- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- 1-156-245/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- T. E.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Auksei Lipkevičienei, gynėjui advokatui R. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 1) 1998-06-15 pagal LR BK 271 str. 2 d., 241 str. 1 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2) 1999-04-30 pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 3) 2003-02-27 pagal LR BK 274 str. 2 d. 10 MGL dydžio bauda, 4) 2008-07-18 pagal BK 22 str.1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 64 str. 1 d. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2003-02-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams su 10 MGL (1250) litų bauda. Kaltinamas pagal LR BK 129str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. E. per 2006 m. rugsėjo mėn. 19 d. 22.00 val. - rugsėjo mėn. 20 d. 03.00 val. laikotarpį pievoje, esančioje Kaune, Veiverių plente, šalia namo (duomenys neskelbtini), konflikto su J. B. metu, tyčia kirviu smogė tris kartus J. B. į galvą, tuo padarydamas pastarajam tris kirstines žaizdas dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje ir nuo atvirų kaukolės lūžių su galvos smegenų sumušimų, progresuojant ūmiam nukraujavimui ir plaučių pabrinkimui J. B. mirė, t.y. tyčia nužudė J. B..
Kaltinamojo T. E. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.).
Kaltinamasis T. E. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis Kauno Aleksoto turguje užėmė nukentėjusiojo J. B. darbo vietą. Dėl to tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, kuris truko apie 3 mėnesius. 2006 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jis nuėjo pas Jurelevičienę, gyvenančią Antakalnio gatvėje, Kaune, pasiskolinti kirvio, nes kitą dieną ruošėsi eiti uždarbiauti, t.y. skaldyti malkų. Pasiskolinęs kirvį, jis grįžo Veiverių plentu. Ties Veiverių pl. ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, pievelėje, prie tvoros, pastebėjo girtą J. B. ir su pastaruoju pažįstamą iš matymo vyriškį vardu Jonas. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. J. B. paprašė cigarečių, pinigų degtinei. Dar papriekaištavo, kad jis atėmė iš pašnekovų darbą turguje, pagrasino susidoroti. Jis jiems atsakė necenzūriniais žodžiais ir ėjo tolyn Veiverių plentu, tačiau jį beeinantį pasivijo J. B. ir kumščių sudavė į veidą. Nuo tada jam aptemo protas, todėl neatsimena, kokius veiksmus jis atliko. Jis atsipeikėjo parduotuvėje. Kas per tą laiką įvyko, nežino, kur padėjo kirvį, taip pat nežino. Mano, kad galėjo išmesti. Jis sirgo depresija, yra gulėjęs Kauno Psichiatrijos ligoninėje. Grįžęs į namus, išgėrė kažkokių vaistų. Vėliau kaimynė J. jo klausė, kada grąžins kirvį, į tai atsakė, kad kirvis sulūžo ir jis jai nupirks naują. Skolinto kirvio daugiau nematė. Prie bylos esantis kirvis yra ne tas, kurį turėjo konflikto metu. 2007 m. sausio mėn. A. L. pasakė, kad Veiverių plente esančioje pievoje buvo surastas nužudytas J. B. ir kad A. L. buvo įtariamas dėl šio nusikaltimo padarymo. Tik tada jis sužinojo padaryto nusikaltimo pasekmes. Ir iki nusikaltimo padarymo nukentėjusysis kabinėdavosi prie jo, tačiau jis konflikto išvengdavo nueidamas šalin. Bijojo tyrimo psichiatrijos ligoninėje, todėl pirmieji jo parodymai yra netikslūs, nes nesakė tiesos, tai yra, neigė padaręs nusikaltimą. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis davė teisingus parodymus. Nepagalvojo, kad J. B. užmušė kirviu, manė, kad tik sužalojo. Nužudyti B. jis nenorėjo, to nesiekė, norėjo tik suduoti, kad šis daugiau prie jo nekibtų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis T. E. parodė, kur jis ėjo, kur gėrė Jonas ir J. B., kur užsipuolė jį. Kaip ir kur jis sudavė kirviu B., parodyti negali, nes neprisimena (2 t., 45,46 b.l.).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Kaune, Veiverių plente, 20 metrų atstumu nuo namo Nr. 13 bei 15 metrų atstumu nuo Veiverių plento, pievoje, rastas J. B. lavonas su kirstinėmis žaizdomis galvoje. Įvykio vietos apžiūros metu nusikaltimo įrankio ir pėdsakų nerasta (1t., 7-15 b.l.).
Liudytoja A. L. parodė, kad nukentėjusysis J. B. gyveno bendrame kieme, Antakalnio g. J. B. paskutiniu metu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Dėdė visuomet būdavo mandagus, ramaus būdo, tačiau išgėręs jis tapdavo agresyvesnis, priekabiaudavo, prašydavo pinigų alkoholiui. J. B. laidotuvėmis rūpinosi ji. Laidotuvėms panaudojo valstybės skirtą pašalpą, todėl turtinės žalos nepatyrė (1 t., 155-157 b.l.).
Liudytojas H. T. parodė, kad jis gyvena adresu Aukštoji g. 22, Kaune. Nukentėjusysis J. B. gyveno Antakalnio g. 5 namo kieme buvusiame apleistame namelyje. J. B. pažinojo nuo pat gimimo ir gali apibūdinti kaip nekonfliktišką, mandagų, ramaus būdo žmogų. Paskutiniu metu J. B. nevengdavo išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau ir išgėręs Juozas į konfliktus niekad nesiveldavo. J. B. prieš mirtį paskutinį kartą matė 2006-09-19 vakarą apie 20.30 val., buvo atėjęs pas jį į kiemą, buvo išgėręs. Matė, kaip įėjo į savo kiemą. Daugiau jis Juozo nematė.
Liudytoja J. J. parodė, kad 2006 m. rudenį pas ją į namus atėjo kaimynės K. L. sūnus T. E. ir paprašė pasiskolinti kirvį sakydamas, kad kirvio jam reikia skaldyti malkoms. Ji kaltinamajam T. E. paskolino kirvį metaliniu kotu. Po to Tomas kirvio negrąžino keletą mėnesių. Tomas tuo metu gyveno Aukštojoje gatvėje pas A. L.. Kai kaltinamasis ateidavo pas savo motiną, ji vis primindavo dėl kirvio gražinimo. Tačiau kaltinamasis kirvio negrąžino, todėl tai padaryti paprašė kaltinamojo motinos Kazimieros ir ši kirvį grąžino 2006 metų žiemą (1t. 184-185 b.l.).
Liudytoja K. L. parodė, kad T. E., gim. 1977-10-25, yra jos augintinis nuo kūdikystės. Kaltinamasis gyveno su savo sugyventine S. N. laikinai gyveno A. L. namuose, esančiuose Aukštoji g. 4-1, Kaune. Vėliau jie persikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2006 m. žiemą ji iš kaimynės J. J. sužinojo, kad kaltinamasis negrąžina pasiskolinto kirvio metaliniu kotu bei paprašė tą kirvį atnešti jai. Tada ji nuėjo pas A. L., pas kurį anksčiau gyveno kaltinamasis ir sandėlyje radusi kirvį metaline rankena, parnešė ir atidavė jį J. J..
Liudytojas M. Ž. M. parodė (jo parodymai perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kad 2006 metų rudenį iš kaimynų sužinojo, kad J. B. rastas nužudytas Veiverių plente, Aleksote. 2006m. spalio mėnesio pabaigoje pas jį į namus atėjo jo pažįstamas A. L., kuris pasakė, kad buvo policijos sulaikytas dėl J. B. nužudymo. A. L. sakė, kad jis nieko nežudė. 2006 m. gruodžio mėnesį jam būnant Veiverių pl. esančioje parduotuvėje „Maxima“ jis sutiko T. E., kuris kartu su savo sugyventine Svetlana gyveno pas A. L.. T. E. paklausė, ar pastarasis žino, kad užmuštas senukas vardu Juozas. T. E. nustebo ir pasakė, kad nejaugi jis, t.y. T. E., tai padarė bei ranka užsiėmė už galvos. Jam paklausus, kas įvyko, pasakė, kad jis paėmęs kirvį išėjo iš namų norėdamas parsinešti malkų. Malkų ėjo į šalia esantį medynėlį ant Veiverių kalno. T. E. pasakojo, kad einant Veiverių pr., prie jo prikibo J. B. prašydamas pinigų buteliui. T. E. susinervino ir kirviu sudavė senukui, o po to pabėgo. Daugiau kaltinamasis jam nieko nesakė. Jis tik dar kartą pasiteiravo, ar senukas tikrai užmuštas. Grįžęs namo, apie tai, ką jam sakė T. E., papasakojo savo sugyventinei S. M.. A. L. ir jo sugyventinė S. M. mirę (t. 1 b.l. 179-180).
Motyvuojamoji dalis
Akistatos tarp liudytojo M. Ž. M. ir kaltinamojo T. E. metu liudytojas M. Ž. M. patvirtino savo 2007-06-13 liudytojo apklausos metu duotus parodymus (t.1 b.l. 181).
Iš Mykolo Riomerio Universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 1363/06(02) matyti, kad J. B. mirtis ištiko nuo atvirų kaukolės lūžių su galvos smegenų sumušimų, progresuojant ūmiam nukraujavimui ir plaučių pabrinkimui. Tai patvirtina sužalojimų pobūdis, apimtis, ūmi mažakraujystė, prasidedantis galvos smegenų pabrinkimas. Mirtis ištiko per laikotarpį nuo 2006-09-19 22.00 val. iki 2006-09-20 03.00 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių išsivystymas konstatuotas įvykio vietoje apžiūros metu. J. B. prieš mirtį vartojo alkoholį. Mirusiojo kraujyje rasta 2,84% etilo alkoholio, o šlapime 2,89% etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija vidutiniškai atitinka sunkų girtumą. Lavone konstatuotos trys kirstinės žaizdos dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje. Šios žaizdos padarytos trimis smūgiais kertančiu pleištinių savybių įrankių, kurio ašmenys padarant šiuos sužalojimus į kaukolę smigo iš priekio atgal ir iš apačios į viršų. Dvi žaizdos (sąlyginai numeruotos 1 ir 2) yra kiauryminės, atsiveriančios į kaukolės ertmę, padarytos dviem atskirais smūgiais. Šios dvi žaizdos atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir šiuo atveju sukėlė mirtį. Trečia žaizda (Nr. 3) yra tik minkštuosiuose galvos audiniuose ir gyvam žmogui sprendžiant pagal apimtį būtų vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ši žaizda lemiamos įtakos mirčiai neturėjo, tačiau neabejotinai padidino ir pagreitino nukraujavimą. Šios trys žaizdos padarytos per labai trumpą laiko tarpą ir galimai gulinčiam žmogui. Nuo jų padarymo iki mirties praėjo kelių - keliolikos minučių laikotarpis. Tai patvirtina uždegiminės reakcijos nebuvimas aplinkoje. Nubrozdinimas dešinėje alkūnėje padarytas anksčiau, kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti griūnant ne mažiau kaip keletas valandų iki mirties. Tai patvirtina prasidėjusi uždegiminė audinių reakcija šioje srityje. Atskirai vertinant šis nubrozdinimas yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Tik nubrozdinimą dešinėje alkūnėje galėjo pasidaryti pats nukentėjusysis. Kūne tempimo, vilkimo, pasipriešinimo, savigynos požymių nėra. Tikimybė, jog po patirtų kirstinių galvos žaizdų žmogus galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus yra labai nedidelė, tačiau pilnai jos atmesti negalima. Medicininėje praktikoje žinomi atvejai kai žmogus su tokio pobūdžio sužalojimais atlikdavo savarankiškus aktyvius veiksmus. Sužalojimai galvoje, sprendžiant pagal jų morfologiją kompaktišką išsidėstymą, padaryti vienu įrankiu. Laboratorinio tyrimo metu nustatyta, jog galvos žaizdose užsifiksavę morfologiniai požymiai yra tik plačios grupinės priklausomybės ir identifikuoti konkretų kertantį įrankį, nėra galimybės. Sužalojimai galvoje, labiausiai tikėtina padaryti kirviu ar panašiu į jį daiktu ar įrankiu. Kirstinės galvos žaizdos padarytos gan didele jėga. Į tai nurodo skliauto kaulų skeveldriniai lūžiai (1 t. 32-45 b.l.).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. 140-(10820)-IS1-5366 matyti, kad ant pateiktų tirti J. B. drabužių: švarko ( Nr. 21 ir Nr. 22), megztinio (Nr. 24), kelnių (Nr. 12), marškinių (Nr. 14 ir Nr. 15) rastas žmogaus kraujas yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti J. B. batų žmogaus kraujo nerasta. Ant pateiktų tirti J. B. drabužių sutepimų, išskyrus kraujo, tinkamų biologinių pėdsakų tyrimui, nerasta ( 1t. 54-55 b.l.).
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad kaltinamasis T. E. nusikaltimo padarymo metu sirgo Organiniu asmenybės sutrikimu, tačiau galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis šiuo metu serga Organiniu asmenybės sutrikimu, tačiau gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.2 b.l.119-120).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. E. konflikto su J. B. metu, tyčia kirviu smogė tris kartus J. B. į galvą, tuo padarydamas pastarajam tris kirstines žaizdas dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje ir nuo atvirų kaukolės lūžių su galvos smegenų sumušimų, progresuojant ūmiam nukraujavimui ir plaučių pabrinkimui J. B. mirė ir taip tyčia nukentėjusįjį nužudė.
Kaltinamasis T. E. veikė netiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė, kad tyčia smogdamas kirviu nukentėjusiajam į galvą gali padaryti pavojingus gyvybei sužalojimus, numatė, kad dėl to nukentėjusysis gali mirti, ir nors kaltinamasis šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Tai patvirtina ir kaltinamojo reakciją į žinią, kai pastarasis sužinojo, jog nukentėjusysis mirė. Nukentėjusysis mirė nuo kaltinamojo suduotų smūgių kirviu į galvą ir tuo padaryto kūno sužalojimo ir tai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Nusikaltimo motyvas-pyktis, kerštas dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusio tarpusavio konflikto.
Kaltinamasis T. E. parodė, kad jis smūgius nukentėjusiajam sudavė po to, kai pastarasis ranka smogė į veidą, tampė už drabužių. Tačiau tai neduoda pagrindo išvadai padaryti, kad kaltinamojo T. E. veikoje yra būtinos ginties požymių, kadangi nukentėjusysis buvo žymiai vyresnis amžiumi už kaltinamąjį ir silpnesnis, buvo neblaivus. Todėl šis nukentėjusiojo veiksmas vertintinas kaip simbolinė nukentėjusiojo protesto išraiška tarpusavio konflikto metu. Be to, šis kaltinamojo teiginys nėra pagrįstas ir kitais objektyviais įrodymais. 2007-06-29 apklausos metu kaltinamasis šias aplinkybes nurodė kitaip, tai yra, kad nukentėjusysis tik bandė suduoti ranka jam, tačiau jis išvengęs smūgio atsitraukdamas. Todėl teismas laiko įrodytu, kad nukentėjusysis nužudytas abipusio konflikto metu. Šis konfliktas buvo įsisenėjęs, todėl jo metu nebuvo aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis turėjo būti staiga labai susijaudinęs ar efekto būsenoje.
Todėl kaltinamojo T. E. veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas. Nusikaltimo padarymo metu galiojo (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.). Šiuo metu šio baudžiamojo įstatymo sankcija yra griežtesnė, nes laisvės atėmimo žemutinė riba yra aukštesnė – 8 metai, o buvo 5. Todėl, vadovaujantis BK 3 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamojo veika perkvalifikuota pagal BK 129 str.2 d. 2 p. (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.).
Kaltinamojo T. E. parodymai, kad jis nukentėjusįjį nužudė ne prie bylos esančiu kirviu, o kitu iš J. J. pasiskolintu kirviu, nepagrįsti ir jie atmetami. Iš anksčiau paminėtos teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kirviu ar panašiu į jį daiktu ar įrankiu. Kaltinamasis parodė, kad konflikto metu turėjo tik vieną iš J. J. pasiskolintą kirvį. Liudytojos J. J. ir K. L. parodė, kad kaltinamasis pasiskolino kirvį metaline rankena ir tą patį kirvį gražino. Pasiskolino tik vieną kirvį. Todėl teismas daro išvadą, kad tikėtina, jog kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį šiuo kirviu. Tačiau vertinant kaltinamojo kaltę įrodančius įrodymus, šis įrodymas nelaikytinas esminiu. Kad kaltinamasis padarė šį nusikaltimą, pakanka kitų aptartų įrodymų.
Kaltinamojo T. E. kaltė nėra pagrįsta vien kaltinamojo parodymais, ar antriniais liudytojo M. Ž. M. parodymais, kad pats kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, bet ir byloje užfiksuotais kitais įrodymais, tai yra, kaltinamojo ir liudytojo M. Ž. M. akistatos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, teismo medicinos specialisto išvada. Šie įrodymai patvirtina kaltinamojo T. E. parodymų tikrumą, o būtent, įvykio vietą, sužalojimų pobūdį – kirstines žaizdas, galimą sužalojimų padarymo įrankį – kirvį. Šių aplinkybių kaltinamasis negalėjo žinoti nebūdamas įvykio vietoje. Liudytoja J. J. patvirtino, kad tokiu laiku kaltinamasis skolinosi iš jos kirvį ir kad šį kirvį jai gražino vėliau liudytoja K. L.. Kaltinamasis nei karto neparodė, kad konflikte aktyviai būtų dalyvavę kiti asmenys. Jis nurodo vyriškį vardu Jonas tik kaip asmenį buvusį įvykio vietoje. Atitinka nusikaltimo padarymo laikas. Kaltinamasis pasisakė padaręs nusikaltimą ne pareigūnams, o piliečiams savo iniciatyva pokalbių metu. Kaltinamasis ir teisme prisipažįsta padaręs šį nusikaltimą ir gailisi. Todėl nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais ir padaryti priešingą išvadą. Teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta.
Kaltinamasis T. E. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nusikaltimo padarymo metu. Todėl yra pakaltinamas.
Liudytojai S. M. ir A. L. yra mirę. Jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas nesivadovauja.
Kaltinamojo T. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, padėjo išaiškinti jį ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo T. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis T. E. charakterizuojamas neigiamai, kadangi praeityje sistemingai darė tyčinius nusikaltimus.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų ir labai pavojingą nusikaltimą. Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Neigiamą kaltinamojo asmenybę. Nusistatęs daryti nusikaltimus. Nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytos materialinės žalos.
Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių.
Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina artima sankcijos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.), vidurkiui (LR BK 61str.1d.2d.).
Nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys dėl 50000 litų neturtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai, kadangi nukentėjusysis yra G. B. tėvas. Dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo ji patyrė skausmą, išgyvenimus, moralinę žalą (LR CK 2.250str.). Nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais ir kaltinamasis yra kaltas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti T. E. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.) ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2008-07-18 nuosprendžiu, laisvės atėmimo bausmę apimant, o baudą skiriant kartu, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų su 1250 (10 MGL) litų bauda, bausmę paskiriant atklikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2007-06-18 iki 2007-06-29 ir nuo 2008-03-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir atliktą bausmės dalį pagal 2008-07-18 nuosprendį.
Priteisti iš T. E. G. B. 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: Nužudytojo J. B. daiktus: pilkos spalvos švarką, juodos spalvos kelnes, baltos su rudu atspalviu spalvos megztinį, blyškiai pilkos su baltos spalvos juostomis marškinius, tamsiai rudos spalvos odinius pusbačius (1t. 61 b.l.) sunaikinti. Kaltinamojo T. E. 2007-06-18 asmens kratos protokolu paimtus daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K300“ su Tele-2 „Pildyk“ SIM kortele (2 t. 48 b.l.) gražinti T. E.. 2006-09-20 įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: iš lavono švarko paimtą cigarečių pakelį „Prima“ su cigaretėmis ( 1t. 7-11b.l.) sunaikinti. 2006-10-06 J. B. gyvenamosios vietos apžiūros metu paimtus daiktus: dvi skrybėles ir kepurę(1t. 23-24 b.l.), voką su J. B. lavono lyginamaisiais pavyzdžiais (1 t., 62 b.l.), voką su lyginamaisiais T. E. kraujo pavyzdžiais (1 t., 67 b.l.), J. B. nagų nuokarpomis (1t. 58l.), voką su mikrodalelėmis (1t., 48 b.l.) sunaikinti. Voką su keturiomis kompaktinėmis plokštelėmis su garso įrašais (1t., 137 l.), voką su kompaktine plokštele su garso įrašu (1t., 143), voką su kompaktiniu disku su informacija apie įeinančius ir išeinančius skambučius (1t., 81 b.l.) gražinti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Kirvį (1t. 63-66 b.l.) gražinti J. J..
Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.