Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1012-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
2A-1012-230/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02271-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
D. Ž.
Išvadą teikia
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1012-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02271-2012-0
Pirmosios instancijos teisėja Lina Šafronienė
Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 121.14; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-814/2013 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui D. Ž., dalyvaujant institucijoms teikiančioms išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-814/2012 patvirtintos taikos sutarties l - 6 p. nuostatas ir nustatyti kitą - pakeistą atsakovo bendravimo su dukra M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) Per pusę metų po teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos D. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val. vaiko gyvenamoje vietoje arba ne toliau kaip 500 metrų nuo jos gyvenamosios vietos kartu dalyvaujant ir V. R.. 2) Antrą pusę metų po teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos, bet ne trumpiau kaip iki 2013-09-01, D. Ž. bendrauja su dukra M. Ž. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba ne toliau kaip 500 metrų nuo jos gyvenamosios vietos kartu dalyvaujant ir V. R.. 3) Nuo 2013-09-01 pirmą ir trečią savaitgalį, tai yra šeštadienį nuo 11 val. iki sekmadienio 18 val. M. Ž. praleidžia su tėvu D. Ž. ne vaiko gyvenamoje vietoje. 4) Nuo 2013-09-01 vasaros metu dukra M. Ž. dešimt dienų praleidžia su tėvu D. Ž., laiką suderinus su V. R. prieš dvi savaites. 5) Nuo 2013-09-01 dukra M. Ž. nelyginiais metais šventes - šv. Velykas, šv. Kalėdas, o lyginiais metais Naujuosius metus praleidžia su tėvu D. Ž.. 6) Nuo 2013-09-01 dukra M. Ž. lyginiais metais šventes - šv. Velykas, šv. Kalėdas, o nelyginiais metais Naujuosius metus praleidžia su motina V. R.. Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-814/2012 patvirtino ginčo šalių taikos sutartį dėl vaiko auklėjimo tvarkos pakeitimo ir papildymo. Taikos sutarties 1 punkto nuostatos (pusę metų bendrauti su dukra ne toliau kaip 500 metrų nuo gyvenamosios vietos) buvo numatytos tam, kad atsakovas per pusmetį galėtų prie vaiko priprasti ir vaikas nors kiek su tėvu taptų artimesni. Tačiau atsakovas šių nuostatų tinkamai nevykdė, nes pas dukrą atvykdavo kartais net ne grafiko dienomis, o ir atsakovui atvykus jo bendravimas su dukra vykdavo tik fragmentiškai bei darant dukrai neigiamą ir žalingą įtaką. Atsakovas, per pirmąjį pusmetį privalėjęs su dukra bendrauti ne mažiau kaip 13 kartų ir bent jau po 4 valandas, kas sudarytų 52 valandas, su dukra sugebėjo pasimatyti tik 8 kartus ir pabendrauti su ja tik 2 valandas. Todėl dukra atsakovo kaip tėvo ir toliau nepriima ir bendrauja su juo kaip su svetimu asmeniu tik jai saugioje vietoje ir ieškovei esant netoliese, dėl ko taikos sutartimi numatyti tikslai nebuvo pasiekti. Atsakovas dabartiniu metu bet kokiomis priemonėmis, veikdamas per antstolį, siekia dukrą prieš jos norą pasiimti ilgesniam laikui ir neatsižvelgia į dukros teisėtus interesus, tuo jai sukelia nuolatinį emocinį diskomfortą ir nesaugumo jausmą. Ieškovės nuomone, atsakovas atmestinai atlieka tėvo pareigą ir net piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl ieškovė, siekdama apsaugoti jų nepilnametės dukros Miglės teisėtus interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo auklėjime tvarkos pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalys yra nepilnametės M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių bendru sutarimu nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-874-559/08, patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nepilnametės M. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina V. R., D. Ž. įsipareigojo savo dukrai M. teikti išlaikymą, o dėl bendravimo su vaiku tvarkos buvę sutuoktiniai susitarė, kad po santuokos nutraukimo dukters auklėjimu rūpinsis abu kartu ir su vaiku bendraus be apribojimų. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-52-814/2012 tarp ginčo šalių buvo patvirtinta taikos sutartis dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (papildymo). Šia tvarka tėvo ir mažametės dukters bendravimas buvo apribotas, ir šalys siekdamos atkurti šiuos santykius maksimalia apimtimi bei nepažeisti vaiko interesų, nustatė pereinamąjį tėvo su dukra bendravimo laikotarpį, t. y. staiga nekeičiant vaiko gyvenamosios aplinkos (pirmą pusmetį bendraujama ne toliau kaip 500 metrų nuo V. R. gyvenamosios vietos, 1 p.), toliau laipsniškai tolinant, nebesaistant vaiko su įprastine aplinka, didinant bendravimo laiką (2-7 p.). Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo nesutarimai ir konfliktai dėl taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, dėl ko ieškovė buvo kreipusis į Jonavos rajono PK, tačiau pradėti tyrimai buvo nutraukti, o atsakovas skundėsi, kad trukdoma bendrauti su vaiku, dėl ko buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismas nustatė, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name, kur vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, vaikas gerai sutaria su kitais kartu gyvenančiais motinos giminaičiais. Atsakovo buities ir socialinės sąlygos Kaišiadorių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus taip pat įvertintos kaip labai geros, nurodyta, kad rekomenduojama leisti dukrai lankytis pas tėvą. VšĮ Šeimos santykių instituto, kur konsultuotis buvo nuvykę šalys su dukra, rekomendacijose (toliau Rekomendacijos) nurodyta, kad mama piktnaudžiauja savo kaip mamos padėtimi, o abu sutuoktiniai konfliktuodami tarpusavyje daro žalą vaikui. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas dukrą lankė nereguliariai, epizodiškai, nedėjo visų pastangų, kad su dukra maksimaliai bendrautų pagal šalių pasirašytos taikos sutarties 1 punktą, t. y. ilgiau. Tačiau teismas konstatavo, jog atsakovą ir dukrą sieja emociniai ryšiai, tėvo ir dukters santykiai užsimezgę, Rekomendacijose nurodyta, jog dukra apie tėtį kalba šiltai, nestebima, kad mergaitei būtų nesaugu ar baugu bendrauti su tėvu, tai nurodė ir teismo posėdyje išklausyta M. Ž.. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovės prašoma pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarka neatitinka šiuo metu esančios situacijos ir šalių nepilnametės dukters interesų. Pagal ieškovės reikalavimą atsakovas vienerius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos su dukra turėtų bendrauti dalyvaujant ieškovei, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, jog atsakovas, būdamas vienas su dukra, galėtų jai pakenkti. Priešingai, tėvui bendraujant su vaiku, kuomet bendravime dalyvautų ir vaiko motina - ieškovė, būtų tiesiogiai kenkiama vaikui, nes šalys nepajėgūs tvardytis, bendrauti ramiai, būdami kartu konstruktyviai spręsti su vaiko priežiūra iškilusius sunkumus. Teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykius, darė išvadą, kad tokiu atveju vaikas nebūtų apsaugotas nuo streso ir įtampos ir būtų įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktus, priverstas manipuliuoti (toks vaiko polinkis nurodytas ir Rekomendacijose). Teismas atmetė ieškovės paaiškinimus, jog dukra su atsakovu bendrauja kaip su svetimu asmeniu tik jai saugioje vietoje ir ieškovei esant netoliese, o atsakovas dukrą ilgesniam laikui nori pasiimti prieš jos norą, kadangi tai paneigia teismo posėdyje (tai yra neutralioje aplinkoje nedalyvaujant ieškovei) Miglės duoti paaiškinimai, kad ji nebijo tėčio, norėtų su juo kalbėtis ne tik telefonu, bet ir pas jį svečiuotis. Tai teismas vertino kaip ieškovės manipuliaciją vaiko norais. Be to, teismas nurodė, kad dukra turi teisę palaikyti ryšį su tėvu, o nepilnamečiui vaikui augant ir išimtinai bendraujant tik su motina, atkurti normalius santykius su tėvu ateityje bus dar sunkiau. Teismas taip pat atsižvelgė į VšĮ Šeimos santykių instituto Vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktą Rekomendaciją, kurioje siūloma stebėti ir užtikrinti, jog būtų vykdomi atsakovo ir jo dukros susitikimai, kurie pradžioje gali trukti trumpiau, mergaitei saugioje, bet neutralioje aplinkoje, dalyvaujant tik tėvui ir dukrai (nedalyvaujant mamai ar močiutei, o jei reikės dalyvaujant neutraliam asmeniui), vėliau susitikimus ilginti, galimai įtraukiant ir kitus dabartinės tėvo šeimos asmenis, o mama turi atvesti dukrą į sutartą vietą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ginčijama atsakovo bendravimo su dukra tvarka šalių yra nustatyta atsižvelgiant pirmiausia į nepilnametės jų dukters interesus, siekiant atkurti nutrūkusius ryšius su tėvu ir juos palaikyti ateityje, o ieškovė neįrodė, kad atsakovo bendravimas su dukra pagal taikos sutartimi patvirtintą bendravimo tvarką darytų neigiamą ir žalingą įtaką vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Nurodo šiuos skundo argumentus:

1) Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas tinkamai nevykdė taikos sutarties 1 p. sąlygų, tačiau teismas sprendime konstatavo priešingai, t. y. sprendė, kad atsakovą ir dukrą sieja emociniai ryšiai, yra užsimezgę (ar nenutrūkę) tėvo ir dukters santykiai, todėl buvo pasiektas tikslas tėvui suartėti su dukra. Ši išvada padaryta neįsigilinus į tarp šalių susiklosčiusius santykius (ankstesnį atsakovo elgesį, jo nenuoširdų ir atmestiną bendravimą su dukra, bendravimo su dukra įgūdžių stoką, neigiamą požiūrį į ieškovę). Apeliantė nurodo, kad pakeisti patvirtintą bendravimo su dukra tvarką yra būtina tam, kad dukra galėtų pamažu, laipsniškai, staiga nekeičiant ją supančios gyvenamosios aplinkos, užmegzti kokybiškus ir pilnaverčius santykius su tėvu. Bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus. Dukra yra labai jautri ir reikalauja ypatingo dėmesio ir aktyvaus bendravimo, todėl yra būtina užtikrinti, kad ją suptų saugi aplinka, kad ja besirūpinantys suaugusieji būtų nuoseklesni ir vieningi, kadangi greita ją supančių asmenų ir aplinkos kaita neigiamai įtakotų jos emocinę būseną. Teismas neįvertino aplinkybių, kad mergaitei tik 6 metai, kad ji nuo pat gimimo gyvena tik su motina ir prie jos yra labai prisirišusi, kad dukra su tėvu ilgai nebendravo ir neturi su juo nuolatinio kontakto, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai. Todėl apeliantės nuomone, siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo streso ir neigiamų išgyvenimų, yra būtina pakartotinai nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra bendrautų tik jos gyvenamojoje vietoje ir tik dalyvaujant mergaitės motinai.

2) Pirmosios instancijos teismas suteikė per didelę reikšmę vaiko norams, taip pažeisdamas CK 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į vaiko norus atsižvelgiama, kai jie neprieštarauja vaiko interesams. Trumpų ir epizodiškų pasimatymų metu priešingai, nei konstatavo teismas, glaudus ir artimas ryšys tarp atsakovo ir dukters neužsimezgė ir negalėjo užsimegzti. Aplinkybė, kad dukra teismui paaiškino, jog su tėčiu jai patinka, jis ją myli, jis jos neskriaudė, jo nebijo, norėtų pas jį į svečius, liudija tik tai, kad ji nori matytis su tėvu, tačiau tai nereiškia, kad toks bendravimas nepadarys jos vystymuisi ir sveikatai neigiamos įtakos ir žalos.

3) Nepagrįsta teismo išvada, jog byloje neįrodyta, kad atsakovo bendravimas su dukra pagal patvirtintą tvarką daro dukrai neigiamą ir žalingą įtaką, kadangi šią išvadą paneigia byloje pateikti Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-06-08, 2012-09-10, raštai ir šio skyriaus 2012-10-16 išvada, VšĮ Šeimos santykių instituto 2012-10-10 išvada - rekomendacija, liudytojų K. K. ir O. F. parodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas bendraudamas su dukra elgiasi netinkamai (būna suirzęs, reiškia nepasitenkinimą), konfliktuoja su ieškove, kad atsakovo elgesyje trūksta nuoseklumo, o dukra Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams negalėjo atsakyti, ar nori bendrauti su tėvu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, išklausė šalių, liudytojų, nepilnamečio vaiko paaiškinimus ir dėl visų įrodymų nuosekliai pasisakė sprendime. Taip pat nurodo, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka, kuria siekiama, kad dukra su tėvu bendrautų tik dalyvaujat ieškovei, tik kenks vaiko interesams, kadangi tėvų tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški, su ieškove gyvenantys jos giminaičiai prieš atsakovą yra nusiteikę priešiškai. Todėl bendravimas su dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje ir jai dalyvaujant neatitiktų vaiko interesų, bendravimas nebūtų kokybiškas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovą ir dukrą sieja emociniai ryšiai, ką paaiškino ir pati dukra teismo posėdyje. Be to, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra realiai neįgyvendinama, kadangi ji dirba nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, pastarąjį pusmetį atvykus pas dukrą ieškovės beveik nebūdavo. Apeliantas nurodo, kad dukters interesus labiausiai atitiktų situacija, kuomet jis galėtų realizuoti teisę ir pareigą dalyvauti dukters auklėjime, bendraudamas su ja saugioje ir ramioje aplinkoje, labiausiai atitinkančioje jos interesus. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, reiškiantis, kad vienam iš tėvų, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovo bendravimas su dukra daro jai neigiamą įtaką, todėl riboti bendravimą su dukra nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-01-24 nutartimi (t. 1, b. l. 30-31) buvo patvirtina šalių taikos sutartis dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo (papildymo), pagal kurios 1 punktą atsakovas pusę metų po sprendimo priėmimo turėjo bendrauti su dukra nustatytomis dienomis ir nustatytu laiku ne toliau, kaip 500 metrų nuo ieškovės gyvenamosios vietos. Po to atsakovas antrą pusę metų jau turėjo teisę bendrauti su dukra tomis pačiomis dienomis tik ilgesnį laiko tarpą ir nenurodant bendravimo vietos, t. y. neribojant vien bendravimu ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovės teigimu, atsakovas per mažai ir per trumpai bendravo su dukra jos gyvenamojoje vietoje, todėl būtina pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra turėtų bendrauti ieškovės gyvenamojoje vietoje ir ieškovei dalyvaujant.

Dėl poreikio keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir vaiko interesų paisymo

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Šalių kilę nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos jau buvo išspręsti taikos sutartimi, kurią patvirtino Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-01-24 nutartimi, tačiau dėl jos tolimesnio vykdymo vėl kilo nesutarimai, kadangi ieškovė mano, jog atsakovas pereinamuoju laikotarpiu neišnaudojo visų taikos sutartimi jam suteiktų galimybių atkurti ryšį su dukra, bendraujant jos gyvenamojoje vietoje, todėl vaiko interesais nustatytinas papildomas pereinamasis laikotarpis tėvo ir dukros ryšiams suformuoti, jiems bendraujant gyvenamosios vietos aplinkoje ir dalyvaujant motinai. Tai reiškia, kad ieškovė siekia pakeisti nustatytą tėvo bendravimo su dukra ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką dėl tam tikrų pasikeitusių aplinkybių, tai grįsdama vaiko interesų gynimu ir apsauga.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Todėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad atsakovas mažiau kartų ir trumpiau bendravo su dukra jos gyvenamojoje vietoje, nei buvo numatyta taikos sutarties 1 punkte, ir pripažino, kad tuo laikotarpiu jis dukrą lankė epizodiškai, nereguliariai, nedėjo visų pastangų pabūti su dukra ilgiau. Tačiau šios teismo nustatytos aplinkybės, kaip galimas pagrindas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, teismo buvo tinkamai įvertintos nepilnametės dukros interesų požiūriu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų (ar galėtų daryti) dukteriai neigiamą įtaką ir kad tėvas su dukra negalėtų bendrauti ne jos gyvenamojoje vietoje, atvirkščiai, atsakovas charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 94-95), jis dirba, turi reguliarias pajamas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos išvada su ją pagrindžiančia medžiaga (t. 1, b. l. 165-171) patvirtina, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos dukrai svečiuotis, dabartinė atsakovo sutuoktinė ir jos dukros taip pat norėtų bendrauti su atsakovo dukra, seniūnijoje negauta jokių nusiskundimų dėl atsakovo elgesio. Apeliantės nurodyti argumentai, jog teismas neįvertino Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose (2012-06-08, 2012-09-10, t. 1, b. l. 20-21, 29) nurodytų duomenų apie atsakovo susierzinimą, nepasitenkinimą vykusių susitikimų su dukra metu nepatvirtina jo santykių su dukra netinkamumo, kadangi nurodytų susitikimų metu ieškovo parodytas nepasitenkinimas buvo išreikštas ieškovės ir jos artimųjų atžvilgiu dėl vaiko neparuošimo bendravimui. Liudytojų K. K. ir O. F. - ieškovės sesers ir motinos - parodymai (t. 1, b. l. 161-162) taip pat nepatvirtina atsakovo daromos neigiamos įtakos dukrai. Pirmiausia, šios liudytojos yra artimuose santykiuose su ieškove, be to, jų parodymai tik patvirtina įtemptus santykius tarp atsakovo ir ieškovės bei jos artimųjų, o vertinant atsakovo santykius su dukra yra svarbi pačios dukros išreikšta nuomonė dėl jų tarpusavio santykių, ir tam tikri atsakovo elgesio su dukra, o ne su asmenimis, kurie turi tam tikrų nuoskaudų ir pretenzijų dėl nepavykusio ieškovės šeimos gyvenimo, faktai.

Nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovą ir dukrą sieja emociniai ryšiai ir yra susiformavę tėvo ir dukros santykiai, tačiau tokią teismo išvadą patvirtina bylos duomenys. Ieškovė, ginčydama šią teismo išvadą, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jo paties nustatytas aplinkybes, kad atsakovas nepakankamai bendravo su dukra tam, kad būtų atkurtas jų tarpusavio ryšys, taip į tai, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino šalių konfliktiškus santykius, ir juos įvertino būtent nepilnametės dukros interesų požiūriu, teismas nustatė, kad atsakovui bendraujant su dukra ir jų susitikimuose kartu dalyvaujant ieškovei neabejotinai atsirastų įtampa, nes šalys nepajėgūs tvardytis ir ramiai bendrauti, todėl būtent tokia atsakovo bendravimo su vaiku forma (dalyvaujant ieškovei) tik traumuotų dukrą psichologiškai ir nesudarytų galimybių puoselėti ir vystyti tėvo ir dukros santykius, bet atvirkščiai, jiems tik kenktų. Šalių tarpusavio santykiai yra jų pačių problema ir neturi įtakoti jų santykių su vaiku. Kad buvę sutuoktiniai tarpusavyje konfliktuodami daro žalą vaikui, patvirtina ir viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto Rekomendacijos (t. 1, b. l. 103), kuriuose kartu nustatyta, kad ieškovė iš esmės piktnaudžiauja savo kaip mamos padėtimi.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nors ir nedažnų ir pakankamai trumpų pasimatymų dėka susiformavo tėvą ir dukrą siejantis emocinis ryšys, todėl nėra jokios būtinybės pratęsti jų bendravimą ieškovės gyvenamojoje vietoje ir net dalyvaujant pačiai ieškovei, kas net nebuvo numatyta ankstesnėje šalių pasirašytoje taikos sutartyje. Tėvo ir dukros emocinį ryšį patvirtina ir paminėtos Rekomendacijos, kuriose nurodyta, kad mergaitė apie tėtį kalba šiltai, išsako, kad su juo būti ir žaisti smagu, nestebima, kad mergaitei būtų nesaugu ar baugu bendrauti. Nors Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (t. 1, b. l. 4849) buvo nurodyta, kad mergaitė pokalbio metu nesugebėjo išreikšti savo nuomonės ir norų dėl bendravimo su tėvu, tačiau jos aiški nuomonė dėl santykių su tėvu išreikšta nurodytose Rekomendacijose, o teismo posėdžio metu ji labai aiškiai patvirtino, kad jai patinka su tėčiu, jį myli, nori, kad jis atvažiuotų, tėčio nebijo, jis neskriaudė, norėtų su juo pakalbėti telefonu, pas jį svečiuotis (t. 1, b. l. 160-161). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nereikėjo atsižvelgti į dukros išsakytą norą bendrauti su tėvu, kadangi į vaiko norus atsižvelgiama tik tuomet, kai jie neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad tėvo bendravimas su dukra ne gyvenamojoje vietoje ir nedalyvaujant ieškovei kaip nors kenktų vaiko interesams. Vaiko noras bendrauti su tėvu ir kitoje (ne vien gyvenamojoje vietoje) aplinkoje šiuo atveju reiškia, kad vaikas pasitiki tėvu, jam su juo yra saugu, ir jis bendraudamas su tėvu emocine prasme gerai jaučiasi. Tai reiškia, kad tokiu būdu yra užtikrinamas nepilnametės dukros interesas matytis ir bendrauti su tėvu, o ne vien su motina ir jos artimaisiais.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, grindžiamą išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, jog keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, ją toliau ribojant, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalimi iš jos atsakovui priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme - 1 600 Lt (t. 2, b. l. 51).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 600 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė