Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-27 · Administracinė byla Nr. eI2-3592-816/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-27
Bylos Nr.
eI2-3592-816/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09308-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
N. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „HQDS“
Advokatai
Karolis Gudas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3592-816/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09308-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, perėjusi į nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. (N. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HQDS“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. S. (N. S.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192605 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei pareiškėjo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikiną gyventi Lietuvoje darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu. Migracijos departamentas skundžiamą sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Kaip tariamą pareiškėjo neatitikimą leidimui laikinai gyventi Lietuvoje gauti Migracijos departamentas įvardijo aplinkybę, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu, nurodo, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes: Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki skundžiamo sprendimo priėmimo nepakito; UTPĮ reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek ir dabar; kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki skundžiamo sprendimo priėmimo; esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui, valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą ir išduodavo Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

Pažymi, kad pats Migracijos departamentas dar 2018 m. kilus analogiškiems ginčams, pasirašydamas devynias taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla. Paaiškina, jog taikos sutartimis buvo pripažinta, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir (ar) laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus Bendrovės darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje nėra. Atkreipia dėmesį, kad taikos sutartimi šalys taip pat patvirtino, kad: 1) neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir (ar) dėl šalių procesiniuose dokumentuose byloje nurodytų aplinkybių; 2) supranta ir žino, kad patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo (res judicata galią). Pareiškėjo žiniomis, nuo to laiko, kai 2018 m. Migracijos departamentas ir Bendrovė sudarė taikos sutartis iki pat 2023 m., Migracijos departamentas, darbo Bendrovėje pagrindu, sėkmingai išduodavo (pakeisdavo) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje jos darbuotojams. Taigi esant visiškai tokiai pačiai situacijai, Migracijos departamentas nemanė, kad Bendrovės veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, o kiti Bendrovės darbuotojai neatitinka UTPĮ keliamų reikalavimų išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nors pagal Migracijos departamento skundžiamo sprendimo logiką tariama neatitiktis teisiniam reguliavimui egzistavo nuo pat Bendrovės veiklos pradžios. Tačiau, nepasikeitus absoliučiai jokioms aplinkybėms, Migracijos departamento pozicija dėl nepaaiškinamų priežasčių drastiškai pasikeitė.

Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas sprendimas taip pat sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, taikant teisės aktų reikalavimus ir sprendžiant, ar yra įstatyme numatyti pagrindai atsisakyti išduoti (pakeisti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, bet dėl per Migracijos departamento įgyvendinamų verslo grupių interesų, Migracijos departamentu pasinaudojant kaip priemone patenkinti savo komercinius interesus. Pareiškėjas pažymi, kad yra fizinis asmuo, kuriam leidimas laikinai gyventi yra būdas turėti pragyvenimo šaltinį, užtikrinantį asmens ir jo šeimos narių orų pragyvenimo lygį. Atsižvelgiant į visa tai, nurodo, jog Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, sprendimas privalo būti motyvuotas ir negali neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens, teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Migracijos departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Mano, kad toks Migracijos departamento elgesys negali būti laikomas suderinamu su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais viešojo administravimo principais bei teisinio tikrumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių principais.

Taip pat teigia, kad sprendimas yra naikintinas, nes Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, išduodanti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktais Migracijos departamentui nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Pabrėžia, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo ne Migracijos departamentas, bet Transporto saugos administracija ir Lietuvos kelių policija. Šių institucijų pareigūnai yra įgalinti tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisių, neturėjo teisės skundžiamo Sprendimo grįsti ne leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimais bei sąlygomis, bet krovinių vežimo kelių transportu reikalavimais. Teigia, jog tokiais veiksmais Migracijos departamentas veikė ultra vires, t. y. viršijęs jam įstatymų suteiktą kompetenciją, todėl sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Pažymi, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją tuo aspektu, kad skundžiamame sprendime nurodė, jog Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių. Nurodo, kad šią kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, o ne Migracijos departamentas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad Lietuvos transporto saugos administracijos atsakymas Migracijos departamentui nepatvirtina, kad Bendrovė nevykdo veiklos. Pareiškėjas dirbo ir dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tai yra, pareiškėjas vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbintas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė nevalstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste, ši sritis patenka į Migracijos departamento kompetencijos veiklos sritį.

Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, kaip asmeniui turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, tačiau į šią klasę nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Pagrindinė Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas. Dėl to Migracijos departamentas suteikė Bendrovei protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų UTPĮ nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsiėmė. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas atsisakyti pakeisti ar išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui leidimą laikinai gyventi išdavimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.

Nurodo, kad taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Po taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8 straipsnio, tiek UTPĮ 44 ir 62 straipsnių nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamento vertinimu, ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ 10 straipsnį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HQDS“ atsiliepime į skundą palaiko skundo reikalavimus ir prašo skundą tenkinti.

Nurodo, kad Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas UAB „Ipukis“ grupės įmonėms, iš viso Bendrovė yra įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų (vienas kurių yra pareiškėjas). Nurodo, kad nuo pat Bendrovės veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs, tačiau, nors dar 2017–2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovė teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, 2023 m. Migracijos departamentas ėmė kvestionuoti Bendrovės veiklos teisėtumą. Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 4077) atsakovas pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Sprendimo Nr. 4077 panaikinimo, 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti Bendrovės skundą motyvuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti Sprendimą Nr. 4077 neteisėtu ar nepagrįstu. Nesutikdamas su Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Bendrovė kreipėsi į teismą (administracinės bylos Nr. eI2-11752-331/2023). Bendrovė vertina, kad Migracijos departamentas, sprendime konstatuodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, todėl, neva, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, pažeidė aukštesnės galios teisės aktus, kadangi Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, o vairavimo paslaugos teikiamos UAB „Ipukis“ įmonių grupei, kurios turi reikalingas EBKR licencijas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš esmės tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2023 m. liepos 5 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo UAB „HQDS“ pagrindu. Pareiškėjui nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. yra išduota nacionalinė viza. Pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 9 d. iki dabar dirba Lietuvoje.

Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230705-122932 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas. Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-006062-EBKR; https://keltra.eltsa.lt/kelappweb/web/vezej.do), kuri galioja nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2027 m. lapkričio 27 d., turimų licencijų kopijų skaičius – 1.

Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 11 d. rašte nurodė, kad Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Bendrovė suteiktas laikotarpis iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

Bendrovė 2023 m. gegužės 10 d. su šiuo Migracijos departamento įpareigojimu nesutiko. Nurodė, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugos teikimo veiklą. Pareiškėjos veiklos esmė – autovėžių vairavimo paslaugos teikimas transporto ir logistikos įmonėms. Bendrovės tikslas – tapti tolimųjų reisų (autovežių) vairuotojų bazine įmone Lietuvos Respublikoje, pasiūlyti tolimųjų reisų vairuotojams geriausias darbo sąlygas, apdrausti visą jų veiklą ir taip sėkmingai konkuruoti tarptautinio transporto rinkoje. Visi tolimųjų reisų vairuotojai yra Bendrovės darbuotojai, dirba darbo sutarčių pagrindu, vairuotojams suteikiamos konkurencijos darbo sąlygos. O Bendrovė civilinių sutarčių pagrindu teikia vairavimo paslaugą Lietuvos transporto bendrovėms. Pažymėjo, kad EBKR licencijas turi išsiimti ir turėti bendrovės, su kuriomis Bendrovė sudaro civilines sutartis ir teikia vairavimo paslaugą, kuriai suteikti Bendrovė siekia įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių. Bet kuriuo atveju, EBKR licenciją Bendrovė turi.

Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 15B-9632 nurodė, kad Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Įvertinant tai, kad UAB „HQDS“ turi 1 krovininę transporto priemonę, susieta su Bendrijos licencijos vežti krovinius kopija bei įstatymo nuostatas, vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus.

Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 44 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas skundžiamą sprendimą, be to, sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Migracijos departamentas klaidingai įvertino, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi išdavimui, sprendimo tinkamai nemotyvavo, o Bendrovės veikla yra teisėta, ką yra pripažinęs tiek pats Migracijos departamentas, tiek kitos kompetentingos institucijos.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal UTPĮ 57-1 straipsnį.

Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 49-5 straipsnio 1 dalies 1 punktą (UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis).

Taigi iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento įvertinta informacija, kad Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. duomenimis Bendrovėje dirbo 376 darbuotojai, kad Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją, kad Bendrovė neįvykdė Migracijos departamento siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

Pažymėtina, kad nors Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirbo 376 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo (pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui), tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju Migracijos departamentas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Visų pirma, Migracijos departamento sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu ir darbu įmonėje. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentui pateikė paaiškinimus ir įrodymus, kad Bendrovė priklauso IPUKIS įmonių grupei. IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas bendrijos licencijas vežti krovinius (EBKR licencija), taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o Bendrovė, savo ruožtu, yra įmonė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertindamas analogišką faktinę situaciją, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, administracinėse bylose Nr. eA-1026-463/2024, Nr. eA-1034-821/2024, Nr. eA-1037-442/2024, Nr. 1047-502/2024, eA-1048-763/2024 ir kitose išaiškino, kad Migracijos departamentas priimdamas sprendimus, netyrė aplinkybių, kad užsieniečiai Bendrovėje įdarbinti ne pagal darbo sutartis, kad jų atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, kad užsieniečių darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad užsieniečius ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytų darbo sutarčių pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar užsieniečių turima kvalifikacija atitinka jų darbo vietą, į kurią užsieniečiai buvo priimti dirbti Bendrovėje. Todėl Migracijos departamento sprendimų motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent užsieniečiai, įdarbinti Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, neatitinka kurios nors UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytų sąlygų ir dėl to jiems išduoti Leidimai laikinai gyventi turi būti panaikinti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovo išvada, jog „įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų registruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis“ ir kitu teisiniu pagrindu kreiptis dėl leidimo išdavimo, taip pat neatitinka išsamaus ir objektyvaus klausimo išnagrinėjimo reikalavimų, negavus už darbo teisinių santykių priežiūrą atsakingos institucijos išvadų dėl darbo santykių rūšies kvalifikavimo (jei atsakovui konkrečiam administraciniam aktui priimti reikalingas tokio pobūdžio vertinimas) bei neatsižvelgus į tai, jog pareiškėjas priklauso įmonių grupei, kuri turi teisę savarankiškai įmonės viduje organizuotis vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Atsakovas turi iš esmės išspręsti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi nurodytu teisiniu pagrindu išdavimo, o atsisakymą išduoti prašomą leidimą motyvuoti konkrečiais UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies pagrindais, susiejant juos su faktinėmis prašymo nagrinėjimo aplinkybėmis, šiuo atveju pagal teismų praktiką su darbo įmonėje realumu, ekonominiu naudingumu ir pan..

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamame sprendime nurodytų argumentų, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 376 darbuotojai, pažymi, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Taigi, iš to išplaukia, jog valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamentas priimdamas sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia sprendimą vertinti kaip nepagrįstą. Duomenų, kad būtų pradėtas ar vykdomas tyrimas nėra.

Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad nors sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami UTPĮ straipsniai (UTPĮ 35, 44 straipsniai), kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas dėl susidariusios faktinės situacijos, būtent sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių (susijusių su pareiškėjo įdarbinimu) įvertinimas nėra pateiktas.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas), yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) administraciniame sprendime (akte) turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Esamojoje situacijoje pripažintina, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos).

Byloje yra pateikta 2023 m. lapkričio 6 d. atstovavimo sutartis, kuria advokatui Karoliui Gudui pavesta atstovauti pareiškėją, 2024 m. sausio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (605 Eur už skundo parengimą ir pateikimą teismui), 2024 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 0110105334444. Pareiškėjas už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį.

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju, pareiškėjo prašoma priteisti 628 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) atitinka maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš Migracijos departamento.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo N. S. (N. S.) skundą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S192605, kuriuo pareiškėjui N. S. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjui N. S. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 628 Eur (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė