- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1771-324/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03013-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Advokatai
- Saulius Aviža
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sauliui Avižai, atsakovui A. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7245-52/2010 pagal Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 23176,83 Lt skolai grąžinti, 16 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008 m. balandžio 18 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VK 08/04/32K, kuria suteikė jam 30000 Lt vartojimo kreditą. Atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė vartojimo kredito sutartyje numatytų prievolių, į raginimus sumokėti įsiskolinimą nereagavo, todėl ieškovas 2010 m. sausio 4 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 23176,83 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 699 Lt žyminio mokesčio, 1361,25 Lt teisinei pagalbai apmokėti, sprendimo vykdymą išdėstė 36 mėn. laikotarpiui, įpareigojant atsakovą ieškovui kiekvieną mėnesį mokėti po 701,03 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas aktyviais veiksmais siekia kaip įmanoma greičiau grąžinti ieškovui skolą, padarė išvadą, kad šalių nustatytas ne mažesnis kaip 16 procentų metinių palūkanų dydis prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, todėl jį sumažino iki 5 procentų (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Remdamasis tuo, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki (augina mažametį sūnų A. D., gimusį (duomenys neskelbtini), gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės), byloje nėra duomenų apie sunkią ieškovo materialinę padėtį, tenkino atsakovo prašymą dėl priteistų sumų išdėstymo dalimis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimo dalis dėl palūkanų dydžio sumažinimo ir sprendimo įvykdymo išdėstymo neteisėta ir nepagrįsta.
Nepagrįsta išvada, kad 16 procentų palūkanų dydis prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Pagal CK 6.261 straipsnį įstatyminės ar sutartinės palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių kreditoriui įrodinėti nereikia. Tai yra prezumpcija, kurią paneigti turi kita sutarties šalis arba teismas. Atsakovas, pateikdamas prašymą sumažinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų normą, nepaneigė to, kad nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius ieškovo nuostolius. To nenustatė ir teismas. Sutartis sudaryta vadovaujantis sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis). Atsakovas, pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad yra susipažinęs su sutarties sąlygomis ir šios jam yra priimtinos. Sutartimi buvo sulygta, kad 16 procentų metinės palūkanos yra laikytina minimali ieškovo nuostolių suma dėl kredito sutarties pažeidimo, t.y. termino grąžinti kreditą praleidimo. Atsakovas neginčijo šios sutarties sąlygos. Teismas gali pakeisti tarp šalių sudarytą sutartį tik esant esminei šalių nelygybei (CK 6.228 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodinėjama ir nebuvo nustatyta, kad sutarties šalių padėtis yra iš esmės nelygi. Teismas turi teisę pakeisti sutartimi sulygtas palūkanas tik tuo atveju, jeigu jos neprotingai didelės. Neprotingai dideles sutartines palūkanas teismas, vadovaudamasis CK 1.5, 6.37, 6.73, 6.258 straipsniais, turi teisę sumažinti pagal tuos pačius kriterijus, kurie taikytini netesybų sumažinimui. Teismas neįvertino konkrečių byloje esančių aplinkybių ir nepagrįstai sumažino priteistų palūkanų dydį. Ieškovui sutartimi suteikta teisė reikalauti iš kredito gavėjo 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų) (sutarties 3.2 punktas, CK 6.874 straipsnis), mokėtinų iki realaus prievolės įvykdymo. Šie ieškovo lūkesčiai yra teisėti ir teismas turi juos ginti. Teismas sprendimu ieškovui priteisė visą skolą, tame tarpe ir priskaičiuotas palūkanas už naudojimąsi kreditu, kurių dydis pagal prie ieškovo 2010 m. balandžio 15 d. rašytinių paaiškinimų pateiktą skolos detalizacijos lentelę yra 12,93 procentų dydžio. Toks palūkanų už naudojimąsi kreditu dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Be to, teismas priteisė ir 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, priskaičiuotas iki 2010 m. kovo 12 d., todėl palūkanų, skaičiuotinų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sumažinimas iki 5 procentų yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Priteisus 5 procentų dydžio palūkanas, ieškovas ne tik negaus iš savo veiklos planuojamo pelno, bet ir patirs nuostolių, kurių nekompensuoja priteistos 5 procentų dydžio palūkanos, nes atsakovas, negrąžinęs kredito, naudojasi ieškovo pinigais ir už tai nemoka jokio atlyginimo (net pagal sutartį nustatytų 12,93 procentų už naudojimąsi kreditu), nors sutartis yra atlygintinė. Ieškovo patiriami nuostoliai yra didesni, kadangi jis negali panaudoti paskolintos sumos savo veiklai vykdyti, t.y. investuoti, skolinti ir atlikti kitus su pinigais susijusius veiksmus. Palūkanos neturi būti tokio dydžio, kad neskatintų kitos šalies tinkamai ir kuo greičiau įvykdyti prievolę.
Neįvertinta, kad 16 procentų metinių palūkanų norma atitinka 0,04 procento delspinigių už kiekvieną praleistą dieną (16 proc./365 d. = 0,04 proc.). Tuo tarpu teismai priteisia ir didesnes netesybų sumas, pavyzdžiui, 0,2 procento už kiekvieną pavėluotą įvykdyti prievolę dieną, kas atitinka 73 procentus metinių palūkanų (0,2 proc. x 365 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009).
Atsiliepimas
Patenkinus atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, pažeistas CPK 42 straipsnis. Atsakovas atsiliepime nebuvo pateikęs prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, iki teismo posėdžio ieškovas tokio prašymo negavo. Nesuteikus ieškovui galimybės pasisakyti dėl atsakovo pateikto prašymo, buvo pažeista ieškovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis) prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams. Sprendime nurodyta, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo turtinę būklę, tačiau ieškovui nebuvo suteikta galimybė juos pateikti.
Pažeistos CPK 284 straipsnio nuostatos. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, kuri gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, teismas turi teisę išdėstyti sprendimo įvykdymą, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju netinkamai įvertinti atsakovo pateikti įrodymai, neišsiaiškinta, kokiu mastu nukentėtų ieškovas, išdėsčius sprendimo įvykdymą. Atsakovo gaunamos pajamos praktiškai nesiskiria nuo tų, kurias jis gavo pasirašydamas kredito sutartį 2008 m. balandžio mėn. Iš atsakovo pateiktų darbdavio pažymų apie jo gaunamą darbo užmokestį matyti, kad 2008 m. vidutinis A. D. mėnesio darbo užmokestis buvo 1368,95 Lt, 2009 m. – 1324,30 Lt, 2010 m. sausio ir vasario mėn. – 1216,81 Lt. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo truputį daugiau nei šimtu litų. Atsakovo sutuoktinės A. D. vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2008 m. buvo 1424,88 Lt, 2009 m. – 553,88 Lt. Atsakovas pateikia savo sūnaus gimimo liudijimą, patvirtinantį, kad jis turi mažametį vaiką. Šie duomenys nepatvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir jis nepajėgus mokėti skolos. Vien duomenys apie darbo užmokestį neparodo tikrosios atsakovo finansinės padėties. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių ir pan.
Pažeisti ieškovo, kaip sąžiningos sutarties šalies, teisės ir lūkesčiai. Teismo sprendimą išdėsčius 36 mėnesiams, galutinis grąžinimo terminas būtų 2013 metų vidurys – pabaiga, o sutartyje numatytas kredito grąžinimo galutinis terminas yra ankstesnis – 2013 m. kovo 28 d. Dėl to sutartį pažeidusi šalis atsiduria žymiai palankesnėje padėtyje negu būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, nes jai ne tik sumažinamos palūkanos, bet ir pratęsiamas terminas skolai grąžinti. Tokiu būdu kreditų gavėjams sudaromos sąlygos piktnaudžiauti savo teisėmis. Ieškovas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo patirtų nepagrįstų nuostolių, nes atsakovas be pagrindo naudosis ieškovo pinigais net trejus metus, o ieškovas negalės panaudoti šių pinigų savo veikloje.
Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta sprendimo įvykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistos 5 procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir ieškovui priteisti 16 procentų dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas palaikė apeliacinio skundo argumentus, atsakovas prašė skundžiamo sprendimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas sudaro ieškinyje nurodyti reikalavimai, apeliacinės instancijos teisme - apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė visą skolą, tame tarpe ir priskaičiuotas palūkanas už naudojimąsi kreditu, kurių dydis pagal prie ieškovo 2010 m. balandžio 15 d. rašytinių paaiškinimų pateiktą skolos detalizacijos lentelę yra 12,93 procentų. Šių palūkanų dydis nėra apeliacijos objektas, todėl neanalizuotini apeliacinio skundo argumentai apie kompensacinę palūkanų funkciją, teismo teisę sumažinti palūkanų dydį pagal netesybų mažinimui taikytinus principus, tai, kad atsakovas neginčijo palūkanų dydį nustatančių sutarties sąlygų ir kiti su palūkanų dydžiu susiję ieškovo motyvai.
Apeliacinio skundo dalykas - procesinių palūkanų dydis.
AB Nordea Banko Finland prašė priteisti iš atsakovo negrąžintą skolos dalį pagal 2008 m. balandžio 18 d. šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį ir 16 procentų dydžio sutartyje nustatytas metines palūkanas, skaičiuotinas nuo panaudoto ir negrąžinto kredito bei nuo nesumokėtų palūkanų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pastarąjį reikalavimą grindė CPK 6.37, 6.210 straipsniu. Apeliacinio proceso metu ieškovo atstovas patvirtino, jog prašytos priteisti ir priteistosios palūkanos yra procesinio pobūdžio ( CK 6.37 str. 2 d.).
Šios palūkanos priskirtinos prie atliekančių kompensacinę funkciją, tačiau tiesioginė jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti.
Vartojimo sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, jog tuo atveju, jei pagrindinė suma, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal šią sutartį nesumokamas nustatytu laiku į kredito sąskaitą ar kitą sąskaitą, kurią bankas nurodė kredito gavėjui, tai už laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios keturiems procentams virš kredito palūkanų normos, bet ne mažiau kaip šešiolika procentų nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo nustatytos mokėjimo dienos iki realaus sumokėjimo dienos.
CK 6.210 straipsnio 1 dalimi nustatytos metinės palūkanos, kurias turi mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, sudaro 5 procentus sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal CK 6.37 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo prašomos priteisti 16 procentų procesinės palūkanos, daugiau nei tris kartus viršijančios įstatymo nustatytą metinių palūkanų dydį, yra neprotingo, lupikiško, prieštaraujančio įstatymui dydžio, kurio atsakovas, pasirašydamas ieškovo parengtą vartojimo kredito sutartį, negalėjo įtakoti. Esant atsakovo prieštaravimams, teisingo jų dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ( CK 1.5 str. 4 d.). Atmestinas apelianto argumentas dėl privalomo tokiu atveju sutartinių įsipareigojimų nuginčijimo, pareiškiant priešieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Jo nurodoma teismų praktika ( Vilniaus apygardos teismo civilinė byla nr. 2A-73-56/2010) susijusi ne su procesinių palūkanų dydžio, o su metinių palūkanų už naudojimąsi negrąžinta kredito dalimi nustatymu.
Apygardos teismas sutinka ir su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo dalimi dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nors atsakovas tokio prašymo nenurodė atsiliepime į ieškinį, jame teigė apie sutartinių įsipareigojimų pažeidimo priežastis – pasikeitusią jo šeiminę ir materialinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad dėl prašymo atsiliepime nebuvimo neturėjęs procesinio pagrindo teikti ieškovo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, tačiau, ginčydamas sprendimo dalį dėl vykdymo išdėstymo, tokius duomenis galėjo pristatyti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog, negrąžinto kredito dalį su palūkanomis už naudojimąsi kreditu atsakovui mokant teismo nustatytuoju būdu – po 701,03 Lt kas mėnesį 36 mėnesių laikotarpiu – ieškovo turtiniai interesai ženkliai nukentėtų. Jo nurodomus nuostolius kompensuos priteistosios palūkanos už naudojimąsi paskola ir procesinės palūkanos. Apelianto minima kasacinio teismo praktika suformuota byloje, kurios abi šalys yra juridiniai asmenys. Nagrinėjamos bylos šalys šiuo požiūriu nelygiavertės. Nustatyta, kad, praėjus daugiau nei metams po sandorio sudarymo, ženkliai pasikeitė atsakovo šeiminė ir turtinė padėtis ( 2009 m. liepos 3 d. jis sudarė santuoką, įgijo išlaikytinį (2009 m. liepos 28 d. gimė vaikas); ne itin daug, tačiau sumažėjo atsakovo uždarbis; nors atsakovo sutuoktinė dirba, atsižvelgtina ir į tai, kad ji turi dar vieną nepilnametį vaiką). Nors atsakovas nepateikė duomenų apie nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ( žodžiu nurodė, kad tokio neturi), kitos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, sudarė pakankamą pagrindą CPK 271 straipsnio 1 dalyje numatytam sprendimo vykdymo išdėstymui.
Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, 2010 m. birželio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank Finland ( identifikavimo kodas 1680235-8) 4,05 ( keturis Lt 5 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.