Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal T. R. ir L. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu suinteresuotiems asmenims AB SEB bankas, I. P., M. M., Vaikų išlaiko fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai pateikė pareiškimą, kuriuo prašo jų santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Suinteresuotas asmuo kreditorius A. G. pareiškė savarankišką reikalavimą byloje dėl prievolės pripažinimo solidaria pareiškėjų prievole.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki pareiškėjai T. R. ir L. R. sudarys naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.Teismas nustatė, kad pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes faktinė situacija dėl pareiškėjų turimo turto yra pasikeitusi, pareiškėjų gyvenamasis namas parduodamas vykdant priverstinį išieškojimą, byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio, į bylą neįtraukti visi šalių kreditoriai, jiems nėra pranešta apie bylos nagrinėjimą. Kreditorius M. M. kitoje civilinėje byloje yra pareiškęs ieškinį dėl skolos priteisimo iš šalių, kreditorius A. G. šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria. Kreditoriai prašė bylą stabdyti CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau teismas padarė išvadą, kad byla yra stabdytina CK 3.53 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties netikslumai, pareiškėjų nesutarimai, pareiškėjų ir kreditorių nesutarimai bei visų kreditorių nenurodydamas, sutarties neatitikimas kreditoriaus interesams, neleidžia teismui tvirtinti sutarties, todėl yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą ir įpareigoti pareiškėjus pateikti naują sutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas A. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį dalyje dėl civilinės bylos sustabdymo ir nustatyti, kad civilinė byla tik dalyje dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių stabdoma CPK 540 straipsnio pagrindu, o kreditoriaus A. G. pareiškimą dėl prievolės jam pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr.2014/04/17-1 pripažinimo solidaria pareiškėjų prievole nagrinėjama toliau.Nurodo, kad byloje egzistuoja bylos sustabdymo pagrindai tiek pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį, tiek pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį. Bylą sustabdžius pirmosios instancijos teismo pagrindu pareiškėjai arba negalės pateikti teismui kreditorių interesams prieštaraujančios sutarties, nes yra neaiški pareiškėjų prievolė kreditoriui A. G., arba pateiks sutartį ir teismas turės dar kartą stabdyti bylą CPK 540 str. 4 d. pagrindu iki bus išnagrinėtas A. G. savarankiškas reikalavimas.Sustabdžius bylą CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu ir išsprendus A. G. reikalavimo pagrįstumą, tikėtina, kad pareiškėjai turėtų pateikti patikslintą sutartį atsižvelgiant į išspręstą kreditoriaus reikalavimą. Todėl byla turėtų būti stabdoma CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu.Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismą savo nuožiūra spręsti atskirajame skunde iškeltus klausimus.Pareiškėja L. R. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti galioti 2017 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad kreditoriaus A. G. reikalavimas jau buvo pareikštas ir išspręstas kitoje atskiroje civilinėje byloje, skola priteista iš T. R., todėl nėra pagrindo stabdyti šią bylą CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu.Teismui nagrinėjant pareiškėjų santuokos nutraukimo bylą, A. G. pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš vieno T. R.. Tai patvirtina, kad apelianto nuomone, skola nėra solidari. A. G. pakeitė savo nuomonę, norėdamas didesnių skolos atgavimo garantijų. Toks pozicijos keitimas rodo jo nenuoseklumą bei solidarios sutuoktinių atsakomybės pagrindų nebuvimą.A. G. ieškinį T. R. dėl skolos priteisimo pareiškė jau gavęs teismo pranešimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo ir jau gavęs T. R. ištuokos byloje priešieškinį. T. R. ir A. G. interesai nukreipti prieš L. R. interesus. Nustačius solidarų prievolės pobūdį, T. R. išvengtų prievolės įvykdymo, o A. G. įgautų didesnes galimybes išieškoti savo naudai skolą.Pasirinkti bylos sustabdymo pagrindą, esant dviems bylos sustabdymo pagrindams, yra teismo prerogatyva. A. G. reikalavimas teismo yra priimtas ir bus nagrinėjimas.Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis keičiama (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 4 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pateikta 2016 m. lapkričio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka esamai pareiškėjų turtinei padėčiai, pareiškėjai dalinasi turtą, kuris yra galimai jau parduotas vykdant priverstinį išieškojimą, nėra nurodyti visi kreditoriai, bei nenurodyti šalių skoliniai įsipareigojimai ir jų pasidalinimo pobūdis, suinteresuotas asmuo M. M. yra pareiškęs reikalavimą priteisti skolą iš pareiškėjų kitoje civilinėje byloje, suinteresuotas asmuo A. G. - savarankišką reikalavimą dėl prievolės pagal paskolos sutartį pripažinimo solidaria. Taigi šiomis aplinkybėmis tarp pačių pareiškėjų, pareiškėjų ir kreditorių yra kilęs ginčas dėl prievolių pobūdžio. Apeliantas atskirame skunde nurodo, kad jo reikalavimas dėl prievolės pobūdžio turi būti nagrinėjamas toliau, nes jo neišsprendus, šalys negalės pateikti naujos sutarties.Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumus, padarė išvadą, kad šiai dienai pareiškėjai nenori ir negali taikiai išspręsti visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei įpareigojo pareiškėjus pateikti naują sutartį atitinkančią įstatymo reikalavimus ir nepažeidžiančią kreditorių interesų. Nurodė, kad teismas negali daryti įtakos sutarties turiniui, todėl nustatęs, kad sutartis prieštarauja viešai tvarkai, bylą sustabdė ir įpareigojo pareiškėjus pateikti naują sutartį.Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje nenurodė visų kreditorių, be to, nurodė prievoles ir jas padalino kreditoriams nepriimtinu būdu.Apeliantas pagrįstai nurodo, kad įstatymas numato, jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, civilinė byla stabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai (CPK 540 str. 4 d.). Tai yra privalomasis bylos sustabdymo pagrindas. Byloje nustatyta, kad sutuoktinių kreditoriai yra pareiškę savarankiškus reikalavimus, M. M. kitoje civilinėje byloje, A. G. – nagrinėjamoje byloje, taigi esant pareikštiems tokiems reikalavimams, civilinė byla privalo būti sustabdyta iki bus išnagrinėti šių kreditorių reikalavimai. Kaip konstatavo pats pirmosios instancijos teismas, dėl šalių prievolės pobūdžio kilo ginčas ir tarp pačių sutuoktinių, ir tarp kreditorių. Pareiškėja L. R. nurodo, kad T. R. prievolės kreditoriams yra asmeninio pobūdžio (CK 3.89 straipsnis), tačiau ši aplinkybė gali būti nustatyta tik išnagrinėjus kreditorių dėl to pareikštus reikalavimus. Šiuo metu nėra galimybės ir pagrindo konstatuoti pareiškėjų atsakomybės pobūdžio, kadangi neišspręstas kilęs ginčas, ar nurodomos skolos yra asmeninė T. R. ar solidari sutuoktinių skola. Kreditoriui A. G. pareiškus savarankišką reikalavimą santuokos nutraukimo byloje, dalis bylos dėl santuokos nutraukimo turi būti sustabdyta, o A. G. reikalavimas išnagrinėtas priimant dalinį sprendimą byloje (CPK 261 str.). Tik nustačius prievolės kreditoriui pobūdį, sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtinę prievolę, bus galima spręsti dėl pareiškėjų pateiktos sutarties atitikties CK 3.53 straipsnio 4 daliai. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pateikta pareiškėjų sutartis turi trūkumų, tačiau bylos nagrinėjimą sustabdžius CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, kaip padarė teismas, nebus sprendžiamas kreditoriaus A. G. reikalavimas, o jo neišsprendus, pareiškėjai, esant ginčui dėl prievolės pobūdžio, faktiškai neturės galimybių patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas ir ištaisyti teismo nustatytų trūkumų. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl apskųstoji nutarties dalis, keičiama, nurodant kitą civilinės bylos sustabdymo pagrindą bei taikant dalinį bylos sustabdymą (CPK 320 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdyta civilinė byla, pakeisti.

Sustabdyti civilinės bylos dalį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu CPK 540 straipsnio 4 dalies pagrindu, o bylos dalį pagal kreditoriaus A. G. reikalavimą dėl prievolės pobūdžio nustatymo nagrinėti iš esmės.