimo klausimas ant abiejų sklypų ribos; dėl naujo įvažiavimo tik į sklypą Nr. 5 ir jo įrengimo finansavimo susitarime nebuvo tartasi. 1989 m. gruodžio 16 d. vykdydamas susitarimą G. K. L. parašė pareiškimą Kauno m. Architektūros ir urbanistikos valdybai, kad sutinka, kad iš jo būtų paimta 3 m. pločio juosta naudojamo žemės sklypo ir prijungta prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) . Savo susitarime numatytas pareigas G. K. L. įformino (de jure). 1990 m. buvo atstatyta nuosavybės teisė ir praplėstos sklypų ribos iki 6 arų. 2012 m. V. L. savo sklypą padovanojo dukrai V. L.-V. Ieškovė teigia, kad dėl nebaigtų susitarimo sąlygų ir galimybės naudotis įvažiavimu įforminimo, kelis kartus G. K. L. žodžiu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gyvenančius savo brolį V. L. ir jo dukrą V. L.-V., tačiau atsakovė į jokias kalbas dėl įvažiavimo nesileido. Iki 2016 m. vasaros (de fakto) buvo galima naudotis įvažiavimu abiejų sklypų gyventojams. 2016 m. birželio 29 d. G. K. L. kreipėsi į teismą dėl įvažiavimo į sklypą servituto nustatymo (de jure), kaip buvo tartasi 1989 m. vasario 25 d. brolių pasirašytame susitarime. Po šio kreipimosi į teismą 2016 m. vasarą atsakovė užvertė įvažiavimą malkomis, o vėliau 2016 m. rugpjūčio 4 d. pastatė tvorą per perstumtą pagal 1989 m. vasario 25 d. susitarimą sklypų ribą taip faktiškai nutraukdama susitarimo dalies dėl bendro naudojimosi esančiu įvažiavimu vykdymą. Byloje pateikti įvažiavimo į sklypą Nr. 5 planai nesuderinti be specialistų žymų, ir neplanuojami ant bendros sklypų ribos, todėl negali būti net svarstomi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai – gyvenamasis namas, ūkio pastatas Nr. 5I1b, stoginė 7I1m., o gretimas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei. Paminėti sklypai yra šlaite. Ieškovas prašė nustatyti 3,5 m pločio kelio servitutą atsakovės žemės sklype pagal UAB „Žemės ribos“ 2017 m. kovo 30 d. parengtą žemės sklypo su servitutu planą, pažymėtą indeksu „S3“ ir taškais 12, 13, 14, 23, 24, 25 ir 26, plotas 67 kv. m., su teise prieiti ir privažiuoti, naudoti ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, nustatyti 13 kv. m servitutą „S1“ taškai 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19 ūkio pastato 5I1b, eksploatavimui bei 7 kv. m servitutą „S2“ taškai 14, 15, 20, 21, 22 stoginės 7I1m eksploatavimui.
Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Ieškovas ir jo atstovai paaiškino, kad prašomas nustatyti pravažiavimas buvo naudojamas daugiau kaip keturiasdešimt metų. Kito privažiavimo ir kitoje vietoje prie namo įrengti techniškai neįmanoma, didelis nuolydis. Ieškovui privažiavimas prie namo yra būtinas, nes apsunkinta turto priežiūra, apribota galimybė visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės nuosavybėn nekilnojamasis turtas perėjo su kokiais nors suvaržymais ar nustatytais servitutais.
Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų, į sklypą, priklausantį atsakovui patekti galima šlaite įrengtais laipteliais. Kažkada yra buvęs patekimas į sklypą su gyvuliais, vežimais. Šiandieną toje vietoje stovi ieškovui priklausanti stoginė. Iš ieškovo ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad toje vietoje didelis nuolydis, todėl esant tokiam apsunkinimui, transporto priemonės į ieškovo sklypą patekdavo per ieškovei priklausantį sklypą. Teismas sutinka, kad atsakovei tvora atskyrus sklypų ribas, ieškovas su transporto priemone negali patekti į jam priklausantį sklypą. Tačiau patekimas į valdą be automobilio yra numatytas ir gali būti pilnai naudojamas. Taip pat nustatyta, kad ieškovas apie penkiasdešimt metų negyvena ir nesinaudoja nuosavybe, esančia (duomenys neskelbtini).
Kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, suteikia teisę važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, jeigu nėra nustatyta papildomų teisių ir apribojimų. Jeigu nustatant tokį servitutą nenustatytas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, laikoma, kad galima naudotis keturių metro pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiosiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Ieškovas nurodo, kad per atsakovės sklypą yra ir visada buvo pravažiavimas. Pagal pateiktus byloje išrašus iš registro matyti, kad yra įregistruotas šaligatvis. Todėl transporto priemonių važiavimas šaligatviu, skirtu pėstiesiems negalimas. Pagal reikalavimus suprojektuotas 3,5 m pločio kelias, tačiau realiai ten yra tik 3 m. Patekimui su automobiliu tiesiai į (duomenys neskelbtini) sklypą yra per didelis nuolydis kaip nurodyta Ekspertinio tyrimo akte. Tačiau ir pravažiavimas per (duomenys neskelbtini) taip pat yra didesnis nei leistinas nuolydis. Ieškovui įsirengiant įvažiavimą tiesiai į (duomenys neskelbtini) būtų reikalingos sąnaudos sprendžiant nuolydžio sumažinimą bei stoginės vietos pakeitimo ar jos sumažinimo. Įvažiavimas per (duomenys neskelbtini) apribotų atsakovės nuosavybę. Tikėtina, kad pravažiuojant automobiliui per atsakovės sklypą, gali kilti grėsmė vaikų saugumui tiek kieme, tiek esant tikimybei, kad per atvirus vartus gali išbėgti į važiuojamąją kelio dalį. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad tarp atsakovės ir ieškovo atstovės I. L. ginčo sklypų teritorijoje, dėl neatsargaus automobilio manevravimo, buvo autoįvykis. Šios aplinkybės patvirtina, kad padažnėjus automobilių kiekiui ir judėjimui, yra tikimybė, kad sumažės saugumas ten gyvenančių asmenų.
Nenustatytinas ir servitutas S1. Toje vietoje stovi ūkinis pastatas priklausantis atsakovei. Prašomas servitutas suvaržytų atsakovės nuosavybės teises. Servitutas S2 aplink stoginę nenustatytinas. Stoginės dalis stovi atsakovei priklausančiame žemės sklype. Teismas sutinka su argumentais, jog stoginė pagal savo funkcinę paskirtį gali būti naudojama be sienų arba be dalies sienų. Todėl jos naudojimui nėra būtinas servitutas.
Atsakovė savo sklypo ribose pasistatė tvorą, kurią įregistravo Nekilnojamojo turto registre kaip naują statinį, kuriam suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Tvora pastatyta atsakovės sklype, ieškovo sutikimas nereikalingas. Kiti kiemo statiniai yra pastatyti iki atsakovei tampant savininke.
Ieškovas prašė pakeisti sklypų ribas. Ieškovas ir jo atstovai nurodė, jog dabartinis ribų paženklinimas neatitinka nuo seno nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos ir pažeidžia ieškovo nuosavybės teises. Nustačius žemės sklypo ribas pagal faktinę naudojimosi tvarką, atitiktų ieškovo žemės sklypo ribas, pagal kurias ir buvo suformuota ieškovo išperkama žemė. Pakeitus sklypų ribas ieškovas galėtų tinkamai naudotis jam priklausančiais ūkiniais pastatais, jo nuosavybės teisė be pagrindo nebūtų sumažinta ir suvaržyta.
Namų valda (duomenys neskelbtini) priklausė ieškovo tėvams A. L. ir A. L., 1961 m. rugpjūčio 5 d. Kauno m. LŽDT VK sprendimu Nr. 599 buvo padalinta į dvi. Po A. L. mirties, gyvenamąjį namą su prikiausiniais paveldėjo ieškovas, dalį nekilnojamojo turto jam padovanojo motina. Visą nekilnojamąjį turtą ieškovas įregistravo savo vardu 1985 m. vasario 27 d. Kauno m. Architektūros ir urbanistikos valdybai parašė pareiškimą, nurodydamas, kad iš jo „naudojamo žemės sklypo būtų paimta apie 3 m. pločio juosta žemės ir prijungta prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovas įsipareigojo 1989 m. gruodžio 16 d. perleisti pusę ūkinio pastato 501/b, kuris atsidurs žemės sklype (duomenys neskelbtini)“. Ieškovas įgyvendino savo sprendimą dėl perleidimo ūkinio pastato dalies broliui V. L. 1990 m. liepos 20 d. atliekant kadastrinius matavimus. Po šių matavimų pastato 5I1b dalis pateko į žemės sklypą, kuris šiai dienai priklauso atsakovei. Ši aplinkybė viešame registre buvo įregistruota kaip pastaba nuo 1990 m. liepos 20 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre 1995 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 974 pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Vyriausybės 1994 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 55, V. L. suteiktas neatlygintinai naudojamas 600 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Sklypų savininkai 1996 m. rugpjūčio 25 d. surašė ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Administracinis aktas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę neapskųstas, nepakeistas, galiojantis. Pakeitus sklypų ribas pagal ieškovo reikalavimą, sumažėtų atsakovės sklypo plotas, tai yra sumažėtų nuosavybė. Galiojant administraciniams aktams dėl šiuo metu esančių sklypų ribų, nėra pagrindo tenkinti šio ieškovo reikalavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo patikslintą ieškinį atmetus iš jo atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (4 t., el. b. l. 70–71, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 21,64 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. L.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2400,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo G. K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,64 Eur (dvidešimt vieną eurą 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.