Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.4.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.14.1.3.; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 30 d.

G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (pasikėsinimu pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-18 laike nuo 17.00 val. iki 19.00 val., tikslus laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatytas, G. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ priklausančio Kėdainių girininkijos kvartalo Nr. 286, sklypo Nr. 19, esančio Kėdainių r., Pelėdnagių sen., Aukupėnų k., Berankiškių miške, pasikėsino pagrobti svetimą - VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ priklausantį bendros 117,51 eurų, tai yra nedidelės vertės turtą - 3,07 kietmetrių trijų uosių medieną, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas Kėdainių girininkijos girininko P. E..

Kaltinamasis G. N. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš Berankiškių miško, esančio Aukupėnų k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r., norėjo pavogti medieną, bet buvo pastebėtas, todėl pavogti nesuspėjo. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, galėjo būti ir 2015-08-18, apie 17 val., arklio traukiamu vežimu važiavo iš namų į Beinaičių parduotuvę nusipirkti alaus. Jau buvo girtas, jautėsi apsvaigęs. Važiuodamas keliu tarp Užkapių ir Beinaičių kaimų, Berankiškių miško pakraštyje pastebėjo prikrautų medžių rąstų, todėl grįždamas iš Beinaičių k. parduotuvės nusprendė tuos rastus pavogti ir užvažiavo į mišką. Rastai buvo uosio. Jis tų medžių nepjovė, neturi ir pjūklo. Kas nupjovė uosius – nežino. Suprato, kad kažkas buvo pasiruošęs rastų išsivežimui. Pamatęs pamiške einantį pažįstamą V. A. paprašė padėti į vežimą pakrauti medieną, nes vienas nebūtų pajėgęs. Apie tai, kieno tai mediena - V. A. nesakė. V. sutiko ir jie abu per 10-15 min. prikrovė vežimą. Padėjęs pakrauti V. išėjo, o jis vežimu tepavažiavo apie 10 metrų, kai pastebėjo link jo į mišką atvažiuojantį girininko E. automobilį. Ar V. matė atvažiuojantį E. - nežino. Atvažiavęs E. iškvietė policiją. Žinojo, kad miškas priklauso girininkijai. Medieną norėjo pavogti, nes norėjo pasiruoši malkų žiemai. Civilinio ieškinio priteisimo klausimą palieka spręsti teismui. Kaltinime nurodyto turto kiekio ir vertės neginčija, medienos kiekio nematavo. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos pareiškimą (b. l. 3).

Liudytojas P. E. parodė, kad 2015-08-18 apie 19.00 val., jam važiuojant keliu tarp Beinaičių ir Užkapių kaimų, šalia Berankiškių miško 285 ar 286 kvartalų, esančių Aukupėnų k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r., pievoje pamatė šviežias provėžas į mišką. Sustojęs pastebėjo, kaip iš miško išėjo kažkoks nepažįstamas vyras ir vėl į jį įėjo. Po kelių minučių pastebėjo, kaip iš miško išėjo G. N., gyv. (duomenys neskelbtini), bei iš tolo pamatė, kad ant miško keliuko stovi malkinės medienos pakrautas vežimas. Iškvietė policiją. G. N. buvo neblaivus, aiškino, kad važiavo arklio tempiamu vežimu iš Beinaičių k. ir, išgirdęs medžių pjovimą, įvažiavo į mišką, o čia rado nupjautus medžius. Aiškino, kad pats medžių nepjovė, o tik pasikrovė. Atvykus policijos pareigūnams miške buvo rasti 3 uosių kelmai. Vienas medis gulėjo ant žemės atpjauta viršūne, o kiti du medžiai buvo supjaustyti į dalis ir pakrauti į G. N. vežimą (b. l. 37-38).

L. V. A. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn., apie 15 val., tikslios datos ir laiko nepamena, iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), išėjo grybauti į aplinkinius miškus. Po kelių valandų, begrybaudamas tarp Užkapių ir Beinaičių kaimų esančiame Berankiškių miške, miško pakraštyje sutiko pažįstamą G. N., kuris buvo su arkliu ir vežimu. G. N. iš pažiūros buvo neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. Jis į vežimą nuo miško keliuko pakraščio krovė uosio rąstus. Vežime matė pakrautus kelis ilgus plonesnius ir trumpus storesnius rąstus, o keliuko pakraštyje dar buvo sukrauta įvairaus ilgio ir storio uosio rąstų. G. N. paprašė padėti į vežimą pakrauti storesnius uosio rąstus. Jis sutiko. Jie abu į vežimą pakrovė kokius tris storus ilgus rąstus ir kai vežimas buvo pilnas, jis nuėjo toliau grybauti. Matė, kad po kaimą važinėjo girininko automobilis. Vėliau iš kaimo žmonių sužinojo, kad G. N. medžių rąstus vogė. Jis medžių nepjovė ir kiek žino, G. N. benzininio pjūklo neturi (b. l. 40-41).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai - Aukupėnų miške, Pelėdnagių sen., Kėdainių r. Ant keliuko miške matosi stovintis arklys su vežimu, kuris prikrautas uosio medienos. Bendras prikrautos medienos ilgis 3 m, aukštis 0,70 m, plotis 1,15 m. Vežime yra 16 medžio dalių. Netoliese, gilyn į mišką, rasti trys šviežiai nupjauti medžių kelmai, gulinčios šakos ir medžių dalys. Paimtos dvi medžio nuopjovos (b. l. 5-12).

16 uosio medžio dalių pagal pakvitavimą perduoti saugoti G. N. (b. l. 13).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos dvi medžio kamienų nuopjovos (b. l. 14-19), kurios po apžiūros saugomos Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (b. l. 20, 21, 22).

Iš 2015-11-18 Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos pažymos Nr. V6-1969 matyti, kad nupjautų 3 uosių, t. y. 3,07 ktm medienos rinkos vertė – 117,51 Eur (b. l. 35).

G. N. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą Berankiškių miške, esančiame Aukupėnų k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r., iš kur jis pasikėsino pagrobti VĮ Kėdainių miškų urėdijai priklausančią medieną (b. l. 55-64).

2015-08-18 21:20:10 val. G. N. nustatytas 2,75 promilių girtumas (b. l. 46).

Apklaustas įtariamuoju kaltinamasis pripažino, kad būtų pagrobęs visą įvykio vietoje rastą nupjautą medieną (b. l. 69).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, ištirtais liudytojų parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis pasikėsino pagrobti 3 MGL viršijantį, bet neviršijantį 5 MGL, tai yra nedidelės vertės svetimą turtą – VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ priklausantį bendros 117,51 eurų - 3,07 kietmetrių trijų uosių medieną, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Kėdainių girininkijos girininko.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą, tai yra dėl pasikėsinimo pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, kaltu prisipažino visiškai, jam inkriminuoto pasikėsinto pagrobti turto kiekio ir vertės neginčijo. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia - jis nurodė, kad ketino pagrobtą turtą sunaudoti savo reikmėms. Nusikalstama veika nebaigta, nes pagrobtu turtu kaltinamasis dar neturėjo galimybės naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes visiškai patvirtina byloje ištirti aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai, teismas daro kategorišką išvadą, kad G. N., pasikėsinęs pagrobti 117,51 Eur, tai yra nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika nebaigta dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, atsižvelgiama į tai, kad nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, teistumas išnykęs, nebaustas, nedirba, sveikas.

Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas už baudžiamąjį nusižengimą jam paskiriant bausmę - viešuosius darbus (BK 46 str.), nustatant viešųjų darbų bausmės trukmę ir įpareigojant kaltinamąją per mėnesį visuomenei naudingą darbą dirbti BK 46 str. 2 d. nurodytą valandų skaičių, mažesnius nei vidurkis, artimus minimumui, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdija pareiškė byloje 429,84 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti 153,54 Eur už savavališkais kirtimais iškirstą ir sugadintą medieną bei 276,30 Eur už žalą, padarytą aplinkai dėl 3,07 ktm uosių iškirtimo (b. l. 23-27). Civilinio ieškovo atstovas teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė ir prašė priteisti iš kaltinamojo.

Civilinis ieškovas reikalavo priteisti turtinę žalą dėl medienos iškirtimo ir dėl to atsiradusią žalą aplinkai darydamas prielaidą, jog būtent kaltinamasis medieną ir nupjovė, tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų, o ir kaltinamasis tuo byloje nekaltinamas, kad būtent kaltinamasis pasikėsintą pagrobti medieną prieš tai ir nupjovė, savo veiksmais padarydamas žalą aplinkai. Esant tokiai situacijai laikytina, kad Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti 153,54 Eur už savavališkais kirtimais iškirstą ir sugadintą medieną bei 276,30 Eur už žalą, padarytą aplinkai, yra nepagrįstas, nes nebuvo įrodyta, jog civilinio ieškovo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo G. N. kaltais veiksmais, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Daiktiniai įrodymai. Dvi medžio kamienų nuopjovas, saugomas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (b. l. 20, 21, 22; 2015-11-18 kvitas Nr. 0051504), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti (BK 72 str.).

16 uosio medžių dalių, kurios pagal pakvitavimą buvo perduotos saugoti G. N. (b. l. 13), VĮ Kėdainių miškų urėdijos atstovui pareiškus norą medieną pasiimti, perduoti VĮ Kėdainių miškų urėdijai nuosprendžiui neįsiteisėjus.

Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 1,74 Eur, neviršija 3 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (pasikėsinimas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą), ir nuteisti – 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant nuteistąjį per nurodytą laiką neatlygintinai dirbti po 36 valandas per mėnesį visuomenės labui;

remiantis BK 64¹ str. – bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per nurodytą laiką neatlygintinai dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos civilinį ieškinį, dėl turtinės žalos atlyginimo - tai yra 153,54 Eur už savavališkais kirtimais iškirstą ir sugadintą medieną bei 276,30 Eur už žalą, padarytą aplinkai - atmesti.

Daiktinį įrodymą - dvi medžio kamienų nuopjovas, saugomas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Daiktinį įrodymą - 16 (šešiolika) uosio medžių dalių, saugomų kaltinamojo G. N. pastarojo sodyboje, perduoti VĮ Kėdainių miškų urėdijai nuosprendžiui neįsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui Kėdainių rajono apylinkės teismui.