- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 1-167-1002/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45404-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- N. B., J. Š.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Lionė Musteikienė, Erika Jasiūtė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), ūkininkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, turi 2 vaikus, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.
J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta prie (duomenys neskelbtini), baigęs 10 klasių, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, 2016-12-11 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį jam nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2016-06-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. B. 2016-09-24, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje – prie parduotuvės „Aibė“, veikdamas bendrai su J. Š., kitų žmonių akivaizdoje, dėl mažareikšmės dingsties, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia bendrai suduodami rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau septynių smūgių nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, padarė jam kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžį, muštinę žaizdą kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairiame žande, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžio nukentėjusiojo G. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to, 2016-09-24, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „Aibė“, veikdamas bendrai su J. Š. dėl chuliganiškų paskatų, tyčia bendrai suduodami rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau septynių smūgių nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, tuo padarė jam kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžį, muštinę žaizdą kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairiame žande, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžio nukentėjusiojo G. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
J. Š. 2016-09-24, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „Aibė“, veikdamas bendrai su N. B., kitų žmonių akivaizdoje mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia bendrai suduodami rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau septynių smūgių nukentėjusiajam G. K., tuo padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to, 2016-09-24, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „Aibė“, veikdamas bendrai su N. B., iš chuliganiškų paskatų, tyčia bendrai suduodami rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau septynių smūgių nukentėjusiajam G. K. į kairę plaštaką, kairį žandą, kairį smilkinį, kairį žandą, apatinį žandikaulį, dešinę plaštaką, dešinę blauzdą, dešinę kaklo pusę, tuo padarydami jam kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžį, muštinę žaizdą kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairiame žande, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžio nukentėjusiojo G. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis N. B. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-09-24 prie parduotuvės su G. įvyko incidentas. Jis išėjo iš parduotuvės. Pasisveikino su pažįstamais žmonėmis. G. tuo metu jis nepažinojo. Jam einant pro šalį, G. norėjo jam „užmesti“, tačiau jį užstojo J.. Gavosi konfliktas. Vienas kitą apsistumdė, sudavė vienas kitam smūgius. Kaip nukentėjusiajam lūžo pirštakaulis rankos – nežino. Pirštas galėjo lūžti konflikto metu. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės. Iš jo negirdėjo, kad jis būtų skundęsis lūžusiu pirštu. Nukentėjusiajam galėjo būti suduoti 7 smūgiai. Kai nukentėjusysis nukrito, iš jo pusės jokių smūgių nebuvo suduota. Po to, kai nukentėjusysis atsistojo, jokių veiksmų jis neatliko. Visi išsiskirstė. Visi sužalojimai, padaryti nukentėjusiajam, galėjo būti padaryti jo ir kito kaltinamojo veiksmų dėka. Konfliktas buvo abipusis. To konflikto metu jis taip pat nukentėjo. Nukentėjusysis kitoje byloje yra kaltinamasis, o jis nukentėjusysis. Nukentėjusiojo jis atsiprašė. Nurodo, kad nėra praeityje teistas. Kaltę pripažįsta visiškai dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Teismo prašo netaikyti jokių poveikio priemonių, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kaltinamasis J. Š. apklaustas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viską paaiškino N.. Pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką, kad susimušė su G. K., kuriam panaudodamas smurtą padarė sužalojimus. 2016-09-24 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, viešoje vietoje, sukonfliktavo su nukentėjusiuoju G. K.. Nukentėjusiajam jis sudavė smūgius, po kurių jis nukrito ant žemės. Kaip buvo sužalotas kairės rankos mažasis pirštas, jis nematė. Galėjo būti griuviminė trauma. Nukentėjusysis griuvo nuo jų pastūmimo. Sužalojimai, aprašyti kaltinime, nukentėjusiajam buvo padaryti. Visus sužalojimus padarė kartu su N.. Gailisi, kad taip pasielgė, nukentėjusiojo atsiprašė. Teismo prašo, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla būtų nutraukta.
Nukentėjusysis G. K. apklaustas teisme parodė, kad pretenzijų kaltinamiesiems neturi.
Kaltinamasis N. B. apklaustas ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-09-24, apie 19 val., su automobiliu su drauge D. Š., J. Š., K. Š. – (duomenys neskelbtini) metų, atvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę apsipirkti. Apsipirkę išėjo į lauką, jis padavė rankas pažįstamiems: G. ir D.. Eidamas link automobilio jis pamatė G. K., kuris sėdėjo ant dviračio. Iki įvykio jokių santykių su G. K. nebuvo, jie nesisveikindavo, nebendravo ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jis su G. K. nesisveikino, nes jo gerai nepažįsta. Pirma ėjo D., paskui ėjo jis, už jo ėjo J.. Kur įvykio metu buvo K., jis neprisimena. Jis išgirdo kai K. sušuko: N., saugokis. Jis atsisuko atgal ir pamatė, kad J. yra susikabinęs su G. K.. Jis metė į šoną prekių maišelį ir puolė skirti. Jis apkabino G. K. iš priekio rankomis, pakėlė nuo žemės ir panešė apie porą metrų iki parduotuvės sienos, atrėmė į sieną ir pasakė: „nesimuškim, yra mažų vaikų, kam to reikia“. Matė, kad D. ramina J.. Paskui jam J. papasakojo, kad G. K. iš tikrųjų puolė jį iš nugaros, kai jis nieko bloga neįtardamas ėjo su pirkinių maišeliu pro šalį, tai yra G. K. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu, tačiau J. spėjo jį užstoti savo kūnu - sakė, kad smūgis pataikė jam į petį. Jis šio smūgio nematė, paskui apžiūrėjo smūgio vietą - jokių žymių nebuvo. G. K. jam atsakė: gerai, todėl jis jį paleido ir jis jam sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į dešinį žandikaulį ir jis jam tada trenkė atgal du smūgius rankos kumščiu: vieną pataikė į veidą, o kitą - krūtinės ar kaklo sritį. G. K. jam pasakė: užmušiu tave, pakarsiu, ir nubėgo link jo mašinos. Tada jis pradėjo daužyti su rankomis ir kojomis jo mašiną. Jis jam pasakė: „spardyk, spardyk, pažiūrėsim kaip ryte kai išsiblaivysi šnekėsi“. Šiais žodžiais jis nenorėjo, kad G. K. spardytų jo automobilį ir jam to tikrai daryti neleido. Jis šiais žodžiais norėjo atkreipti jo dėmesį ir pasakyti, kad jis turės atsakyti už savo veiksmus. Jam tai pavyko, nes G. K. liovėsi gadinti jo mašiną ir vėl atbėgo link jo. Jo penktam mėnesį nėščia draugė puolė į tarpą, neleido muštis. G. K. akys buvo pabalusios, išsprogusios, matėsi, kad jis girtas, jautėsi alkoholio kvapas. D. stovėjo nugara į jį, o priekyje ištiesusi rankas neleido prieiti G. K., tačiau jis nepaisė ir švaistėsi rankomis iš šonų bandydamas jį pasiekti ir jam suduoti. Vienas toks smūgių pataikė D. į kaklą ir jis labai supyko, nes akivaizdžiai matėsi, kad D. nėščia. Jis šaukė G. K.: „mano nėščios moters nemuši“. Liepė D. pasitraukti. Tada sudavė du smūgius rankos kumščiu G. K. į įvairias kūno vietas, o jis jam sudavė iki 10 smūgių rankų kumščiais ir delnais. Tada vėl puolė juos skirti D. ir J.. Tada jie su J., G. K. nuvirto ant žemės ir ritosi ant žemės. Ant žemės tik ritosi, smūgių suduota nebuvo. Tačiau jie nukrito labai skaudžiai - ant plytelių, apačioje buvo G. K., o jis su J. nukrito ant jo. Tada G. K. atsistojo, nubėgo ir pasislėpė parduotuvėje. Jie sėdo į automobilį, tada iš parduotuvės išbėgo G. K. ir vėl gąsdino, kad juos sumuš, nužudys. Po to jie išvažiavo į namus. Įvykį stebėjo trys žmonės: G. B., D. Š. ir P., vardo nežino. Jie stebėjo muštynes, nesikišo. Sekmadienį jis buvo nuvažiavęs pas G. K., nes apgadintas jo automobilis ir paprašė sumokėti, tačiau jis atsisakė. Jis jaučiasi kaltas dėl to, kad buvo priverstas dalyvauti muštynėse, nes turėjo apginti savo šeimą ir nėščią draugę. Įvykio metu buvo blaivus. Iš dalies prisipažįsta padaręs nusikaltimą - nepripažįsta to, kad sudavė smūgius koja ir sulaužė G. K. pirštą. Jis nenorėjo muštis, muštynių iniciatorius buvo G. K., kuris pirmas sudavė smūgius, visą laiką provokavo muštynes, į raminimus žodinius nekreipė dėmesio, todėl gindamas save, draugą ir nėščią savo draugę, jis buvo priverstas muštis. Jis muštynių nenorėjo ir nenorėjo sužaloti G. K.. Sutinka taikytis abipusio kompromiso būdu nedengiant ieškinių (2 t., b. l. 28-29, 36-37, 52-53, 171-172).
Kaltinamasis J. Š. apklaustas ikiteisminiame tyrime savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-09-24 apie 19 val., kartu su švogeriu N. B., seserimi D., seserimi K. ir N. dukra A. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Aibė“. Išėjus iš parduotuvės ir einant link mašinos jis pamatė kaip iš matymo pažįstamas G. K. ruošiasi suduoti rankos kumščiu iš nugaros N.. Jis pamatė kaip G. K. nušoko nuo dviračio kažko labai supykęs, tada išgirdo kaip jo sesuo K. sušuko: „atsargiai ar saugokis“. Jis atsisuko ir pamatė kaip G. K. smūgiuoja ir jis užstojo N. ir jam smūgis pataikė į petį. G. K. smogė vieną smūgį rankos kumščiu. Jis juto fizinį skausmą nuo suduoto smūgio. Jie susikabino, jis jam sudavė du smūgius rankos kumščiu į galvą, tada ir jis jam trenkė atgal vieną smūgį rankos kumščiu į veidą. Tada N. juos išskyrė, tai yra patraukė G. K. link parduotuvės sienos, prirėmė prie sienos ir girdėjo kaip N. jam pasakė: „muštynių nebus“. G. K. jam atsakė: „gerai“. Tada N. jį paleido ir G. K. iš karto jam sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į galvos sritį. Tada jie susikibo, po to atsitraukė ir G. K. vėl smūgiavo rankos kumščiu, bet nepataikė. Tada G. K. nubėgo iki N. mašinos ir pradėjo spardyti mašiną. Spyrė kojos pėda apie 10 kartų. Po to vėl puolė ant N., tačiau jam neleido prisiartinti D., kuri puolė į tarpą. Tačiau G. K. toliau smūgiavo rankomis ir norėjo pasiekti N.. Vienas iš smūgių užkliudė D., kuri buvo penktą mėnesį nėščia. N. labai supyko ir sudavė rankos kumščiu 3-4 smūgius į įvairias kūno vietas G. K., kur tiksliai pataikė, nematė. Tada jis bandė juos išskirti, jie susikibo ir visi trys nukrito ant žemės. Po to jie atsitraukė, smūgių gulint suduota nebuvo. G. K. įbėgo į parduotuvę, o jie nuėjo į mašiną. Tada išbėgo G. K. ir šaukė jiems: „užmušiu, pakasiu, nužudysiu“. Viskas tuom ir baigėsi. Įvykį matė jo pusbrolis D. Š., ir du asmenys, kurių žino tik pravardes: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kažkiek jaučiasi kaltas dėl to, kad viešoje vietoje dalyvavo muštynėse, tačiau buvo priverstas dalyvauti, nes muštynes sukėlė G. K. ir jie tik gynėsi nuo jo. Įvykio metu jis buvo blaivus, o G. K. - visiškai girtas. Jis piršto G. K. nesulaužė, kada jis lūžo - nematė, bet greičiausiai jis pirštą susilaužė pats, kai daužė N. mašiną. Be to, nori pabrėžti, kad G. K. nei jis, nei N. kojomis nespardė. Su G. K. nori susitaikyti, ne dėl to, kad jaučiasi kaltas, o todėl, kad nori kad viskas greičiau pasibaigtų. Sutinka susitaikyti abipusiu sutarimu, tačiau civilinio ieškinio nemokės (2 t., b. l. 74-75, 82-83, 100-101, 179-180).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų: N. B. ir J. Š. kaltė įrodyta šiais įrodymais:
2016-09-25 gautu G. K. protokolu-pareiškimu (1 t., b. l. 46-47);Nukentėjusysis G. K. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2016-09-24, apie 19 val., (duomenys neskelbtini) g., būnant prie parduotuvės AIBĖ, iš parduotuvės išėjęs iš matymo žinomas vaikinas ir prie parduotuvės stovėjęs taip pat iš matymo žinomas vaikinas staiga be jokios priežasties kitų žmonių akivaizdoje pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis. Kiek kartų sudavė, nurodyti negali. Pamena, kad stengėsi apsiginti, tačiau abu vaikinai jį daužė rankomis, spardė kojomis. Vienas iš vaikinų buvo N. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo maždaug 27-30 m. amžiaus. Vaikinas buvo apie 170-175 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudos spalvos, garbanotų plaukų. Kitas jį mušęs vaikinas pavarde Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pastarasis buvo apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs baltos spalvos drabužiais. Abu jį sumušusius vaikinus atpažintų. Kartu su jais buvo mergina. Merginos vardas D., pavardė Š., kuri gyvena kartu su N. B.. Įvykį matė jo pažįstamas K. Č., ir jo draugė J. K.. Dar įvykį matė G. P.. Su jį sumušusiais asmenimis jokių konfliktų nėra turėjęs. Grįžęs į namus, jis telefonu išsikvietė policijos pareigūnus, kurie jam iškvietė medikus. Atvykę medikai GMP automobiliu išvežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas galvos, krūtinės ląstos sumušimas, kairės plaštakos 5 piršto galinės falangos lūžimas. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Daugiau apie minėtą įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 46);
Papildomai apklaustas G. K. parodė, kad jis nori papildomai parodyti, jog sužinojo jį sumušusio jaunuolio vardą - J. Š.. Jis nori patikslinti, kad 2016-09-14 jam buvo operuotas kairės kojos meniskas, dėl to jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, jį turėjo įvykio metu ir turi šiuo metu. Dėl sumušimo nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas. Jis lankėsi pas ekspertą, kuris nurodė jam nuvykti persišviesti kitą koją, nes įtarė, kad ji yra lūžusi. Penktadienį bus atsakymas, kurį jis nuneš ekspertui. Jis atvyko į parduotuvę nusipirkti alaus. Dėl menisko operacijos jis buvo be ramentų, su jais vaikščioja tik po namus. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, tačiau nebuvo apsvaigęs, viską atsimena gerai. Prie parduotuvės stovėjo jo pažįstami: G. P. ir jos vyras J. P.. Atsimena, kad prie parduotuvės stovėjo J. Š. pusbrolis D. Š. ir G. B.. Taip pat įvykį galėjo matyti K. Č. ir jo draugė J.. Jis sėdėjo ant J. dviračio. Atvyko įtariamieji N. B. ir J. Š., bei D. Š.. N. ir D. nuėjo į parduotuvę, o J. liko kalbėti lauke su D.. J. pradėjo šūkauti, keiktis ant P.. Jis jo paklausė ko jis šūkauja. Jis nieko nesakė, nuėjo į parduotuvę. Iš parduotuvės jie išėjo trise: pirma ėjo D., paskui ėjo abu įtariamieji, kokia eilės tvarka - neprisimena. N. B. eidamas pro šalį jam sudavė vieną smūgį rankos alkūne į krūtinę. Jis nuo smūgio nukrito su visu dviračiu ant žemės, galva trenkėsi į palangę. Buvo sąmoningas. Po smūgio jie nuėjo. Jis atsistojo ir juos pasivijo - jie buvo nuėję apie metrą ir paklausė N. B. - ką tu čia darai. N. B. kažką sumurmėjo ir jam sudavė dar vieną smūgį rankos kumščiu į galvą. Nuo smūgio jis nukrito į gėlyną, buvo sąmoningas. Jis vėl atsistojo, ir jį jie puolė abu. Jis buvo šoko būsenoje, jam nuo smūgių neskaudėjo dėl šios būsenos. Smūgių buvo daug - kruša, kiek tiksliai nepamena. Jis dengėsi rankomis galvą, smūgiavo abu rankų kumščiais. Nuo kažkurio smūgio jis nukrito ant žemės, susirietė, užsidengė galvą rankomis ir tada pajuto, kad jie abu spardo jį kojomis - kiek tiksliai buvo smūgių, neprisimena. Abu įtariamieji stovėjo ties galva ir jam smūgius daugiausiai sudavė į galvą. Girdėjo riksmus: baikit, baikit. Jam atrodo, kad tai buvo D.. Jie nustojo jį mušti ir nuėjo prie mašinos. Jis atsistojo ir jiems pasakė: ką jūs darot? Tada jie abu vėl jį nusigynė, jis bėgo į parduotuvę, tačiau nespėjo, N. jį pagavo prie pat parduotuvės durų. Tada smūgiavo abu rankos kumščiu į galvą, J. Š. jam ant galvos užtraukė kapišoną ir jis nieko nematė. Tada pargriovė ant žemės. Tada jie pradėjo jam šokinėti ant galvos ir krūtinės ląstos. Po to buvo labai ištinusi viena veido pusė, matėsi batų žymės. Jis buvo sąmoningas ir gulėdamas ant nugaros su rankomis sugriebė už durų staktos ir įsistūmė į parduotuvę. Kol jis stūmėsi, jie dar jį spardė, kai buvo parduotuvėje, jie jį paliko ramybėje. Jam buvo sužaloti kairės rankos pirštai - vienas stipriai sumuštas, kitas - lūžęs. Mano, kad pirštai buvo sužaloti prieš jam įšliaužiant į parduotuvę, kai abu įtariamieji ant jo šokinėjo. Kuris iš įtariamųjų sulaužė pirštą, - nematė. Taip pat, mano kad būtent tuo momentu buvo sužalota koja. Kuris iš įtariamųjų ją sužalojo - nežino. Dėl apgadinto N. automobilio, jis žino, kad jie nori jį apkaltinti dėl automobilio apgadinimo, nes buvo atvykę pas jį į namus ir prašė atlyginti padarytą žalą ir nurodė, kad jis kojomis spardė ir jį apgadino. Jis jokio automobilio nespardė, muštynių metu automobilis apgadintas nebuvo, nes muštynės vyko toliau nuo automobilio. Klausimas: ar gali papasakoti apie piršto lūžimo aplinkybes, tai yra kada pajuto skausmą, kokie požymiai buvo matyti, kada suprato, kad pirštas lūžęs? Atsakymas: suprato, kad pirštas lūžęs ligoninėje, kai jį pristatė su greitosios pagalbos automobiliu, nes laukdamas gydytojo pastebėjo, kad du jo pirštai iki pusės yra pajuodę. Gydytojas nustatė, kad vienas pirštas yra lūžęs, o kitas tik stipriai sumuštas. Iki to laiko jis nejuto, kad pirštas lūžęs, nes jam nuo sumušimų skaudėjo visą kūną ir gydytojams nurodė tas vietas, kurias skaudėjo labiausiai. Lūžęs pirštas buvo pajuodęs iki pusės, ištinęs ir užtirpęs. Kada pirštas lūžo ir kas jį sulaužė, jis negali pasakyti, nes neprisimena, įtariamieji muštynių metu sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, todėl jam skaudėjo daug kur, jis buvo šoke ir neprisimena kada jam pradėjo skaudėti pirštą. Iki ligoninės jis į piršto išvaizdą neatkreipė dėmesio. Jis sutinka susitaikyti su įtariamaisiais, jeigu jie atlygins pareikštą civilinį ieškinį arba tarsis su juo dėl ieškinio atlyginimo (1 t., b. l. 60-61, 90-91, 94);
2016-10-18 Parodymų patikrinimo vietoje protokole matyti, kad G. K. parodo įvykio vietoje kaip jis buvo sumuštas (1 t., b. l. 78-88);Liudytoja G. P. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad N. B. ir J. Š. pažįsta iš matymo, žino, kad jie gyvena ne (duomenys neskelbtini). 2016-09-24 apie 19 val., ji atėjo į parduotuvę. Ten jau buvo jos sugyventinis J. P. ir kaimynas G. K., kuris sėdėjo ant jos sugyventinio dviračio. Ji irgi prie jų prisėdo. Jie kalbėjosi, G. rankose turėjo skarbonkę alaus. Su automobiliu į parduotuvę atvažiavo N. B. su savo sugyventine ir sugyventinės broliu J. Š.. Taip pat su jais kartu buvo N. B. dukra - kiek tiksliai metų, nežinau, gal 5. Jie visi nuėjo į parduotuvę, išskyrus J., kuris dėl kažko ginčijosi su jos sugyventiniu. Jie tik ginčijosi, tačiau nesimušė. Po to iš parduotuvės išėjo N. B., kuris praeidamas kažką sumurmėjo G.. Ji nuo jų sėdėjo netoli - apie 2-3 metrus, tačiau ji negirdėjo ką jis sumurmėjo. Ir iš karto su alkūne N. B. pastūmė G.. G. paklausė: „kas tau yra, ar vietos trūksta?“ Tada iš karto jie visi trys – G., N. ir J. nubėgo už parduotuvės ir ji tik girdėjo iš triukšmo, kad ten vyksta konfliktas, tačiau nieko nematė, nes liko sėdėti toje pačioje vietoje. Po to matė, kad jie visi trys nubėgo prie N. B. automobilio. Ką jie ten veikė, ji nematė, nes nežiūrėjo, sėdėjo nugara į tą pusę. Matė, kad prie mašinos stovi N. B. sugyventinė su dukra. Mergaitė neatrodė išsigandusi, ji neverkė. Daugiau mergaičių ten nebuvo. Nuo mašinos atbėgo G., kuris įbėgo į parduotuvės koridorių, tačiau jį pasivijo N. B., kuris jį pargriovė kartu su J. Š. koridoriuje ir jį spardė abu kojomis. Smūgių buvo daug, vienas spardė iš vieno šono, kitas - iš kito. Daugiausia smūgių buvo į šonus. Ar spardė į galvą, ji nematė, nes ją užstojo parduotuvės durys. Po to jie patys sustojo, sulipo į mašiną ir išvažiavo. Ji padėjo G. atsikelti ir jis skambino lauke telefonu. Kam jis skambino ir ką kalbėjo, ji negirdėjo, nes sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Kitą dieną sutiko G. ir jis jai papasakojo, kad išsikvietė policijos pareigūnus. Klausimas: ar G. K. spardė ar daužė N. B. automobilį? Atsakymas: nematė, ji sėdėjo nugara, be to, vaizdą jai užstojo gyvatvorė, nuo jos sėdėjimo vietos iki automobilio buvo apie 10-15 metrų. Klausimas: kokie sužalojimai buvo padaryti G. K.? Atsakymas: nežino, ji jokių išorinių sužalojimų, kai jį pakėlė nuo žemės, nematė, kraujo nebuvo. Jis jai nesiskundė kad ką nors skauda. Ranka buvo užsiėmęs už burnos, tačiau ji tikrai nebuvo kruvina. G. iškviesti greitosios neprašė. Klausimas: ar matė, kad muštynių metu visi: G. K., N. B., J. Š. būtų kartu nukritę ant žemės? Atsakymas: ne, tokio dalyko nebuvo. Klausimas: kokiu būdu buvo pargriautas G. K.? Atsakymas: G. K. bėgo, o iš paskos jį vijosi kiti du ir vienas iš jų sugriebė G. K. iš nugaros už rūbų, patraukė ir parbloškė ant žemės. Mano, kad tai buvo N. B.. Klausimas: ar G. K. sudavė smūgius N. B. ir J. Š.? Atsakymas: kiek ji matė, tai ne, o kas vyko už parduotuvės, ji nematė. Klausimas: ar muštynėse dalyvavo N. B. sugyventinė? Atsakymas: ji bėgiojo iš paskos, bandė neleisti muštis ir šūkaliojo: „B. baik, B. baik, prisidirbsi“. Klausimas: koks G. K. kaip kaimynas? Atsakymas: jis buvo išvykęs į užsienį, su juo jokių konfliktų nebuvo. Jis jaunas, ji sena - jokių reikalų su juo neturi. Klausimas: kas be jų buvo prie parduotuvės ir matė įvykį? Atsakymas: jos sugyventinis, bei dar prie parduotuvės stovėjo D. Š. ir G. B.. Klausimas: kas buvo įvykio metu prie parduotuvės? Atsakymas: prie šiukšliadėžės stovėjo D. Š. ir G. B. ir jos vyras J. P.. Klausimas: po muštynių, kai N. B. ir J. Š. buvo nuėję, ar buvo kas nors priėjęs prie G. K. ir su juo kalbėjosi? Atsakymas: buvo atėjęs R. Z., kuris muštynių nematė, nes atėjo prie parduotuvės jau joms pasibaigus ir kalbėjosi su G. - ką kalbėjo, negirdėjo, nes išvažiavo. O daugiau nieko nebuvo. Klausimas: ar pažįstate K. Č. ir J. K.? Atsakymas: ji juos gerai pažįsta. Jie po įvykio jai pasakojo, kad jie matė muštynes, nes ėjo į parduotuvę pirktis cigarečių. Tačiau kol ji buvo prie parduotuvės, ji jų tikrai nematė, jie prie G. K. priėję nebuvo ir aplinkui ji jų nematė, nors vaizdą užstoja tik eglė ir viskas nuo tos vietos, kur buvo aplinkui labai gerai. Tikrai nieko nebuvo ir muštynių nestebėjo, nes būtų pastebėjusi. Klausimas: kur buvo ir ką veikė muštynių dalyviai, kai ji važiavo nuo parduotuvės? Atsakymas: G. buvo prie parduotuvės prie šiukšliadėžės, šaukė, kad kvies policiją ir kažkam skambino telefonu, o prie jo priėjo R. ir jie kalbėjosi. N. ir J. prie parduotuvės jau nebebuvo (1 t., b. l. 108-109, 111-112);Liudytojas J. P. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad J. Š. ir N. B. pažįsta, atvažiuoja į jų kaimą. 2016-09-24 apie 19 val. atvažiavo į parduotuvę. Nusipirko bambalį alaus, kurį gėrė prie parduotuvės trise: jis, jo sugyventinė ir D. Š.. G. K. sėdėjo ant jo dviračio, jis jų alaus negėrė, turėjo skardinę silpno alaus. Tada su automobiliu atvažiavo N. B., J. Š., B. sugyventinė su vaiku. Jie visi nuėjo į parduotuvę. Tik J. Š. priėjo prie jų ir jam pasakė: „pasitrauk, senas kuily“. G. jį užstojo, jis pasakė: „atstok nuo senesnių žmonių“. J. jam pasakė: „ne tavo, snargliau reikalas“. Tuo viskas ir baigėsi, J. nuėjo į parduotuvę. Iš parduotuvės išėjo kartu su N. B., kuris praeidamas vieną kartą sudavė alkūne G. į paširdžius - jis nukrito nuo dviračio. Toliau jie nuėjo santykius aiškintis už parduotuvės. Jis į muštynes nesikišo - bijojo pats gauti, stovėjo ir žiūrėjo. Smūgių buvo daug - mušė abu rankomis ir kojomis, kažkuris ant galvos užtempė kapišoną ant galvos G. ir toliau spardė kojomis. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių - nežino. Tada išėjo B. žmona ar sugyventinė, kuri šaukė: „baik B., baik, prisidirbsi“. Ji bandė skirti besimušančius. Tuo metu G. jau gulėjo ant žemės. Tada N. B., J. Š. ir B. sugyventinė nuėjo prie automobilio. G. atsistojo ir nuėjo toliau su jais aiškintis. Jis girdėjo kaip jis klausia: „už ką sumušote? dėl ko?“ Kas toliau vyko jis nebežiūrėjo, tik iš garsų girdėjo, kad vėl vyksta muštynės, tačiau jie buvo toli, kas ten vyksta nematė. Po to kas vyko, jis nematė, nes sėdo ant dviračio ir išvažiavo į namus. Dėl įvykio nukentėjęs nesijaučia, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, įvykis jo nesukrėtė. Klausimas: ar G. sudavė smūgius B. sugyventinei? Atsakymas: ne, nes kai ji išėjo, jis jau gulėjo ant žemės ir negalėjo jai suduoti smūgių. Klausimas: ar G. apgadino N. B. automobilį? Atsakymas: nematė. Klausimas: kas matė muštynes? Atsakymas: jis, jo sugyventinė, J., K., G. ir D.. Klausimas: kas buvo įvykio metu prie parduotuvės? Atsakymas: jo žmona, jis, D. Š. ir G. B.. Klausimas: po muštynių, kai N. B. ir J. Š. buvo nuėję, ar buvo kas nors priėjęs prie G. K. ir su juo kalbėjosi? Atsakymas: jis nepastebėjo, nematė ar buvo kas nors priėję. Klausimas: ar pažįsta K. Č. ir J. K.? Atsakymas: jis juos gerai pažįsta. Atsimena, kad muštynių metu jie abu ėjo pro šalį, kai G., J. ir N. mušosi - jie tuo metu buvo gėlių darželyje. Jie artyn nėjo, stovėjo ant gatvės prie pat parduotuvės ir stebėjo muštynes. Žmona tuo metu sėdėjo ant suoliuko ir gėrė alų. Ji sėdėjo nugara į tą vietą, kur stovėjo K. ir J., todėl jų nematė. Matė, kad jie kai pasibaigė muštynės nuėjo tolyn, Ar jie sugrįžo atgal, jis nematė, nes išvažiavo. Klausimas: kur buvo ir ką veikė muštynių dalyviai, kai jūs važiavote nuo parduotuvės? Atsakymas: prie parduotuvės buvo G. - ką jis darė, neprisimena, N. ir J. išvažinėjo su mašina, o prie jų stovėjo G. ir D., kurie su jais pasikalbėjo ir nuėjo nuo parduotuvės. N. ir J. išvažiavo (1 t., b. l. 116-117, 119-120);Liudytoja J. K. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2016-09-24, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), kartu su K. Č. ėjo pro parduotuvę ir pamatė, kad N. B. ir J. Š. prie pat laukinių parduotuvės durų spardė žmogų. Ji nematė kas tas žmogus, tačiau tikrai matė, kad tai žmogus, ir matė, kad jis šliaužė ir norėdamas išsigelbėti bandė įšliaužti į parduotuvę. Jie nenorėjo patekt į konfliktą, arčiau nėjo ir palaukė, kai visi išsiskirstys ir tada priėjo. Tada pamatė, kad žmogus, kurį spardė B. ir Š. yra G. K.. Viskas vyko labai greitai: tai yra B. ir Š. greit suspardė, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jie bendrai sudavė apie 4-5 smūgius kojomis, kur pataikė, nematė. Kai priėjo, G. gulėjo leisgyvis, beveik be sąmonės. Jie jį norėjo parvesti į namus, tačiau jis jiems liepė nesikišti. G. prie jų niekam neskambino. Įvykis jos nesukrėtė, muštynes matė ne pirmą kartą, todėl nesijaučia nukentėjusi, nenori būti pripažinta nukentėjusiąja. Klausimas: ar ant G. kūno matėsi sužalojimo, kraujo žymės? Atsakymas: ant veido buvo bato antspaudas, kraujo nematė. Klausimas: ar G. skundėsi, kad ką nors skauda, prašė iškviesti medikus? Atsakymas: skundėsi, kad skauda sprandą, medikų iškviesti neprašė. Klausimas: ar G. pasakojo dėl ko kilo konfliktas? Atsakymas: jis nieko nepasakojo, jie nieko neklausinėjo. Klausimas: kas dar buvo prie parduotuvės? Atsakymas: vyras ir žmona P. - buvo abu, (duomenys neskelbtini) - G. B.. Klausimas: ar matė B. sugyventinę, vaikų prie parduotuvės? Atsakymas: ne, sugyventinę pažįsta, tačiau jos nematė, vaikų nebuvo (1 t., b. l. 124-125);Liudytojas K. Č. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2016-09-24 apie 19val., (duomenys neskelbtini), kartu su J. K. ėjo pro parduotuvę ir pamatė, kad prie parduotuvės durų mušasi, kažką spardo. Jie palaukė atokiau kol viskas baigsis ir tada priėjo prie parduotuvės ir pamatė tarpdurį prie pirmų durų gulintį ant žemės G. K., kuris atrodė apspangęs, tai yra beveik be sąmonės. Matė, kad nuėjo J. Š. ir N. B.. Kol laukė atokiau, jis matė, kad G. spardė būtent tie jaunuoliai, tai yra matė kaip gulinčiam G. J. ir N. bendrai spyrė apie 10 smūgių kojomis. Matė kaip jie abu šoko į mašiną, stovėjusią prie parduotuvės aikštelėje ir nuvažiavo. Kas vairavo, kas dar buvo jų mašinoje, nepastebėjo. Prie parduotuvės dar stovėjo (duomenys neskelbtini), D. Š., kurie žvengė iš G.. Be to, dar buvo P. - vyras ir žmona. G. atsistojo. Jis paklausė ar jam reikia pagalbos. Jis atsakė, kad pats susitvarkys. Kai jis atsikėlė, ant jo veido vieno šono matėsi bato atspaudas, buvo prakirsta lūpa - bėgo kraujas, sakė, kad skauda sprandą, bei sakė, kad skauda pirštus, sakė, kad greičiausiai bus lūžę. Jis jį palydėjo iki namų, G. sakė, kad išsikvies policijos pareigūnus ir greitąją. Įvykis jo nesukrėtė, muštynes matė ne pirmą kartą, todėl nesijaučia nukentėjęs, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Klausimas: ar G. pasakojo dėl ko kilo konfliktas? Atsakymas: sakė, kad J. Š. ir N. B. pradėjo kabinėtis prie žmonių. Smulkiau nepasakojo. Klausimas: ar matė B. sugyventinę, vaikų prie parduotuvės? Atsakymas: jis bent jau jos ir vaikų nepastebėjo (1 t., b. l. 143-144);Liudytoja D. Š. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad jai išaiškinta, kad kadangi byloje jos brolis ir sugyventinis yra įtariamieji, ji gali atsisakyti duoti parodymus jų atžvilgiu arba atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus. Ji sutinka duoti parodymus pilnai. Su N. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 6-7 metus, turi vieną bendrą vaiką, ir šiuo metu yra penktam mėnesį nėščia, laukiasi antro bendro vaiko. 2016-09-24 apie 19 val., N. automobiliu, kurį vairavo ji, kartu su N., broliu J. Š. ir jaunesniąja seserimi K. Š., bei savo dukra - A. B., (duomenys neskelbtini), atvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini) apsipirkti. Ji, N., A. ir K. nuėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės ji pamatė savo pusbrolį D. Š., G. B., pravardė „(duomenys neskelbtini)“, bei asmenį, kurio pavardė P., vardo nežino, pravardė "(duomenys neskelbtini)", bei iš matymo pažįstamą G. K.. Jis sėdėjo ant dviračio ir gėrė iš skardinės alų. Daugiau jokių asmenų prie parduotuvės nebuvo, ant suoliuko taip pat niekas nesėdėjo, nes jie automobilį pasistatė aikštelės viduryje ir jeigu būtų buvę daugiau asmenų, tikrai būtų mačiusi. Ji pro parduotuvės langą matė, kad J. kalbėjosi su D., jie rūkė. Jie apsipirko ir išėjo visi kartu vorele: pirma ėjo K. su A., paskui ji, iš paskos ėjo N. ir J.. K. sustojo prie mašinos durelių ir atsisuko. Ji sušuko: N., atsargiai. N. nesureagavo, nes neatsisuko, nes jis nešė maišelį. Ji atsisuko ir pamatė kaip pakilo G. K. ir užsimojo rankos kumščiu suduoti N., tačiau J. užstojo savo kūnu N. ir G. K. pataikė į krūtinę. Po to mėlynių nuo smūgio nesimatė, tačiau J. skundėsi, kad kelias dienas jam skaudėjo sutrenktą vietą. Tada J. ir G. K. susikibo, pradėjo muštis, vienas kitam sudavė rankų kumščiais po 4-5 smūgius į įvairias kūno vietas. Smūgiavo tik rankomis. Tada N. iš nugaros rankomis apkabino ir patraukė G. K. prie parduotuvės sienos ir jį prispaudė, bei pasakė: muštynių nebus. G. K. pasakė: gerai. N. jį paleido ir G. K. iš karto puolė vėl muštis, tai yra sudavė rankos kumščiu vieną smūgį N. į žandikaulį. N. susiėmė ranka už šios vietos, turbūt iš skausmo. Paskui apžiūrėjo - jokių žymių nebuvo, kad skauda nesiskundė. Tada jis nubėgo iki jų mašinos ir pradėjo ją spardyti - keikėsi, plūdosi, grasino užmušti, padegti. Paskui matė kaip nuo smūgių buvo įlenktas bagažinės dangtis ir šoninės vairuotojo pusės priekinės durelės. Aiškiai matė kaip G. K. į jas spyrė koja. Taip pat spyrė ir koja į priekinį mašinos stiklą, tačiau jis nedužo. N. sakė: spardyk, daryk ką nori, aš ryte tau atvarysiu parodyt ką tu padarei ir susimokėsi. Tada G. K. pasakė: „tai jūs susimokėsite, kad mane palietėte: N. - 3000 eurų, o J. - 2000 eurų“. Tada G. K. vėl puolė ant N., ji atsistojo į tarpą ir neleido muštis. Ar G. K. matė, kad ji yra nėščia, ji nežino, bet turėjo matyti, nes buvo apsirengusi aptemptą maikutę ir striukę, kuri buvo atsegta. G. K. atrodė baisiai: akys pabalusios, išsprogusios, atrodė, kad jam nesvarbu ką mušti, svarbu pulti muštis. G. K. bandė per ją suduoti N., kurį ji užstojo savo kūnu ir neleido prisiartinti, nes žinojo, kad kils muštynės. Ji sakė G. K.: „ką tu darai, nustok muštis, viską mato mano vaikai, tu juos traumuoji, ar norėtum, kad tavo vaikai tai matytų“. Tačiau jis neklausė ir bandė suduoti N.. Vienas smūgis iš rankos delno jai pataikė į kaklą - ji juto skausmą. Tai pamatęs N. paprašė jos pasitraukti, kad daugiau nenukentėtų. Ji pasitraukė kelis metrus į šoną, tačiau viską gerai matė. Matė kaip N. su G. K. susikibo vienas į kitą, už N. nugaros buvo J.. To metu smūgių suduota nebuvo - jie tik stumdėsi. G. K. traukėsi link parduotuvės ir užkliuvęs greičiausiai už ten buvusių akmenų ir griuvo pro akmenis ant plytelių. Tai yra jis griuvo ant nugaros, o ant jo viršaus nugriuvo N. ir J.. Po to G. K. atsistojo ir įbėgo į parduotuvę. Ji pasakė, kad važiuotų namo. Jie nuėjo prie mašinos ir tada iš parduotuvės išbėgo G. K., kuris šaukė: „atvažiuosiu užmušiu“, ir pasiėmęs telefoną šaukė: „man reikia mafijos, reikia atvažiuot ir užmušt“. Jie nebeklausė ir išvažiavo. Įvykio pradžią matė jos mažametė dukra ir sesuo, tačiau kai G. K. pradėjo spardyti automobilį, ji liepė pasiimti dukrą ir nueiti toliau, kad nieko nematytų. Dėl suduoto smūgio delnu G. K. pretenzijų neturi, į gydytojus nesikreipė ir nesikreips, pareiškimo nerašys. Į pateiktą klausimą atsako, kad nueinat ji nematė, kad N. būtų su kuo nors sveikinęsis iš prie parduotuvės stovėjusių asmenų, o pareinant, ji nematė ar sveikinosi, nes jis ėjo už jos. Į pateiktą klausimą atsako, kad prie parduotuvės ji nematė jokios moters (1 t., b. l. 98-99);Liudytojas G. B. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2016-09-24, apie 19 val., kartu su D. Š. atėjo prie parduotuvės. Ten jau buvo P. - vyras ir žmona, jie buvo girti, bei G. K., kuris yra buvęs jo klasiokas. G. taip pat buvo gerokai išgėręs, ir dar gėrė alaus skarbonkę. Po to atvažiavo N. ir J., kurie įėjo į parduotuvę. Pirmas praėjo J., po to N.. Po to G. sakė, kad N. jį užkliudė, tačiau jis to nematė. G. tuo metu sėdėjo ant dviračio. G. pirmas pradėjo mušti N., tada prisijungė J. prie jų ir visi trys jie mušėsi. Buvo D. Š., kuri sakė: „baikit muštis“. Po to G. suspardė N. mašiną ir vėl jie visi trys pradėjo muštis. Šių muštynių metu G. pataikė D. iš „kuloko“ į akį. Jis norėjo suduoti N., bet D. stojo tarp jų ir pataikė jai. Po to jie grįžo prie parduotuvės ir visi trys vėl mušosi ir besimušdami visi trys nuvirto. Nuvirto ne specialiai, netyčia. Po to N. ir J. atsikėlė ir mušė gulintį G. iš „kulokų“ ir spardė kojomis, tai yra sudavė po kelis smūgius - nedaug. Po to viskas pasibaigė, tai N. ir J. nuėjo link mašinos, o G. atsikėlė ir nuėjo į parduotuvę. Kai G. išėjo jis dėl girtumo prisigalvojo nesąmonių ir kaltino jį dėl to, kad jį sumušė. Jis norėjo jį sumušti, o jis nuo jo bėgiojo po visą sodą. Jis buvo blaivus, o G. girtas - jis jo nepavijo. Jis muštis nenorėjo, todėl bėgiojo, Po to jie su D. išėjo. Išėjęs iš parduotuvės, G. grasino pakasti visus - ir N., ir J., ir jį, ir D.. Po to jie su D. išėjo. Jis įvykio metu nenukentėjo, muštynės jo nesukrėtė, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Klausimas: ar pažįsta J. K. ir K. Č., ar jie buvo įvykio metu? Atsakymas: jis juos pažįsta, jų tikrai nebuvo, jei net trumpam nebuvo prie parduotuvės priėję. Jie abu buvo atvažiavę kartu G. kitą dieną prie parduotuvės, ten atvyko ir N.. Gal jis galvojo, kad G. ir N. vėl mušis, tačiau muštynių nebuvo (1 t., b. l. 129-130);Liudytojas D. Š. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2016-09-24, apie 19 val., su G. B. buvo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Aibė“. Prie parduotuvės dar buvo pažįstami P., G. K.. G. pažįsta, nes jis gyvena tame pačiame kaime, jie ne draugai, tačiau ir ne priešai - ankščiau jokių konfliktų nebuvo. Daugiau nieko nebuvo. Kai jis atėjo prie parduotuvės, N. B. buvo parduotuvėje - matė jį per stiklą, o jo pusbrolis J. buvo prie parduotuvės ir jie šnekėjosi. Kai jis priėjo, girdėjo, kad J. ir G. kalbėjosi. Apie ką kalbėjosi - nesiklausė, tačiau pokalbis buvo nedraugiškas. Apie tai sprendžia iš jų balso tono. Tuo metu iš parduotuvės išėjo N. su jo pusseserėmis D. ir K., bei D. dukra. J. tuo metu stovėjo šalia G. K., jis niekur nebuvo pasitraukęs. N. priėjo prie jų pasisveikinti. Ar jis sveikinosi su G. K., jis nematė. Pasisveikinęs, N. ėjo toliau. Jie stovėjo pirma, o už jų ant dviračio sėdėjo G.. Paskui visa grupė ėjo link mašinos. Pirma ėjo D. su vaikais, N., ant galo – J.. Jam atrodo, kad praeidamas N. su G. persimetė keliais žodžiais, tačiau „nesikoliojo“. Tačiau suprato, kad šie žodžiai nebuvo draugiški. Tada kai N. ėjo link mašinos, G. iš nugaros jį užpuolė. N. rankose nešė pirkinių maišelį. Jis matė kaip G. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu N.. Kur pataikė, nematė. Po to jie pradėjo stumdytis ir „koliotis“. Smūgių nebebuvo. Visi puolė juos skirti. Tačiau jie vis tiek visi trys susimušė: N., J. ir G.. Matė kaip vienas kitam sudavė rankomis ir kojomis po 4-5 smūgius vienas kitam į įvairias kūno vietas. Po to viskas lyg tai pasibaigė, N. ir J. norėjo kaip suprato važiuoti, tačiau G. pribėgo prie N. automobilio ir pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis. Tada vėl kilo muštynės, jie besimušdami nuėjo atgal link parduotuvės ir beveik šalia parduotuvės durų jie visi trys nugriuvo. Jie nugriuvo, nes visi buvo susikibę ir mušėsi. Specialiai G. niekas negriovė, tai atsitiko netyčia. Po nugriuvimo, N. ir J. atsistojo ir iš karto puolė mušti gulintį G.. G. buvo sąmoningas, dengėsi rankomis galvą, o N. ir J. jį mušė rankų kumščiais ir spardė kojomis, sudavė labai daug smūgių - kiek tiksliai, neprisimena. Jis stovėjo visiškai šalia - 2 ar 3 metrus nuo jų ir viską gerai matė, jam vaizdo niekas neužstojo. Po to muštynės baigėsi, N. ir J. nuėjo į automobilį, o G. atsistojo ir įėjo į parduotuvę. Jis taip pat nuėjo į parduotuvę savo reikalais. Matė, kad G. skambina telefonu, tačiau jam sunkiai sekėsi prisiskambinti. Girdėjo, kad kalbėjo lygtai su tėvu, prašė jo atvažiuoti. Po to G. išėjo lauk, o jis dar apie penkias minutes pabuvo parduotuvėje ir išėjęs matė tik G., o N. ir J. nebebuvo. Jis išėjo į lauką ir pamatė, kad G. gainiojasi G. norėdamas jį sumušti. G. pradėjo puldinėti ir ant jo ir G., tai yra jiems priekaištavo, kad jie nepadėjo jam, kai jį mušė. Jis norėjo sudaužyti G., tačiau G. nuo jo bėgiojo ir nesugebėjo jo pasivyti. Po to jie su G. išėjo, o G. paliko prie parduotuvės. Jis įvykio metu nenukentėjo, muštynių vaizdas jo nesukrėtė, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Klausimas: ar N. ir J. šokinėjo ant G. galvos ar kūno? Atsakymas: niekas ant jo nešokinėjo. Klausimas: ar G. sudavė smūgį D.? Atsakymas: taip, sudavė vieną kartą ranka - kumščiu ar delnu, nematė. Ji tuo metu bandė išskirti besimušančius. Ar jis sudavė tyčia D., ar pataikė netyčia, nematė. Klausimas: kai G. spardė prie parduotuvės, ar jis bandė įšliaužti į parduotuvę? Atsakymas: ne, jis nebandė. Klausimas: kurioje tiksliai vietoje buvo spardomas G.? Atsakymas: prie parduotuvės durų, tikrai ne parduotuvės koridoriuje. Klausimas: ar prie parduotuvės buvo K. Č. ir J. K.? Atsakymas: jis juos pažįsta, kol jis buvo prie parduotuvės, jų tikrai nebuvo, jie nebuvo net trumpam priėję (1 t., b. l. 134-135);Liudytoja J. M. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad ji atsimena įvykį 2016 rugsėjo mėnesį, dienos neprisimena, kai apie 19 val., dirbant parduotuvėje "Aibė", stovėjo už prekystalio ir aptarnavo pirkėjus, kai į parduotuvę įėjo (duomenys neskelbtini) gyventojas G. K.. Kai ji pakėlė akis, jis stovėjo priešais už 3 metrų prie šaldytuvo, iš kurio buvo išsiėmęs žuvį, kurią dėjo ant galvos, sakė, kad ką tik jį sumušė. Kas jį sumušė, nesakė. Prieš jam įeinant į parduotuvę, ji girdėjo lauke triukšmą, tačiau nematė kas jį kelia. G. pabuvo kelias minutes ir išėjo. Ant jo veido ir kūno jokių sužalojimo žymių ar kraujo nepastebėjo. Nematė, kad jis kam nors būtų skambinęs. G. sveikata nesiskundė, iškviesti greitosios neprašė. Iš išvaizdos matėsi, kad G. išgėręs (1 t., b. l. 138);Liudytoja I. N. apklausta ikiteisminiame tyrime parodė, kad ji įvykio dieną nedirbo, tačiau darbo reikalais buvo atvykusi į parduotuvę. Matė kaimo gyventoją - G. K., kurį pažįsta iš matymo. Jis ateina į parduotuvę kiekvieną dieną ir buvo įvykio dieną - 2016 rugsėjo mėnesį, tikslaus laiko ir datos neprisimena. Kadangi muštynių nematė, nežino kada jos įvyko. Matė G. K., tačiau nežino ar iki muštynių, ar po jų. Ant G. K. veido ir kūno sužalojimo žymių ar kraujo nepastebėjo, jis niekuo nesiskundė. Klausimas: ar G. K. į parduotuvę į parduotuvę įšliaužė? Atsakymas: neprisimena tokio dalyko, jei būtų taip, mano tikrai būtų prisiminusi (1 t., b. l. 140);2016-09-25 apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) g., prie parduotuvės „AIBĖ“ (1 t., b. l. 53-54);Specialisto išvadoje Nr. G 1315/2016(04) nurodyta, kad G. K. padaryti sužalojimai – kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžis, muštinė žaizda kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, kairiame žande, apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinėje kaklo pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje, bukais kietais daiktas ar paviršiais paveikus galvą, veidą kaklą, abi plaštakas ir dešinę blauzdą. Kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžis, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo gautis griūvant tiek be pašalinės jėgos poveikio , tiek po gauto smūgio ir kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. G. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 150-151);2016-10-10 Daikto apžiūros protokole užfiksuotas pokalbis telefonu tarp Bendrosios pagalbos centro darbuotojos ir nukentėjusiojo G. K. (1 t., b. l. 176-177);Akistatos protokole matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį G. K. su įtariamuoju N. B., kiekvienas iš jų paaiškino iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu, bei kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų (2 t., b. l. 43-46);Akistatos protokole matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį G. K. su įtariamuoju J. Š., kiekvienas iš jų paaiškino iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu, bei kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų (2 t., b. l. 87-89);2017-02-09 prokurorės priimtu nutarimu į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00038-17 atskirtas ikiteisminis tyrimas pagal N. B. ir J. Š. gautus pareiškimus dėl jų atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 18-20).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, jog yra įrodyta, kad kaltinamieji: N. B. ir J. Š. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamieji pripažino, kad viešoje vietoje tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam taip padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, pripažįsta, kad tokiais įžūliais savo veikslais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto požymius. Nusikalstama veika dėl chuliganiškų paskatų padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.
Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).
Kaltinamieji: N. B. ir J. Š. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, naudodami fizinį smurtą, nukentėjusiojo ir kitų atžvilgiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamųjų: N. B. ir J. Š. padarytos nusikalstamos veikos atitinka idealią nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, sutaptį.
Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis N. B. padarė nesunkų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį) ir apysunkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimus. Kaltinamasis N. B. yra neteistas (2 t., b. l. 3-4), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 5), vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 1), darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 2), turi nekilnojamojo turto (2 t., b. l. 6-18). 2017-03-07 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūnijos pažymoje apie šeimos sudėtį Nr. 14 (3.15) matyti, kad N. B. šeimą sudaro šie asmenys: sugyventinė D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), lango darželį – lopšelį, dukra S. B., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 185). 2017-01-30 VšĮ Šiaulių rajono priminės sveikatos priežiūros centro medicininiame pažymėjime Nr. 4 matyti, kad D. Š. yra nėščia 35 savaite ir planuojama gimdymo data: (duomenys neskelbtini). Pažyma išduota asmeniškai prašant (2 t., b. l. 187). 2010-02-23 byloje pridėtas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0119470, kuriame matyti, kad N. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo Šiaulių rajono savivaldybėje ūkininko ūkį (2 t., b. l. 188). 2017-01-31 Lietuvos žemė ūkio konsultavimo tarnybos paaiškinime apie N. B. patiriamas išlaidas, vykdant individualią žemės ūkio veiklą matyti, kad ūkininko N. B. patirtos išlaidos ūkio reikmėms per paskutinį mėnesį sudarė: samdomų darbuotojų atlyginimas ir mokesčiai Sodrai – (duomenys neskelbtini) €/mėn., sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokos fiziniam asmeniui, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla – (duomenys neskelbtini) €/mėn., palūkanų mokėjimo išlaidos – (duomenys neskelbtini) €/mėn. (2 t., b. l. 189). 2017-09-25 Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės raštas Nr. S-5245 (1.16), kuriame matyti, kad N. B. Šiaulių ligoninės Ortopedijos – traumatologijos skyriuje buvo gydomas nuo 2017-09-06 iki 2017-09-14. Pacientui nustatyta abiejų kojų 1-2a-2b ~ 10 proc. nudegimai. Pacientas 2017-09-14 buvo nukreiptas tolimesniam gydymuisi į Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių (3 t., b. l. 56). 2017-10-06 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos rašte Nr. S-(1.23)-9254 nurodoma, kad N. B. gydėsi Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje nuo 2017-09-14 iki 2017-09-18. Nustatyta diagnozė: (TLK-10) T29.2 (3 t., b. l. 59-61). 2017-10-02 pranešime apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, serija E. E., Nr. 9822315, kurioje matyti, kad N. B. nustatytas nedarbingumo laikotarpis nuo 2017-10-03 iki 2017-10-09 (3 t., b. l. 62). 2017-11-13 VšĮ Šiaulių rajono priminės sveikatos priežiūros centro išduotame nedarbingumo pažymėjime, serija E. F., 0235844 nurodoma, kad N. B. nustatytas nedarbingumo laikotarpis nuo 2017-11-14 iki 2017-11-23 (3 t., b. l. 73).
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis).
2017-12-20 teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji: N. B., J. Š. ir nukentėjusysis G. K., pateikė teismui susitaikymo protokolą, kuriame jie (kaltinamieji ir nukentėjusysis) susitaikė, nukentėjusysis jiems atleido. Kaltinamieji: N. B. ir J. Š. nukentėjusiajam iki susitarimo pasirašymo atlygino abu po 400 € nukentėjusiajam dėl jo patirtos neturtinės žalos. Nukentėjusysis kaltinamiesiems neturi jokių pretenzijų, priima kaltinamųjų atsiprašymus ir atsisako civilinio ieškinio likusioje dalyje. Teismo prašo nutraukti kaltinamiesiems baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam susitaikius.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, laikomas neteistu, yra dirbantis, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis N. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, N. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaltinamajam N. B. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 55-56), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
2017-01-24 nutarimu kaltinamajam N. B. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į dalį piniginių lėšų jam priklausančioje banko sąskaitoje, nuo 2017-01-24 iki 2017-07-24 (2 t., b. l. 58-59).
Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis J. Š. padarė nesunkų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį) ir apysunkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimus. Kaltinamasis J. Š. yra neteistas (2 t., b. l. 62-63), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 64), nedirbantis (2 t., b. l. 61), darbo biržoje neregistruotas (2 t., b. l. 2).
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis).
2017-12-20 teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji: N. B., J. Š. ir nukentėjusysis G. K., pateikė teismui susitaikymo protokolą, kuriame jie (kaltinamieji ir nukentėjusysis) susitaikė, nukentėjusysis jiems atleido. Kaltinamieji: N. B. ir J. Š. nukentėjusiajam iki susitarimo pasirašymo atlygino abu po 400 € nukentėjusiajam dėl jo patirtos žalos. Nukentėjusysis kaltinamiesiems neturi jokių pretenzijų, priima kaltinamųjų atsiprašymus ir atsisako civilinio ieškinio likusioje dalyje. Teismo prašo nutraukti kaltinamiesiems baudžiamąją bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam susitaikius.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, laikomas neteistu, yra nedirbantis, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis J. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, J. Š. skirtina didesnė nei minimalaus dydžio baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Kaltinamajam skirta kardomojo priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, – įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
2017-01-12 nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį 5000 € solidariai iš kaltinamųjų, neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 66-68). Kadangi yra patvirtinamas nukentėjusiojo ir kaltinamųjų susitaikymo protokolas, nukentėjusysis kaltinamiesiems pretenzijų neturi, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtinu.
2016-10-26 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo – 114,21 € už nukentėjusiojo G. K. gydymo išlaidoms padengti (1 t., b. l. 155-157). Kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį G. K. padaryti tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, kaltinamųjų žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl dydžio nėra, todėl priteistinas iš kaltinamųjų: N. B. ir J. Š. solidariai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
N. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje įvykdytų nusikalstamų veikų, kaltinamajam N. B. bei nukentėjusiajam G. K. susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, N. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (188,30 €) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
2017-01-24 nutarimu kaltinamajam N. B. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į dalį piniginių lėšų jam priklausančioje banko sąskaitoje, nuo 2017-01-24 iki 2017-07-24, panaikinti.
Įspėti N. B., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
J. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje įvykdytų nusikalstamų veikų, kaltinamajam J. Š. bei nukentėjusiajam G. K. susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Įspėti J. Š., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Patvirtinti 2017-12-20 Šiaulių apylinkės teismui pateiktą kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis susitaikė. Abu kaltinamieji N. B. ir J. Š. atlygino po 400 € nukentėjusiajam dėl jo patirtos žalos. Nukentėjusysis kaltinamiesiems neturi jokių pretenzijų, priima kaltinamųjų atsiprašymus ir atsisako civilinio ieškinio likusioje dalyje.
Nukentėjusiojo G. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000 € neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamųjų N. B. ir J. Š. 114,21 € (vieną šimtą keturiolika eurų ir dvidešimt vieną euro centą) už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 vnt. CD/DVD su įrašais, esančius 2 baltuose vokuose, pridėtus prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.