Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Ieškovas ieškinyje, atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad AB DnB NORd bankas, kurio pavadinimas nuo 1993-09-13 iki 1995-06-01 buvo Lietuvos Žemės ūkio bankas, nuo 1995-06-01 iki 20003-05-02 – AB Lietuvos žemės ūkio bankas, nuo 2003-05-02 iki 2006-05-12 – AB bankas „NORD/LB Lietuva“ ūkininkui V. K. suteikė paskolas pagal kreditavimo sutartis: 1991-07-16 Kreditinę sutartį Nr.2 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 7910,00 Lt paskolą gyvenamojo namo statybai su fiksuota palūkanų norma terminui iki 2010-03- 20, 1993-06-11 Kreditinę sutartį Nr.199 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 5000 Lt paskolą sėklų pirkimui su fiksuota palūkanų norma terminui iki 1999-10-31, 1994-04-07 Kredito sutartį Nr.55 vėlesniais pakeitimais ir papildymais 30000 Lt paskolą žemės ūkio technikai įsigyti su fiksuota palūkanų norma terminui iki 1999-10-10 ir 1995-08-23 Paskolos sutartį Nr.109 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 5000 litų paskolą sėklų ir trąšų pirkimui su fiksuota palūkanų norma terminui iki 1999-10-31. Minėtų kreditavimo sutarčių pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai kreditavimo teisiniai santykiai. Vykdydamas kreditavimo sutartis ieškovas atsakovui suteikė sutartyse nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o atsakovas įsipareigojo gautas sumas grąžinti ir mokėti palūkanas. Tačiau iš banko 2011-11-03 pažymos apie skolos dydį ir skolos grafikus matyti, atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir 2011-11-03 yra skolingas atsakovui 85487,87 Lt. Atsakovo skolą pagal 1991-07-16 Kreditinę sutartį Nr.2 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sudaro 5774,00 Lt negrąžintas kreditas, 7040,57 Lt nesumokėtos palūkanos ir 5961,15 Lt delspinigiai, iš viso -18745,72 Lt. Atsakovo skolą pagal 1993-06-11 Kreditinę sutartį Nr.199 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sudaro 5000 Lt negrąžintas kreditas, 3750,00 Lt nesumokėtos palūkanos, iš viso 8750,00 Lt. Atsakovo skolą pagal 1994-04-07 Kredito sutartį Nr.55 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sudaro 21200 Lt negrąžintas kreditas, 15157,80 Lt nesumokėtos palūkanos ir 12884,29 Lt delspinigių, iš viso 49242,09 Lt. Atsakovo skolą pagal 1995-08-23 Paskolos sutartį Nr.109 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sudaro 5000 Lt negrąžintas kreditas, 3750,00 nesumokėtos palūkanos, iš viso 8750,00 Lt. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl 85487,87 Lt skolos priteisimo nepraleido bendrojo 10 metų senaties termino pareikšti ieškinį dėl pagrindinės skolos. Nors kredito grąžinimo terminai daugeliu atveju suėjo dar 1999 m., tačiau atsakovas savo veiksmais leido pagrįstai suprasti, kad skolą pripažįsta 2001-11-15 bankui pateikdamas prašymą atidėti skolų grąžinimo terminus iki 2002-07-25. Mano, kad pateikus šį prašymą ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta ir prasidėjo iš naujo, nors bankas ir nepranešė atsakovui ar jo prašymas patenkintas. Todėl ieškovas 2011-11-10 išsiųsdamas teismui ieškinį nepraleido senaties termino. Be minėto prašymo atsakovas bankui 2004-07-14 pateikė prašymą, susijusį su paskolų grąžinimu. Tai irgi patvirtina, jog jis pripažįsta skolą ir taip nutraukia ieškinio senaties terminą. Ieškinyje prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti taikant sutrumpintus 5 metų ir 180 terminus. Ieškovas neneigia, kad vienos iš kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovo nekilnojamasis turtas, tačiau ši sutartis nebuvo notariškai patvirtinta, nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto kadastre. Bankas turėjo duomenis, kad iš įkeisto bankui buvo tenkinami kreditoriaus reikalavimai, todėl atsakovo teiginiai, kad šis įkeitimas galioja - nepagrįsti. Net jei turto įkeitimas galiotų, tai neturėtų reikšmės bankui reiškiant ieškinį, nes bankas turi teisę pasirinkti skolos išieškojimo būdą tiek ne ginčo tvarka iš įkeisto turto taikant hipotekos procedūras, tiek turi teisę reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo ginčo teisena. Atsakovo turto įkeitimo sutartis buvo sudaryta 1994 metais, todėl šiuo metu, kai kreditų administravimas yra kelis kartus perduotas į kitus skyrius ar departamentus, sunku pasakyti dėl kieno kaltės nebuvo atliktos procedūros įregistruojant įkeitimo sutartį ir kodėl įkeistas turtas buvo ieškotas kitų kreditorių naudai. Šiuo metu, kai kredito išdavimas siejamas su įkeitimo faktu, kol neatliktos įkeitimo procedūros, bankas kredito paprastai neišduoda. Skolų gražinimo grafikai ir terminai atsakovui buvo žinomi, jie buvo aptarti kreditavimo sutartyse, kurias atsakovas pasirašė. Ieškinį teismui bankas pateikė praėjus ilgam laiko tarpui po prievolių įvykdymo termino pasibaigimo ne norėdamas pasipelnyti priteisiant iš atsakovo palūkanas ir delspinigius, o dėl aplinkybių, susijusių su banko valdymu, su tuo, kad kreditų sutarčių administravimas buvo perkeliamas iš departamento į departamentą, dėl to, kad prasidėjus ekonominei krizei padaugėjo skolininkų. Atsižvelgus nurodytas faktines ir teisines aplinkybes ieškovas prašo tenkinti ieškinį dėl 85487,81 Lt skolos pagal visas 4 kreditavimo sutartis priteisimo, taip pat prašo priteisti procesines 6 procentų dydžio palūkanas, nes kreditai atsakovui buvo suteikti kaip ūkininkui, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį 2565 Lt ir advokato pagalbai apmokėtas išlaidas 1815 Lt.

Atsakovas V. K. ieškinį pripažino iš dalies. Paaiškino, kad, jo nuomone, ieškovas neturėtų reikalauti grąžinti 30000 litų kredito pagal 1994-04-07 sutartį Nr.55. Šios sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, kurio dabar ieškovas nepripažįsta. Jei bankas nepripažįsta įkeitimo sutarties, tuomet neaišku, ar buvo sudaryta ir sutartis dėl 30000 litų suteikimo. Bankas žinojo, kad antstolių kontora pradėjo išieškojimą kitų kreditorių naudai iš bankui įkeisto turto, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad pardavus įkeistą žemės sklypą gautomis lėšomis būtų padengtas jam išduotas kreditas. Nevykdydamas įkeitimo sutarties bankas atėmė galimybę dengti ne tik šį, bet ir kitus kreditus. Jei bankas, turėdamas teisininkus, nesugebėjo įregistruoti turto įkeitimo, tai kodėl jis, atsakovas, turėtų būti daugiau atsakingas už turto įkeitimo sutartį, nei kreditą suteikęs bankas. Išvaržius ir pardavus žemės sklypą, kuriame buvo vykdoma žemės ūkio veikla, kitiems asmenims, prasidėjo teismų maratonai. Jis, atsakovas, prarado galimybę ūkininkauti ir savo sveikatą. Jo darbingumas šiuo metu tėra tik 35 procentai, jis gauna 507,27 Lt invalidumo pensiją, kurios ir 50 procentų išskaičiuoja antstoliai. Kitas tris kreditavimo sutartis jis pripažįsta. Šių sutarčių įvykdymui taip pat buvo įkeistas turtas. Tai patvirtina jo 2004 metais pateikė bankui prašymas, kad bankas leistų parduoti įkeistą turtą. Bankas leido, tačiau šis turtas taip pat buvo areštuotas, ir jis negalėjo šio turto parduoti, o dabas šis turtas jau bevertis. 2001m. lapkričio mėnesį jis kreipėsi į banką dėl paskolų mokėjimo atidėjimo, atsakymą iš banko gavo. Paskolų grąžinimo grafikų nebuvo. Jei jo atsiskaitomojoje sąskaitoje būdavo lėšų, bankas jas nusirašydavo. Kol jo žemė nebuvo areštuota ir išparduota, jis bankui pastoviai mokėjo įmokas, ir konfliktų su banku nebuvo. Bankas turėtų būti sąžiningas ir prisiimti dalį atsakomybės dėl netinkamo sutarčių vykdymo ir nereikalauti iš jo priteisti palūkanų bei delspinigių, o palikti tik pagrindinę skolą. Kai banko pavadinimas buvo pakeistas į DNB banką, jo byla jau buvo išsiųsta į Vilnių. Jis ten ir kreipėsi norėdamas pasiaiškinti dėl savo įkeisto turto. Tačiau iš banko darbuotojų jokio konkretaus atsakymo negavo. Jam pasiūlius dėl turto įkeitimo sutarties aiškintis teisme, buvo paaiškinta, kad tik jis pats, dėl to nukentės. Kai dar kartą paskambino, norėdamas pasiaiškinti savo situaciją banke, niekas į jokias kalbas su juo nesileido.

Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad kreditavimo sutarčių įvykdymas nėra užtikrintas turto įkeitimu. 1994-04-07 Kreditavimo sutarties Nr.55 įvykdymas buvo užtikrintas turto1994-04-07 įkeitimo sutartimi, pagal kurią buvo įkeistas 32,26 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, mano, kad pagal kai kurias kreditavimo sutartis yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl prašytų teismo taikyti senatį, kadangi jei suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista (b.l.80-82).