Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad santuokoje su atsakove negyvena jau nuo 2010 metų, atsakovė gyvena užsienyje. Tiek pat laiko jie netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, abu yra veiksnūs, kreditorių neturi, tvirtina, kad ieškinyje nurodė visą santuokos metu įgytą turtą, kito dalintino turto nėra. Jei atsakovė turi turto, tai sutinka, kad turtas jai ir atitektų, apie atsakovės šiuo metu turimą turtą nežino ir teismo neprašo išreikalauti duomenų. Santuoka iširusi ir susitaikyti nėra jokios galimybės, nes kartu jau negyvena 3 metus, be to, per tą laiką jis susitaikyti su atsakove bandė, bet nepavyko, atsakovė visiškai juo, kaip sutuoktiniu, nesidomi. Tvirtina, kad vaikų su atsakove nesusilaukė.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdžio laiką jai įteikti tinkamai - asmeniškai (b.l. 33-36). Užsienyje gyvenanti atsakovė savo įgalioto asmens, kaip teismas ją įpareigojo 2012-10-18 nutartimi (b.l.30-31), byloje nepaskyrė, procesu visiškai nesidomėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta 2003-05-30 Kėdainių r. sav. Bendrojo d-to Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100 (b.l. 4,40). Pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad šalių šeimoje nepilnamečių vaikų nėra, ieškovas gyvena Lietuvoje (b.l.5). Atsakovė gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra deklaravusi, LR nedirba (b.l. 11,12). Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių šalys neturi (b.l.6-8). Atsakovė gyvena užsienyje (b.l.33-36).

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys gyvena skyrium apie tris metus, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, gyvena skirtingose šalyse. Po bylos iškėlimo teisme nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo, todėl laikytina, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą ir vėl pradėti gyventi kartu yra neįmanoma, santuoka galutinai iširusi. Pagal šioje byloje esančius duomenis teismas negali nustatyti vienos ar kitos šalies didesnės kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovas ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl darytina išvada, jog abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, dėl skirtingo požiūrio į bendrą gyvenimą sutuoktiniai nesugebėjo priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, santuoka nutraukiama pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių - sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliktinos ikisantuokinės pavardės - M. ir M. (CK 3.69 str. 1 d.).

Išlaikymo iš atsakovės ieškovas sau nereikalauja, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (CK 3.72 str.).

Duomenų apie šalių turimus nepilnamečius vaikus, šalių ribotą veiksnumą, turimus kreditorius, teismui šalys nepateikė.

Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.). Byloje ieškovas nurodė, kad santuokos metu buvo įgytas tik 340 Lt vertės kilnojamas turtas, tai yra 100 Lt vertės skalbimo mašina, 50 Lt vertės siuvimo mašina, 50 Lt vertės sekcija, 70 Lt vertės minkšta svetainės dalis, 40 Lt vertės šaldytuvas, 30 Lt vertės sofa lova, kurį visą prašė priteisti atsakovei. Atsakovė prieštaravimo dėl santuokoje įgyto turto balanso, jo vertės ir padalinimo būdo nepareiškė. Duomenų apie kitą dalintiną turtą teismui pateikta nebuvo. Esat tokiai situacijai, ieškovo reikalavimas santuokoje įgytą turtą priteisti atsakovei, tenkintinas. Atsakovei priteistina 100 Lt vertės skalbimo mašina, 50 Lt vertės siuvimo mašina, 50 Lt vertės sekcija, 70 Lt vertės minkšta svetainės dalis, 40 Lt vertės šaldytuvas, 30 Lt vertės sofa lova, viso turto už 340 Lt.

Ieškinį patenkinus, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į tai, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, todėl remiasi ne formaliu ieškinio patenkinimo pagrindu, bet teismo priimto procesinio sprendimo turiniu ir atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo visiškai atleistas (sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo b.l.3), iš atsakovės valstybei priteistina pusę bylinėjimosi išlaidų: 4,38 pašto išlaidų, 18,15 Lt už procesinių dokumentų vertimus, 72 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, 72 Lt už patenkintą ieškovo reikalavimą dėl turto padalinimo ir 200 Lt už valstybės ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 80 str., 85 str., 88 str., 96 str., 99 str.). Viso valstybei iš atsakovės priteistina 166,53 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 200 Lt už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259, 268-270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2003 metų gegužės 30 d. Kėdainių r. sav. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 100, tarp ieškovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę – M., atsakovei palikti santuokinę pavardę – M..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovei I. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: 100 Lt vertės skalbimo mašiną, 50 Lt vertės siuvimo mašiną, 50 Lt vertės sekciją, 70 Lt vertės minkštą svetainės dalį, 40 Lt vertės šaldytuvą, 30 Lt vertės sofą lovą, viso turto už 340 Lt.

Priteisti iš atsakovės I. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 166,53 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 200 Lt (du šimtus litų) už valstybės ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir už procesinių dokumentų vertimus - 5660, įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.