- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- eI-9767-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04298-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos G. K. atstovei advokatei Astai Astrauskienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Elinai Petrauskaitei ir Prieglobsčio skyriaus vyriausiajai specialistei Astai Vitėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokatės Astos Astrauskienės (2016 m. birželio 2 d. išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. AAA-2016/0015), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (15/6-12)-00558 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei G. K., panaikinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/6-12)-00558), įpareigojant Departamentą išnagrinėti pareiškėjos bylą iš naujo ir priimti naują sprendimą.
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas neatsižvelgė į pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos valstybe, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą Nr. (15/6-12)-00558, neproporcingai suvaržantį jos teises, kuris yra naikintinas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino pareiškėjos individualios situacijos, jos ryšių su Lietuvos valstybe, todėl sprendimas Nr. (15/6-12)-00558 pažeidžia proporcingumo principą, nes neužtikrinama teisinga valstybės, visuomenės ir pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra, nepagrįstai suvaržomos pareiškėjos teises. Pareiškėją su Lietuvos valstybe sieja glaudus ekonominis ryšys ir socialinis ryšys su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, kuriuos Departamentas privalėjo įvertinti. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (dabar – (duomenys neskelbtini) progimnazija), nuo 2014 m. lapkričio 24 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 10 d. – 2016 m. rugpjūčio 1 d. dirbo pagal verslo liudjimus, teikdama paslaugas kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikloje, 2016 m. liepos 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl adminitratoriaus pareigų, pareiškėja yra sudariusi pensijų kaupimo sutartį su AB „Aviva“. Taigi, pareiškėją su Lietuva sieja glaudus ekonominis ryšys, nes būtent čia pareiškėja gyvena ilgą laiką, sėkmingai dirba tiek svarankiškai, tiek pagal darbo sutartį. Be to, pareiškėja 2015 m. išlaikė valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą, o tai pagrindžia jos intergarciją Lietuvos Repsublikoje. Pareiškėja 2014 m. lapkričio 7 d. – 2016 m. rugsėjo 26 d. gyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai, t. y. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG), LLG turėjo galioti iki 2017 m. lapkričio 26 d. Be to, per tą laiką, kurį pareiškėja praleido Lietuvoje, susiformavo socialinė aplinka (ryšiai), t. y. Lietuvoje yra jos draugai ir pažįstami, o (duomenys neskelbtini) pareiškėja jokių ryšių neturi.
2.2. Pareiškėja, išmokusi lietuvių kalbą, įsiliejo į darbo ir paslaugų rinką, užmezgė socialinius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, todėl jos išsiuntimas iš Lietuvos ir grįžimas į (duomenys neskelbtini) būtų neproporcinga našta: grįžimas į (duomenys neskelbtini) pareiškėjai reikštų bedarbystę ir (galimai) apgyvendinimą pabėgėlių stovykloje, o Lietuvoje ji turi stabilias lėšas gyvenimui, moka mokesčius valstybei, be to, tai būtų ir jos teisėtų lūkesčių pažeidimas: valstybė, suteikusi pareiškėjai paramą integracijai į lietuvių visuomenę, drauge išreiškė ilgalaikės perspektyvos požiūrį į jos gyvenimą Lietuvoje, jos tapimą visuomenės nare.
2.3. Sprendimas dėl LLG nepratęsimo sukelia asmeniui rimtas pasekmes, kadangi jis netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kurią turėjo iki šiol. Pažymėtina, kad įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikslas – pasiekti, kad užsieniečio, kuris neatitinka ar nebeatitinka buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, nebeliktų Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. asmenims savanoriškai neišvykus iš Lietuvos Respublikos, vėliau pradedamas nagrinėti klausimas dėl jų prievartinio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika,, ir vienos, ir kitos procedūros metu gali paaiškėti aplinkybių, kurios leidžia daryti prielaidą, jog poreikis užtikrinti asmens teises gali nusverti poreikį pasiekti, kad tas asmuo nebebūtų Lietuvos Respublikos teritorijoje; antra, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), būtina įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, kurios jau buvo žinomos prieš priimant sprendimą įpareigoti juos išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos (administracinė byla Nr. A858-2332/2011).
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinės bylos Nr. A502-1037/2010, Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009). Taigi, prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę turi būti įvertinta, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią to asmens grąžinimui į užsienio valstybę.
II
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Departamentas 2014 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-94 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) pilietei G. K.“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/6-8) 12PR-94), pareiškėjai 2015 m. sausio 8 d. išduotas LLG, galiojęs iki 2015 m. lapkričio 7 d. Departamentas 2015 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12) 21PR-6, kuriame panaikino pareiškėjai suteiktą papildomą apsaugą, šį sprendimą pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Departamentas, atsižvelgęs į tai, kad 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas dėl pareiškėjai suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo nebuvo įsiteisėjęs, nes nebuvo priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą, 2015 m. lapkričio 26 d. nusprendė pakeisti pareiškėjai LLG pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 9 punktą (pareiškėjai pakeistas LLG, galiojantis iki 2017 m. lapkričio 26 d.). LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Departamento 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti pareiškėjai suteiktą papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Departamentas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 punktu, sprendime Nr. (15/6-12)-00558 panaikino pareiškėjai išduotą LLG.
Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o savo skundą grindžia iš esmės subjektyviomis aplinkybėmis, nesusijusiomis nei su turėto LLG pakeitimo, nei su jo panaikinimo pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
2. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis LLG išdavimo pagrindų sąrašas. Pareiškėja, norėdama gauti LLG, turi atitikti bent vieną iš Įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintų LLG išdavimo pagrindų ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl LLG išdavimo konkrečiu pagrindu, o skunde nurodyti socialiniai ir ekonominiai ryšiai savaime nesudaro pagrindo gauti LLG. Įstatymo 50 straipsnyje nėra įtvirtinta jokių išimčių, pagal kurias, panaikinus užsieniečiui suteiktą papildomą apsaugą, LLG, išduotas papildomos apsaugos suteikimo pagrindu, neturėtų būti panaikintas. Taigi, Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo pareigos vertinti pareiškėjos socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą LLG, nes pareiškėja nebeatitiko LLG išdavimo pagrindo. Aplinkybes, kad socialiniai ir ekonominiai ryšiai nelaikomi pagrindu prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje gauti, t. y. ir LLG turėti pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punktą, patvirtina ir gausi LVAT praktika (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A-1389-822/2015, Nr. eA-1987-756/2015, Nr. eA-4346-624/2016 (pagal pareiškėjos skundą dėl Departamento 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo panaikinimo)). Panaikinus pareiškėjai suteiktą papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, ji neteko visų išimtinių teisių, kurias suteikia ši apsauga (taip pat ir turėti LLG), tačiau pareiškėja siekia, kad jai būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, neatitinkančios galiojančio teisinio reglamentavimo, nepagrįstos jokiomis nagrinėjamam klausimui reikšmę turinčiomis ypatingomis faktinėmis aplinkybėmis.
3. Departamentas sprendime Nr. (15/6-12)-00558 nenusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindai nustatyti Įstatymo 126 straipsnyje, taigi, tuo atveju, jeigu pareiškėja atitiks bent vieną iš šiame straipsnyje nustatytų išsiuntimo pagrindų, jos teisinės padėties klausimas bus sprendžiamas, vadovaujantis Įstatymu, atsižvelgiant į faktinę situaciją, t. y. aplinkybės, kad ateityje dėl pareiškėjos gali būti priimtas išsiuntimo sprendimas, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Pažymėtina, kad LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog vidinis persikėlimas jai būtų neproporcinga našta, taip pat nesudaro pagrindo laikyti Departamento sprendimą nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT jau įvertino pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius, jos galimybes grįžti į (duomenys neskelbtini) pareiškėjai suteiktos papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo kontekste, į tai, kad ginčijamas sprendimas priimtas būtent tuo pagrindu, kad pareiškėjai ši apsauga įsiteisėjusiame sprendime buvo panaikinta, nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgta į LVAT atliktą įvertinimą.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė A. Astrauskienė rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovės šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Elina Petrauskaitė (2016 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. 3K-122) ir Prieglobsčio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Vitėnienė (2016 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 3K-26) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvoje, kol pasibaigs kariniai veiksmai (duomenys neskelbtini) (pareiškimo vertimas į lietuvių kalbą ((duomenys neskelbtini) (b. l. 3))).
2. Departamentas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendime Nr. (15/6-8) 12PR-94 nusprendė: suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes remiantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grįžus į kilmės valstybę gali grėsti pavojus jos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuris kyla karinio konflikto metu arba kuris sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, ir pareiškėja negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva; nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jos pateikti argumentai nesusiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) įtvirtintomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis; išduoti pareiškėjai LLG, kuris galios iki 2015 m. lapkričio 7 d. ((duomenys neskelbtini) (b. l. 52–53)).
3. Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai prašymą pakeisti LLG, pagrindas – suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini) (b. l. 60–63)).
4. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2015 m. lapkričio 5 d. išvadoje Nr. (15/6-12) 14PR-6RN „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei G. K.“ (toliau – ir išvada Nr. (15/6-12) 14PR-6RN) pasiūlė panaikinti pareiškėjai papildomą apsaugą, nes, atsižvelgus į naujausią informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), galima pagrįstai teigti, kad pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje jai negrėstų pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto ginkluoto konflikto metu, kuris vyksta jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) m., kuris yra (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (b. l. 95–97)). Išvadoje, be kita ko, nurodyta:
4.1. Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjai suteikta papildoma apsauga gali būti panaikinta pagal Įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėja 2015 m. spalio 1 d. gautame paaiškinime nurodė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes: (duomenys neskelbtini) sritis, kurioje ji gyveno, vis dar apibūdinama kaip karinių konfliktų erdvė; persikėlimas šalies viduje nėra efektyvus, nes trūksta gyvenamųjų patalpų, nesuteikiama medicininė pagalba, viduje persikėlusiems asmenims neužtikrinamos orios gyvenimo sąlygos, (duomenys neskelbtini) teikiama pagalba viduje persikėlusiems asmenims yra ne reali, bet deklaratyvi.
4.2. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2015 m. liepos 15 d. parengė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viduje persikėlusių asmenų padėties (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) apie padėtį (duomenys neskelbtini), kuri surinkta vizito į (duomenys neskelbtini) metu. Susitikimai su valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis bei tarptautinėmis organizacijomis leido daryti išvadas, kokių socialinių grupių asmenims, atvykusiems iš (duomenys neskelbtini), galėtų būti suteikta tarptautinė apsauga. Tarptautinės migracijos organizacijos (toliau – ir TMO), Raudonojo Kryžiaus, nevyriausybinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nuomone, minimalūs, baziniai viduje persikėlusių asmenų poreikiai (duomenys neskelbtini) yra patenkinami, kartu apėmus valstybės ir paramos organizacijų teikiamą paramą. TMO teigimu, pagrindine paramos teikėja išlieka valstybė, kuri apima labai platų spektrą žmonių, o labdaros organizacijos taiko tam tikrus atrankos kriterijus paramos gavėjams. Kartu pripažįstama, kad šie žmonės neretai susiduria su socialine diskriminacija, ieškodami darbo, būsto, tačiau šios kliūtys nėra pagrindas teigti, kad viduje persikėlę asmenys negali pasinaudoti savo teisę į išsilavinimą, sveikatos apsaugą, darbą. TMO, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro, „Right to protection“ atstovų nuomone, prie itin pažeidžiamų žmonių galima būtų priskirti žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmones, sergančius sunkiomis lėtinėmis ligomis, asmenis, kuriems reikalingas chirurginis gydymas, netradicinės seksualinės orientacijos asmenis, religinių mažumų tikinčiuosius (pavyzdžiui, protestantus), šeimas su mažais vaikais. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (byla Salah Sheekh prieš Nyderlandus), vidinio persikėlimo alternatyva galima, jeigu asmuo turi galimybę į tam tikrą šalies dalį keliauti saugiai ir teisėtai, turi būti sudarytos asmeniui galimybės įsikurti, gauti būstą bei naudotis medicinine pagalba, gauti kitas socialines garantijas.
4.3. Atsižvelgus į naujai surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini)bei į tai, kad pareiškėja yra jauna, darbingo amžiaus, profesinį išsilavinimą turinti pilnateisė (duomenys neskelbtini) pilietė, kuriai garantuojama teisė į socialines garantijas ir medicininę pagalbą, manytina, kad ji kitoje (duomenys neskelbtini)vietovėje, kur nevyksta ginkluotas konfliktas, gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, todėl jai suteikta papildoma apsauga turi būti panaikina, nes neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus jai buvo suteikta papildoma apsauga.
5. Departamentas, be kita ko, remdamasis išvada Nr. (15/6-12) 14PR-6RN, 2015 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. (15/6-12) 21PR-6 „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei G. K.“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/6-12) 21PR-6) panaikino pareiškėjai papildomą apsaugą ((duomenys neskelbtini) (b. l. 98)).
6. Departamentas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. (15/6-12) 13PR-73(00037) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo (duomenys neskelbtini) pilietei G. K.“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/6-12) 13PR-73(00037)) nusprendė pakeisti pareiškėjai LLG, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja apskundė teismui sprendimą Nr. (15/6-12) 21PR-6 ((duomenys neskelbtini) (b. l. 103)).
7. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl sprendimo Nr. 15/6-12) 21PR-6 panaikinimo ir įpareigojimo Departamentui pareiškėjos papildomos apsaugos klausimą spręsti iš naujo, 2016 m. gegužės 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4821-171/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05519-2015-1) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – ir VAAT sprendimas); LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl VAAT sprendimo, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4346-624/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05519-2015-1) pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o VAAT sprendimą paliko nepakeistą.
8. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos bylos dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjo sprendimas Nr. (15/6-12) 21PR-6, ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. (15/6-12)-00558 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini)pilietei G. K., panaikinimo“ nusprendė: panaikinti pareiškėjai išduotą LLG LT7381059, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 26 d.; įsigaliojus šiam sprendimui, persiųsti jį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui spręsti pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą Įstatyme nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) (b. l. 150–151, 154–155)).
Pareiškėja su sprendimu Nr. (15/6-12)-00558, jį išvertus į rusų kalbą, supažindinta pasirašytinai 2016 m. spalio 17 d. ( (duomenys neskelbtini) (b. l. 154–155)).
9. Pareiškėja dirbo pagal verslo liudijimą 2015 m. vasario mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. (teikiamos paslaugos – kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla) (žr. verslo liudijimus), 2015 m. išlaikė valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą pagal antrosios kategorijos (B1, „Slenkstis“) reikalavimus (žr. Valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą, (duomenys neskelbtini)), 2016 m. liepos 19 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pagal kurią įdarbinta administratore (žr. darbo sutartį Nr. 1198).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą sprendžiama, ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (15/6-12)-00558 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei G. K., panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja teigia, kad, priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo vertinti jos glaudūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti naikinamas. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė A. Astrauskienė paaiškino, jog formaliai skundžiamas sprendimas yra teisėtas, tačiau neproporcingai pažeidžia pareiškėjos teises.
2. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą), daro išvadą, kad jis priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 12 punkto, kuriame nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui panaikinamas, kai panaikinama užsieniečiui suteikta papildoma arba laikinoji apsauga, ir įsiteisėjusių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4821-171/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05519-2015-1) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-4346-624/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05519-2015-1) (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą) pagrindu. Kitaip tariant, skundžiamas sprendimas panaikintas todėl, kad nebeliko aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (išnyko papildomos apsaugos suteikimo pagrindai). Vadinasi, skundžiamame sprendime pagrįstai nevertinti pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (15/6-12)-00558 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei G. K., panaikinimo“ ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos bylą iš naujo ir priimti naują sprendimą.
3. Teismas paaiškina pareiškėjai, kad ji pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies nuostatas turi teisę prašyti išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.