- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- I-2596-406/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00391-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas savo skunde (b.l. 5-6) nurodė, kad 2014 m. gegužės 7, 8, 12, 13 ir 14 dienomis buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose, kur negaudavo arbatos ir tik pusryčiams sumuštiniui duodavo duonos, taip pat negaudavo vaisių ir cukraus. Neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Jurbarko rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų, t.y. tiekiamo maisto kokybės ir kiekybės. Pareiškėjas nurodo areštinėje gaudavęs nepakankamą maisto porciją, kuri neatitiko nustatytų normų reikalavimų, t.y. tiekiamo maisto vertė buvo nuo 1300 kcal iki 1500 kcal. Kadangi nenumatyta teisės aktuose, artimieji negalėjo perduoti maisto, todėl buvo marinamas badu. Teigė, kad dėl tokių pažeidimų kreipėsi į Tauragės visuomenės sveikatos centrą, Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pažymi, jog maitinimo pažeidimai buvo nustatyti įvardintų institucijų. Dėl tokių įkalinimo sąlygų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sutriko sveikata. Mano, jog dėl to buvo pažeistos žmogaus teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnis. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 15-19) su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas 2014 m. gegužės 7 ir 8 dienomis bei 2014 m. gegužės 12-14 dienomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2012 m. gruodžio 7 d. sudaryta ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 64-98-IL-1878 tarp Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Geliuksus", kuri yra atsakinga už parduodamų paslaugų kokybę, skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius asmenims, laikomiems policijos komisariato areštinėje bei asmenų maitinimą 3 kartus per dieną. Akcentavo, jog sulaikymo patalpose ne visada būna sulaikytų asmenų, todėl išankstiniai valgiaraščiai ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo sudaromi, maistas buvo užsakomas iš minėtos bendrovės kiekvienu konkrečiu atveju, kai sulaikymo patalpose būdavo sulaikytų asmenų. Pripažino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo neužtikrinta teisė tinkamai maitintis, t.y. 2014 m. gegužės 13 d. nustatytu laiku pareiškėjui nebuvo suteikta vakarienė, atitinkanti mitybos normas, tačiau pažymėjo, jog policijos komisariato pareigūnai to nesiekė sąmoningai ir ėmėsi visų priemonių, kad pareiškėjui būtų suteiktas maitinimas. Akcentavo, kad nors policijos komisariate 2014 m. birželio 19 d. Tauragės visuomenes sveikatos centras atlikęs patikrinimą nustatė maitinimo tvarkos neatitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau buvo imtasi priemonių kad ateityje panašaus pobūdžio pažeidimai nepasikartotų. Taip pat Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupė atliko tyrimą dėl R. P. skundo ir nustatė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato patrulių būrio vadas V. T. padarė pažeidimą užtikrinant ir organizuojant maisto pristatymą sulaikymo patalpose esančiam pareiškėjui, todėl jis buvo įpareigotas ateityje griežtai laikytis jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pabrėžė, kad pareiškėjas nei karto nesikreipė su skundais ar prašymais į pareigūnus dėl sveikatos būklės, medicininės pagalbos ar laikymo sąlygų. Duomenų, kad galimai netinkamas maitinimas policijos komisariate būtų turėję poveikį fizinei ar psichinei pareiškėjo sveikatai nėra. Nurodė, kad visų laikomų asmenų artimiesiems yra suteikiama galimybė perduoti jiems maistą. Prašė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjo netinkamo maitinimo laikant jį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apsk. VPK) Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Jurbarko r. PK) ilgalaikio sulaikymo patalpose atitinkamais laikotarpiais, t.y. 2014 m. gegužės 7 ir 8 dienomis bei 2014 m. gegužės 12-14 dienomis, atlyginimo.
Pareiškėjo skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo maitinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1267/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1685/2013 ir kt.).
Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos atlyginimo klausimus. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A444-619/2008).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK jam nebuvo užtikrinta pakankama maisto norma, todėl buvo marinamas badu. Teigia, jog dėl tokių įkalinimo sąlygų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sutriko sveikata, jautėsi kankinamas, buvo pažeistos žmogaus teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Ginčui aktualios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės), Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 37:2009) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau -Instrukcija) nuostatos.
Lietuvos higienos norma HN 37:2009 reglamentuoja policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 punktas). Minėtos higienos normos 8 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius (9 punktas).
Taisyklių 7.11 punkte yra numatyta, kad asmenys turi teisę gauti tinkamą maistą. Konkrečias policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo taisykles nustato Taisyklių IX skyriuje įteisintos teisės normos, kurios detaliai reglamentuoja policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo tvarką (59 punktas). Policijos areštinėse laikomų asmenų mitybos normos yra patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse" maitinimo tvarka. Taisyklių 61 punktas nustato, jog asmenys maistą turi gauti pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį. Taisyklių 62 punkte numatyta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną. Jei su asmeniu ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami teritorinėje policijos įstaigoje, kurioje nėra policijos areštinės, ši įstaiga atsakinga už šio asmens pamaitinimą. Asmuo tokioje teritorinėje policijos įstaigoje nustatytu laiku privalo būti pamaitintas arba turi būti organizuotas jo grąžinimas į policijos areštinę, iš kurios jis buvo atvežtas, asmenų maitinimo joje metu (68 punktas).
Policijos sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo tvarka nustatyta Instrukcijoje. Instrukcijos 42.1 punkto nuostatos numato, asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Budėtojas ar kitas įgaliotas asmuo turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir higienos reikalavimus. Geriamasis vanduo turi būti prieinamas kiekvienam ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomam asmeniui. Instrukcijos 42.2 punkte yra numatyta, kad asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valgiaraštį sudaro maistą teikianti įmonė. Maistas pateikiamas vienkartiniuose maitinimui skirtuose induose. Instrukcijos 42.3 įtvirtinta nuostata, kad asmenys, laikomi sulaikymo patalpoje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų).
Byloje esantys duomenys patvirtina, t.y. 2012 m. gruodžio 7 d. ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 64-98-IL-1878, sudaryta tarp Marijampolės apskr. VPK ir UAB „Geliuksus" (toliau - Sutartis), kad maistas ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims pristatomas 3 kartus per dieną pagal Sutartyje numatytą laiką (2.2 punktas). Sutarties 3.4 punktas numato, kad maistas užsakomas pagal faktišką tuo metu esančių ilgalaikio sulaikymo patalpose sulaikytų asmenų skaičių nurodytu telefonu kasdien ne vėliau iki 8 val. 10 min. Užsakymas gali būti pakeistas pasikeitus ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų skaičiui, apie tai informuojant maisto tiekėją likus ne mažiau kaip 2 val. iki maitinimo pradžios.
Iš nagrinėjamoje byloje pateikto UAB „Geliuksus" ginčo laikotarpio meniu, matyti, kad jis atitinka Sutarties 2.2 sąlygą, Taisyklių 62 punktą bei Instrukcijos 42.3 nuostatą, kad maistas tiekiamas 3 kartus per dieną (b.l. 24-26). Kaip minėta, pagal Taisyklių 61 punktą ir analogišką Sutarties 2.1 punktą asmenys maistą turi gauti pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį. Šiame sutarties punkte taip pat nurodyta, jog skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai asmenims, laikomiems policijos komisariato areštinėje, patvirtinti Lietuvos policijos komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtinimo".
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pristatytas 2014 m. gegužės 7 d. 17 val. 30 min. ir laikomas iki 2014 m. gegužės 8 d. 15 val. 00 min. bei 2014 m. gegužės 12 d. buvo pristatytas nuo 12 val. 10 min. ir laikomas iki 2014 m. gegužės 14 d. 11 val. 40 min. (b.l. 36-37). Pareiškėjo nuomone, laikant jį minėtame policijos komisariate, nebuvo pasirūpinta jo tinkamu maitinimu.
Skundą dėl netinkamo maitinimo 2014 m. gegužės 19 d. pareiškėjas pateikė Marijampolės apskr. VPK skundą, kur buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu, t.y. 2014 m. birželio 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-71, nustatyta, kad 2014 m. gegužės 13 d., Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK patrulių būrio vadas V. T., atlikdamas budėtojo pareigas, privalėjo laikytis Instrukcijos, užtikrinti ir organizuoti maisto pristatymą ilgalaikio sulaikymo kamerose laikomiems asmenims, tačiau neveikė taip kaip tai reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, t.y. nesuteikė tinkamo maitinimo buvusiems suimtiesiems ir tuo pažeidė Instrukcijos 42.1 punkto nuostatas (asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis) (b.l. 20-22).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo skundus dėl netinkamo jo maitinimo Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK nagrinėjo ir Tauragės visuomenės sveikatos centras bei Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (b.l. 9-10, 39-40).
2014 m. birželio 19 d. Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimo aktu Nr. AK-82 konstatavo, kad Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo tvarka neatitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 8 ir 9 punktų reikalavimų, taisyklių 61 ir 68 punktų reikalavimų ir 2012 m. gruodžio 7 d. sudarytos ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 64-98-IL-1878 tarp Marijampolės apskr. VPK ir UAB „Geliuksus" sąlygų (b.l. 39-41). Pažymėtina, kad pateiktas į bylą Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK 2014 m. birželio 20 d. raštas Nr. 64-98-S-3485 „Dėl patikrinimo metu nustatytų trūkumų šalinimo“ adresuotas Tauragės visuomenės sveikatos centrui įrodo, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. AK-82 nustatyti trūkumai dėl netinkamo maitinimo yra pašalinti (b.l. 42).
2014 m. birželio 16 d. Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 11D-231 į pareiškėjo 2014 m. gegužės 19 d. skundą nurodė, kad išanalizavus 2014 m. gegužės 7, 8,12, 13, 14 dienų valgiaraščius asmenims, laikomiems Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose, neduodama arbata, mažai duodama duonos, t.y. nustatyta, kad maitinimas neatitinka Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių (b.l. 9-10).
Kaip matyti, ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą maitinimą, tai pripažįsta ir atsakovas atsiliepime, pažymėdamas, jog UAB „Geliuksus“ meniu nebuvo nurodyti patiekalų kiekiai kolorijos, valgiaraštis nebuvo suderintas su Marijampolės apsk. VPK. Taip pat pripažino, kad 2014 m. gegužės 13 d. nustatytu laiku pareiškėjas negavo jam priklausiusios vakarienės. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, konstatuotinas Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK veiksmų neteisėtumas. Atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti maitinamam maistu, atitinkančiu fiziologines mitybos normas. Tai leidžia teigti, kad valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271). Pažymėtina, kad suimtiems/kalinamiems garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A143-1966/2008; Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Remdamasis tuo, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo laikymas Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose ir maitinant maistu, neatitinkančiu fiziologines mitybos normas sukėlė jam esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būdamas Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK būtų kreipiąsis su skundais ar prašymais į pareigūnus dėl sveikatos būklės, medicininės pagalbos ar laikymo sąlygų, taip pat nėra duomenų, kad netinkamas maitinimas policijos komisariate būtų turėję poveikį fizinei ar psichinei pareiškėjo sveikatai. Be to, pareiškėjo argumentas, kad giminės neturėjo teisės perduoti jam maisto, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi į bylą pateiktame 2015 m. balandžio 10 d. Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko K. K. tarnybiniame pranešime Nr. 64-IL-9529 nurodyta, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų artimiesiems yra suteikiama galimybė perduoti maistą (b.l. 32).
EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamo maitinimo jam būnant Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK buvo sužalota sveikata, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Aiškindamas išvardintų nuostatų visumą, teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdis yra susijęs su jo esminių laisvių, įtvirtintų Konvencijos 3 straipsnyje pažeidimu – draudimu elgtis nežmoniškai ar žeminant asmens orumą.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę ( 68 val. 20 min. (nepilnos trys paros)), bendrąsias kalinimo sąlygas PK (pareiškėjo teisė būti laikomam visus teisės aktais keliamus reikalavimus atitinkančiose ilgalaikio sulaikymo patalpose nebuvo pažeista) Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r., bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per visą buvimo Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK laikotarpį nei karto dėl sveikatos būklės, medicininės pagalbos suteikimo nesikreipė su skundais ar prašymais į Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK, neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atvirkščiai, 2014 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-71 patvirtina, kad pareigūnas, sužinojęs apie susidariusią situaciją, ėmėsi priemonių, kad pareiškėjui būtų suteiktas maitinimas. Be to, 2014 m. birželio 19 d. Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. AK-82 nustatyti ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo pažeidimai, nedelsiant, t.y. jau sekančią dieną buvo pašalinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Tokiu būdu pripažintina, kad nuo 2014 m. gegužės 7 d. 17 val. 30 min. iki 2014 m. gegužės 8 d. 15 val. 00 min. bei nuo 2014 m. gegužės 12 d. 12 val. 10 min. iki 2014 m. gegužės 14 d. 11 val. 40 min. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą fiziologinę mitybos normą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2014 m. gegužės 7, 8 dienomis, 2014 m. gegužės 12-14 dienomis buvo pažeista pareiškėjo R. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą maitinimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate.
Pareiškėjo R. P. reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.