Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl automobilio remonto išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė per teismo nustatytą terminą tripliko nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017-05-06 buvo atlikta techninė apžiūra transporto priemonei TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra, kuri galioja iki 2019-08-04 (el. b. l. 6). 2017-06-10 sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (el. b. l. 61). 2017-06-15 UAB „ORDO“ raštas dėl automobilio gedimo nustatymo (el. b. l. 7). VĮ „Regitra“ pažymą apie pasikeitusių duomenų registravimą (el. b. l. 64). 2017-06-19 užsakymas paraiška Nr. 0002915 (el. b. l. 8), 2017-06-20 užsakymas paraiška Nr. 0002940 (el. b. l. 9). Ieškovės pretenzija atsakovei (el. b. l. 10–11). UAB „ORDO“ PVM sąskaita faktūra, serija AAB, Nr. 1061660 (el. b. l. 12), serija AAB, Nr. 1061661 (el. b. l. 13), UAB „ORDO“ kvitas (el. b. l. 14). UAB „ORDO“ raštas dėl automobilio kuro bako keitimo (el. b. l. 39). Ieškovės mokėjimo nurodymai (el. b. l. 65, 66).

Byloje reiškiami reikalavimai dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto – automobilio, kokybės reikalavimų pažeidimą.

Teismas nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai daiktui – automobiliui šiame ginče suprantami kaip galimybė pagal paskirtį naudotis daiktu (CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas civilinių teisinių santykių reglamentavimo teisėtų lūkesčių principas).

Kilus ginčui dėl perduotų netinkamos kokybės daiktų, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. CK 6.333 straipsnyje išdėstytos normos turinyje įtvirtinta specialioji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė sprendžiant ginčus dėl parduoto daikto kokybės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiškia, kad už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.

Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra lengvasis automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2007-12-05. Ginčo automobilio 2016-06-10 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti šie duomenys: transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas (markė) bei identifikavimo numeris, variklio numeris, rida. Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad transporto priemonei galiojo techninė apžiūra, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nebuvo. Ieškovė reiškia reikalavimą, kad atsakovė nuslėpė ir nenurodė parduodamo automobilio trūkumų: kuro purkštukų defekto, kuro bako defekto ir netinkamo rato guolio.

Teismas nurodo, kad 2015-10-26 Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 2B-231 „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“ patvirtinti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas. Jame nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Šiuo atveju pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2017-06-10, t. y. po minėto įsakymo įsigaliojimo, visi aptarti duomenys nebuvo nurodyti, tačiau tarp šalių ginčo nebuvo dėl privalomai nurodomų duomenų, t. y. duomenys apie galiojančią techninę apžiūrą ieškovei buvo pateikti, byloje nekeliamas klausimas dėl galimų eismo įvykių, kuriuose galimai galėjo būti apgadinta transporto priemonė. Teismo vertinimu svarbu įvertinti ir minėtame įsakyme Nr. 2B-231 nustatytus motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodomus trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Tokio pobūdžio duomenų pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, duomenų, kad šalys buvo juos atskirai aptarusios nėra. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad atsakovė nenurodė jokių automobilio trūkumų, t. y. transporto priemonė buvo tvarkinga ir atitiko esminius tokio pobūdžio automobiliams keliamus reikalavimus. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti remonto išlaidas. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui tokie, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu – 2017-06-10, automobiliui galiojo techninė apžiūra, t. y. techninės apžiūros atlikimo laikas –2017-05-06, ji galiojo iki 2019-04-08.

Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovė ir apklausti liudytojai nurodė, kad ginčo transporto priemonė važiavo. Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad nuvyko apžiūrėti ginčo automobilio, kurį aprodė liudytojas A. K.. Ieškovė paaiškino, kad minėtas asmuo nurodė, kad automobilis yra tvarkingas. Ieškovė teigė, kad liudytojas A. K. kategoriškai atsisakė tikrinti ginčo automobilį servise , nes automobiliui buvo neseniai atlikta techninė apžiūra. Kita dieną po įsigijimo pastebėjo automobilio defektus: šaltu varikliu automobilis sunkiai užsivedė. Kadangi iš karto nepavyko susisiekti su liudytoju A. K., kreipėsi į autoservisą, kad būrų nustatytas gedimų mastas. Iš karto gedimų nepavyko nustatyti, nes automobilio variklis buvo šiltas, tik palikus automobilį per naktį, buvo įmanoma nustatyti variklio defektus. Palikus per naktį automobilį, taip pat paaiškėjo, kad iš automobilio bako truputį teka kuras, nežymiai, t. y. jis yra su defektu. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad nuvežus automobiliui atlikti ratų suvedimą paaiškėjo, kad blogas rato guolis, todėl jis turės būti pakeistas. Nustačius konkrečius ginčo automobilio trūkumus pakartotinai bandė susisiekti su liudytoju A. K., tačiau jis, taip pat ir atsakovė, neigė gedimus (2018-01-25 teismo posėdžio garso įrašo 6 min.–18 min.).

Įvertinus ieškovės duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu į apžiūros vietą atvažiavo liudytojas A. K., ieškovė su šiuo automobiliu pavažinėjo, vizualiai jį apžiūrėjo ir ginčo automobiliu grįžo į Alytų. Abejonių dėl automobilio būklės ieškovei nekilo. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pati ieškovė pripažino, kad į autoservisą automobilis nuvyko pats, t. y. važiavo, nuvykus į autoservisą nepavyko nustatyti gedimų iš karto, nes variklis veikė be priekaištų. Šią aplinkybę taip pat patvirtina UAB „ORDO“ 2017-06-15 raštas dėl automobilio gedimo, kuriame nurodyta, kad automobilis buvo pristatytas šiltu varikliu ir kompiuterinė diagnostika trūkumų nerodė, trūkumai galėjo būti nustatyti tik kitą dieną, t. .y, kad neveikia variklio purkštukai.

Darytina išvada, kad automobilio įsigijimo metu, jis tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo. Įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau daugiau nei devynis metus naudotas automobilis, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyta rida 208246 km), ieškovė turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad automobilis savo tiesioginę funkciją atliko, su juo ieškovė grįžo į Alytų, po to nuvyko į autoservisą. Pastebėtina, kad pačiame servise iš karto nepavyko nustatyti gedimų, tiek UAB „ORDO“ raštai, tiek sąskaitos faktūros patvirtina, kad buvo atliekami darbai, tačiau ar be jų automobilio tolesnė eksploatacija nebuvo galima, nėra pateikta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu remontą atlikęs meistras, nebuvo kviečiamas, kaip liudytojas, nes tokio prašymo nepateikė nė viena šalis, pati ieškovė negalėjo nurodyti ir paaiškinti atliktų darbų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose, atliko būtinumo ir apimties, nurodytų defektų kilimo priežasties, galimybės juos pastebėti ir kt. Teismo posėdžio metu apklaustas, kaip liudytojas ieškovės sutuoktinis, nurodė, kad specialių žinių neturi, todėl paaiškinti ir detalizuoti atliktus darbus taip pat negalėjo. Ieškovė negalėjo paaiškinti atliktų darbų būtinumo ir proporcingumo, t. y. ar buvo būtina keisti naujomis detalėmis (teismo posėdžio metu ieškovė ir jos sutuoktinis nurodė, kad kuro purkštukai buvo nauji, tačiau nėra jokių duomenų ar nebuvo galima remontuoti/restauruoti senuosius purkštukus, kuro bakas remontuotinas ar kt.) pakeistų detalių likutinės vertės (pakeisto kuro bako, kaip metalo laužo vertės ir kt.) ir pan. Apklausti kaip liudytoja remontą atlikusį meistrą, kuris turi specialių žinių neprašė. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad po automobilio įsigijimo buvo atliekami tam tikri remonto darbai, neįrodo, kad tie darbai buvo būtini, kad automobilis būtų naudojamas pagal paskirtį toliau.

Ieškovė nurodo šiuo automobilio trūkumus, paaiškėjusius po jo įsigijimo: variklio purkštukų gedimai, kuro bako nesandarumas, bei rato guolio gedimas. Šiuos defektus grindžia serviso raštais ir PVM sąskaitomis faktūromis.

Teismas nurodo, kad 2017-05-06 techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyta, kad techninės apžiūros atliko data 2017-05-06, rida 208246 km. Ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2017-06-10, joje rida nurodyta 200000 km. Pirmiausia iš duomenų galima daryti išvadą, kad po techninės apžiūros atlikimo, kuri galioja dvejus metus, praėjus mėnesiui ginčo automobilis buvo perleistas ieškovei. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti netikslūs ridos duomenys, nes jie nurodyti mažesni nei techninės apžiūros atlikimo metu, nėra galimybės nustatyti, automobilio naudojimo intensyvumo per mėnesį, kol buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis . Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad automobilio techninė būklė nebuvo blogesnė nei techninės apžiūros atlikimo metu.

Teismas nurodo, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, kuriuose nurodyta, techninės apžiūros atlikimo metu vertinami parametrai, atliekami veiksmai ir pan. Minėto teisės akto IV dalyje reglamentuoti techniniai reikalavimai ir techninės būklės vertinimo kriterijai, kurių 5 grupėje tikrinami ratai ir pakaba bei nurodyta, kad neturi būti didesnio laisvumo ratų guoliuose. Darytina išvada, kad ginčo automobilio 2017-05-06 ratų guoliai atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, o duomenų dėl automobilio naudojimo intensyvumo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, ar vėliau, nėra pateikta. Pastebėtina, kad pakabos elementas rato guolis, turi būti keičiamas periodiškai, t. y. priklausomai nuo eksploatacinių sąlygų ir pan. Ieškovė nurodė, kad apžiūrint automobilį, jai kilo abejonių dėl rato guolio, tačiau pasikliovė liudytojo A. K. patikinimu, kad būtina atlikti ratų suvedimą. Pastenėtina, kad tiek darbų užsakymo lapuose, tiek išrašytuose sąskaitose faktūrose nėra nurodyta ginčo automobilio ridos duomenys. Teismo vertinimu rato guolis, kaip pakabos elementas gali sugesti, bet kuriuo metu. Taip pat pastebėtina, kad aptartas teisės aktas nustato, kad techninės apžiūros metu 7 grupėje tikrinamas variklis ir transmisija bei nurodyta, kad neturi būti degalų prasisunkimo.

Teismo posėdžio liudytojų apklaustas A. K. nurodė, kad ginčo automobiliui 2017-05-06 techninė apžiūra buvo atliekama antrą kartą, nes pirmą kartą buvo nustatyta, kad iš kuro bako prasiskverbia degalai, buvo perdegusios lemputės ar pan. Tokio pobūdžio duomenų byloje nėra pateikta. Šis liudytojas nurodė, kad prieš atliekant techninę apžiūra antrą kartą buvo nupirktas ir pakeistas naujas kuro bakas. Antrą kartą atliekant techninę apžiūrą nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, t. y. šis defektas buvo pašalintas. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kuro bako defektą pastebėjo ne iš karto, o tik nuvažiavus į servisą, t. y. akivaizdžių kuro prasiskverbimo pėdsakų nesimatė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad apie šį defektą nežinojo, ji nebuvo pastebėjusi kuro prasiskverbimo pėdsakų. Ieškovė šį automobilio defektą grindžia UAB „ORDO“ raštu, kuriame nurodyta, kad buvo būtina keisti kuro baką, galimai dėl nekokybiško bako nustojo tinkamai veikti variklio purkštukai. Ieškovė kėlė versiją, kad techninei apžiūrai automobilis galimai važiavo nepilnu baku, todėl šis defektas nefiksuotas. Šiai versijai pagrįsti duomenų nebuvo pateikta. Be šalių paaiškinimų, ir serviso raštų, kitų duomenų šalys nepateikė.

Teismas nurodo, kad byloje pateiktos remonto darbų sąskaitos faktūros, savaime nereiškia, kad visi šie remonto darbai buvo būtini ar kad automobilio būklė iki jo pardavimo buvo tokia, kad juo naudotis nebuvo galima. Teismas nurodo, kad UAB „ORDO“ raštuose nurodyta serviso vadovo nuomonė apie purkštukų sugedimo priežastis laikytina tam tikrais samprotavimais, šis asmuo nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, nebuvo įpareigotas ar įgaliotas nustatyti variklio kuro purkštukų defektus, taip pat nėra duomenų, kad jis realiai atliko remonto darbus (jis yra šio serviso vadovas, o ne darbuotojas, atlikęs remonto darbus). Ieškovė yra klientė, kuriai buvo atlikti remonto darbai, tad yra finansiškai suinteresuotas dėl darbų apimties ir kt. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų apie šio asmens – M. Ž., kompetentingumą pateikti raštuose nurodytą poziciją dėl automobilio defektų ir jų šalinimo apimties bei būdo.

Vadovaujantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas šalių prašymu gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prašymų dėl ekspertizės nė viena iš šalių nepateikė, todėl realių duomenų dėl kuro purkštukų gedimo priežasties, dėl kuro bako defekto jo apimties ir taisymo galimybių nėra galimybės nustatyti.

Pastebėtina, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei toms naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Elgdamasi neapdairiai ieškovė turi prisiimti savo veiksmų riziką.

Ieškovė turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo ir būti atidesnė ir rūpestingesnė bei imtis priemonių siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika perka daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Teismas sprendžia, kad atsakovė ieškovei nesuteikė naudoto automobilio garantijos, o ieškovė prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų.

CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Atsižvelgiant į tai, ieškovė, pirkdama daugiau nei 9 metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui – atsakovei iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovės atsakomybė dėl kuro purkštų, automobilio bako ar rato guolio trūkumo.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai nebuvo leidžiama patikrinti automobilio servise, argumentuojant, kad neseniai buvo atlikta techninė apžiūra. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad sutiko važiuoti, kad ir į Alytų, jeigu ieškovė nupirks kuro. Papildomai duomenų, kad nebuvo leidžiama patikrinti automobilio techninės būklės byloje nebuvo pateikta. Teismo vertinimu nėra pakankamai duomenų, kad ieškovei buvo trukdoma tinkamai patikrinti automobilio techninę būklę, o atitinkamai neleidus to padaryti, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, sutikdama netikrinti servise automobilio techninės būklės, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Be to, pati ieškovė teigė, kad aptariami defektai, t. y. kuro purkštukai, bako defektas nebūtų pastebėti, nes šiltu varikliu jokių įtarimų nekilo, atitinkamai, nepripylus pilno bako, nebūtų galimybės pastebėti, kad prasiskverbia kuras iš kuro bako, tačiau galimybė pastebėti, kad netinkamas rato guolis buvo. Darytina išvada, kad CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą ieškovė nepasinaudojo, prisiimdama su tuo susijusią riziką.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, kad buvusiai automobilio savininkei – atsakovei iki daikto perdavimo buvo žinomi ieškovės nurodyti trūkumai, negali kilti atsakovės atsakomybė dėl šių trūkumų, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmestinas.

Ieškinį atmestus ieškovė turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.