Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,

dalyvaujant ieškovei R. V., atsakovui A. V. ir atsakovo atstovui advokatui Justui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, institucija, duodanti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo AB DnB NORD bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Teismas klaidingai nurodė datą, nuo kada šalys nebegyvena kartu (nuo 2010 m. Pradžios), nes šalys iš tikrųjų kartu negyvena nuo 2009 m. pradžios. Atsakovo kaltinimai ieškovės neištikimybe nėra pagrįsti įrodymais. Vienintelis, kaip įrodymas, atsakovo pateikta ieškovės anketos iš „Draugas” internetinės svetainės kopija, atspausdinta 2010-04-06, kuomet ieškovė jau nebegyveno su atsakovu. Šioje interneto svetainėje ieškovė naudojosi el. paštu, skaitydavo skelbimus, bendraudavo forumuose, žaisdavo elektroninius žaidimus, bendraudavo su artimais žmonėmis, draugais, todėl tai negali būti neištikimybę patvirtinantis įrodymas. Pačiam atsakovui teismo posėdžio metu pripažinus savo kaltę dėl santuokos iširimo bei ieškovės pateikti įrodymai ir liudytoju parodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Patirta moralinė žala bei nuolatinis psichologinis smurtas ieškovės įrodyti liuditojų parodymais, įrodymais (atsakovo SMS ir el. laiškų išklotinė, policijos pažyma ir kt.), todėl 10 000 Lt suma už moralinę žalą (CK 1.24 str.) yra pagrįsta.Teismas neteisingai nustatė vaikui išlaikymo dydį (mokant 600 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos). Atsakovo vidutinis uždarbis yra 4920,48 Lt. Ieškovės pajamos yra 2491 Lt, todėl teismo priteistas vaiko išlaikymo dydis nėra proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas priteisti 800 Lt dydis yra pagrįstas ir atitinka atsakovo galimybę skirti tokią pinigų sumą vaiko išlaikymui. Teismas neteisingai nurodė terminą, nuo kada atsakovas turi sumokėti atsiradusį įsiskolinimą. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmas posėdis dėl santuokos nutraukimo vyko 2009-02-18 (bylos Nr. N222-4386-131/2009). Atsižvelgiant į šiuos faktus ir tai, kad atsakovas neteikė nuolatinio išlaikymo vaikui laiką kai ieškovė su vaiku nebegyvena kartu su atsakovu, o išlaikymas nepilnamečiui reikalingas kiekvieną dieną, vaiko išlaikymas iš atsakovo turi būti priteistas nuo 2009 m. vasario mėnesio po 800 Lt kas mėnesį, t.y. 23 200 Lt iš viso.Teismas neteisingai nustatė bendravimo su vaiku tvarką, nurodydamas, kad atsakovas savaitės bėgyje sūnų pasiima iš darželio 17.00 val. ir kitą dieną gražina 8.30 val. atgal į darželį. Tuo tarpu, šalys teismo posėdžio metu buvo sukonkretinę bendravimo tvarką ir sutarę, kad savaitės bėgyje atsakovas du kartus (antradieniais ir ketvirtadieniais) sūnų pasiima ir kitą dieną gražina į darželį (mokyklą).Teismas klaidingai pripažino atsakovo skolas AB DnB Nord bankui solidariomis pagal 2005-11-22 kreditavimo sutartį Nr. 953-05IL (su vėlesniais 2009-12-11, 2011-01-07 pakeitimais) ir 2006-07-24 kreditavimo sutartį Nr. 553-06IL (su vėlesniais 2009-12-11 pakeitimais), nors kredito suteikimo metu šalys dar nebuvo susituokę, o, pasirašant kreditavimo sutarčių pakeitimus, ieškovė jau metus nebegyveno su atsakovu. Minėtas atsakovo paskolas pripažinus solidariomis, prašo teismo priteisti ieškovei automobilį (duomenys neskelbtini) 1997 m. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Teismas neteisingai patvirtino atsakovo nuostolių, susijusių su buto įrengimu, kur gyveno šeima, atlyginimo dydį.

Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neteisingai pripažino santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinės veiksmai prisidėjo prie sntuokos iširimo ir CK 3.61 str. taikymui įtakos neturi, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

Šalių pozicija, išdėstyta ieškinyje ir priešieškinyje, dėl sutuoktinų kaltės yra priešinga, tačiau atsakovas apeliacinės instancijos teisme sutiko su pirmos instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė palaikė reikalavimą pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. „Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006).

Pagal šalių parodymus nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2009 m. pradžios po 2008 m. pabaigoje įvykusio konflikto. Tarp šalių santykiai konfliktiški buvo ir iki 2008 m. pabaigos. Abi šalys pripažįsta, kad dėl kilusių konfliktų du kartus buvo kviečiama policija, tačiau rašytinių ar kitokių objektyvių įrodymų dėl sutuoktinio žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu nėra. Bendrojo pagalbos centro 2009-09-14 pažymoje tik nurodyta, kad 2009-01-02 užfiksuoti du pranešimai apie pagalbos poreikį dėl šalių bute smurtaujančio neblaivaus vyro, tačiau tiesioginių įrodymų apie atsakovo smurtą nepateikta. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas prieš ją naudojo smurtą ar kitaip žiauriai elgėsi (CPK 178 str.). Atsakovo ieškovei rašytos įžeidžiančio turinio žinutės nesuderinamos su geros moralės normomis, sutuoktinių tarpusavio lojalumo ir pagarbos pareiga. Tačiau teismas konstatuoja, kad atsakovo žinutės ieškovei rašytos jau šalims pradėjus gyventi skyrium. Internetiniame pažinčių portale ieškovės 2008-12-13 patalpintos informacijos pobūdis tiesiogiai neįrodo sutuoktinės neištikimybės, nors gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis sutuoktinių tarpusavio pagarbos ir lojalumo pareigas. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagrindo ieškovei priteisti neturtinę žalą nėra.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo 800 Lt per mėnesį išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui F. V.. Ieškovė nurodo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas mėnesinėms atsakovo pajamoms, kurios du kartus didesnės už ieškovės pajamas. Šis ieškovės argumentas nepagrįstas faktiniais duomenimis. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad atsakovo mėnesinės pajamos sumažėjo ir siekė 2700 Lt ir faktiškai prilygo stabilioms ieškovės pajamoms (t.1 b.l. 100, 161, 245). Šalys iš esmės neneigė, kad F. V. mėnesio išlaikymo poreikiai yra apie 1200 Lt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pusė išlaikymo sumos, t.y. 600 Lt per mėnesį už laikotarpį nuo ieškinio padavimo 2009-07-31, priteisė iš atsakovo ir nepažeidė CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinto išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principo.

Ieškovė ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą grindžia argumentu, kad, šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas nereguliariai mokėjo išlaikymą. Ieškovė galėtų reikšti reikalavimą priteisti faktiškai teikto išlaikymo ir teismo nustatyto išlaikymo dydžio skirtumą už laikotarpį kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas pradedant 2009 m. vasario mėnesiu mokėjo ieškovei po 300-500 lt per mėnesį, apmokėdavo pirkinius, už mokymo-ugdymo įstaigų paslaugas po 100-300 Lt per mėnesį. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad reikalavimas priteisti įsiskolinimą už laikotarpį iki ieškinio padavimo 2009-07-31 nepagrįstas, nes ieškovė nepaskaičiavo konkrečios skolos sumos. Be to, ieškovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios reguliariai mokėjo išlaikymą, kurio vidutinė mėnesio suma iš esmės atitiko teismo priteisto išlaikymo dydį.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Šalys iš esmės neginčija pirmos instancijos teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiam vaiku F. V. tvarkos, tačiau teismo posėdžio metu patikslino bendravimo tvarką ir sutarė, kad savaitės bėgyje atsakovas du kartus (antradieniais ir ketvirtadieniais) sūnų pasiima ir kitą dieną gražina į darželį (mokyklą). Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, nenurodė, kuriomis savaitės darbo dienomis ieškovas turi teisę pasiimti sūnų, todėl teismo sprendimas tikslinamas nustatant konkrečias savaitės dienas.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams

Atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino atsakovo skolas AB DnB Nord bankui solidariomis pagal 2005-11-22 kreditavimo sutartį Nr. 953-05IL (su vėlesniais 2009-12-11, 2011-01-07 pakeitimais) ir 2006-07-24 kreditavimo sutartį Nr. 553-06IL (su vėlesniais 2009-12-11 pakeitimais). 2005-11-22 kreditavimo sutartimi Nr. 953-05IL ir 2006-07-24 kreditavimo sutartimi Nr. 553-06IL (t.2 b.l.6-12, 36-42) atsakovas vienasmeniškai įsipareigojo atsakyti kreditoriui pagal kreditavimo sutartis. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruotą 2006-09-09, t.y. po to, kai atsakovui buvo suteikti kreditai. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad šalys iki santuokos įregistravimo turėjo bendrą vaiką, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir dalis gauto kredito pinigų iki ir po santuokos sudarymo buvo panaudota šeimos reikalams, sprendžiant sutuoktinių turto ir įsipareigojimų padalijimo klausimą teisiškai nereikšminga. Kreditoriaus AB DnB Nord banko nuomonė, kad prievolės pagal kreditavimo sutartis yra solidarios, yra nepagrįsta Kreditoriaus AB DnB Nord banko ir ginčo šalių sudarytais sandoriais. Ieškovė nei kreditavimo sutarčių sudarymo metu nei pasirašant susitarimus dėl kreditavimo sutarčių pakeitimų įsipareigojimų kaip bendraskolė ar laiduotoja neprisiėmė. Teismas santuokos nutraukimo byloje dalindamas turtą ir nustatydamas solidarias sutuoktinių prievoles gali spręsti tik dėl prievolių, kurios atsirado po santuokos įregistravimo (CK 3.109 str.). Ieškovas savo interesus galėjo ginti naudodamasis buvusių sutuoktinių asmeninio turtokompensacijos institutu (CK 3.98 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas ir tai sudaro pagrindą pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija, iš dalies pakeisdama sprendimą, pripažįsta atsakovo skolas kreditoriui AB DnB Nord bankui pagal 2005-11-22 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 953- 05IL su vėlesniais 2009-12-11, 2011-01-07 metų pakeitimais, suteiktą 35 000 Lt vartojimo kreditą, taip pat pagal 2006-07-24 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 553- 06IL su vėlesniais 2009-12-11 metų pakeitimais, suteiktą 8760 Lt vartojimo kreditą, asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Šalių atsakomybė pagal kitas kreditavimo sutartis nėra apeliacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šių prievolių pobūdžio nepasisako.

Šalys pripažino, kad atsakovo vardu už pagal 2005-11-22 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 953- 05IL gautas lėšas iki santuokos įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini) 1997 m., yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl automobilis pagrįstai priskirtas prie asmeninio atsakovo turto. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija detaliau nenagrinėja klausimo dėl automobilio padalijimo.

Dėl nuostolių dydžio

Ieškovė prašė priteisti teismo 10176 Lt nuostolių, kuriuos sudarė jos patirtos išlaidos perkant baldus, buitinę ir kitą buto įrangą – turtą, kuris buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (atsakovo tėvų nuosavybė). Bute šalys gyveno santuokos metu. Šalims pradėjus gyventi skyrium, įranga liko bute ir ja toliau naudojasi atsakovas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiam turtui taikytina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir turtas pripažintinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.). Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad turtas įgytas už asmenines lėšas (CK 3.89 str.), todėl nepaneigė įstatyminės prezumpcijos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šalys nereiškė reikalavimų dėl ginčo turto padalijimo ir pripažino, kad ginčo turtas atiteko atsakovui. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Spręsdamas kompensacijos klausimą, teismas turi nustatyti turto vertę. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungitnės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 str. 4 p.), todėl byloje esminė reikšmę turi aplinkybė, kokia ginčo turto rinkos vertė santuokos nutraukimo metu. Ieškovas pateikė 2010-11-22 kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr.KT 2010/11/22-01, paruoštą licencijuotų turto vertintojų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nusidėvėjimą, ginčo turto rinkos vertė 2010-11-22 (bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu) buvo apie 4400 Lt. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka paruošta žalos įvertinimo ataskaita turi didesnio patikimumo prima facie įrodymo statusą, kuris gali būti paneigtas tik kitu tokio pat patikimumo įrodymu. Ieškovė, ginčydama jo duomenis apie nustatytos žalos dydį, jokių įrodymų, kurie paneigtų tokias vertes, nepateikė, tik išdėstė deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus, kurie negali paneigti ekspertų padarytų išvadų remiantis tam tikromis metodikomis. Ieškovė neteikė įrodymų apie ginčo turto vertę gyvenimo skyrium pradžios momentu ir neįrodė reikalaujamos kompensacijos (nuostolių) sumos (CPK 178 str.). Remiantis CK 3.117 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo gali būti priteista pusės turto vertės dydžio kompensacija (2200 Lt), tačiau atsakovas apeliaciniu skundu neskundė pirmos instancijos teismo sprendimo. Teismas negali išeiti už ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo ribų, todėl, pakeisdamas sprendimo motyvus, sprendimo dalį dėl 4400 Lt nuostolių priteisimo ieškovei palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė apeliaciniu skundu skundė teismo sprendimo dalį dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką bei sprendimo dalį, kuria atmestas 10000 Lt reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir 5776 Lt nuostolių. Šioje dalyje už apeliacinį skundą mokėtinas 473 Lt žyminis mokestis. Paduodama apeliacinį skundą, ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nes pirmos instancijos teismas neišsprendė apeliacinio skundo apmokestinimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies atmetus apeliacinį skundą, 473 Lt žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš ieškovės. Patenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl atsakovo įsipareigojimų kreditoriui pripažinimo asmenine atsakovo prievole, 139 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl prievolių dėl įsipareigojimų kreditoriui pripažinimo asmenine atsakovo prievole, valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 93 str. 3 ir 5 dalys).

Kolegija paskirsto bylinėjimosi pirmos instancijos teisme išlaidas, kurių paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas. Ieškinio reikalavimą dėl 4400 Lt priteisimo patenkinus, 132 Lt žyminio mokesčio valstybei priteisiama iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovei teismo 2010-02-04 nutartimi 605 Lt žyminis mokestis už turtinius reikalavimus buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Ieškovės reikalavimus dėl 10000 Lt neturtinę žalą ir 5776 Lt nuostolių priteisimo atmetus, iš ieškovės valstybei priteisiamas 605 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo dalį dėl šalių įsipareigojimo kreditoriui AB DnB Nord bankui pripažinimo solidaria prievole. Pripažinti atsakovo A. V. skolas kreditoriui AB DnB Nord bankui pagal 2005-11-22 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 953- 05IL su vėlesniais 2009-12-11, 2011-01-07 metų pakeitimais, suteiktą 35 000 Lt vartojimo kreditą, taip pat pagal 2006-07-24 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 553- 06IL su vėlesniais 2009-12-11 metų pakeitimais, suteiktą 8760 Lt vartojimo kreditą, asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Patikslinti atsakovo A. V. bendravimo su sūnumi F. V. tvarka jeigu šalys nesusitaria kitaip, atsakovas darbo dienomis sūnų pasiima du kartus (antradieniais ir ketvirtadieniais) sūnų pasiima iš darželio 17.00 val. ir kitą dieną 8.30 val. grąžina į darželį. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. V. 1078 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. 139 Lt žyminio mokesčio.