Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. P. savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų butų – viename namo gale yra vienas butas, kitame namo gale yra kitas butas. Minėtame bute gyvena nuo pat vaikystės. Ji yra gimusi 1949 metais Latvijoje, tai į minėtą butą atsikraustė 1951 m. Kai vyko nekilnojamojo turto privatizacija, jos mama O. S. dar buvo gyva. Tuometinio (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio buhalterė surinko namo dokumentus ir išvežė į Šiaulius, į inventorizacijos biurą, už tuos dokumentus jai tada dar reikėjo sumokėti 40 rublių, tačiau tų dokumentų ji taip ir negavo, jie taip ir liko Šiauliuose. Vėliau nuosavybės įteisinimu nesidomėjo, nors minėtame bute ji visą laiką gyveno ir gyvena. Neturi jokių dokumentų, įrodančių, kad ji kreipėsi dėl buto privatizavimo. Tuometinė buhalterė S. Š. galėtų paliudyti, kad buvo tvarkomi dokumentai dėl buto privatizavimo, nes ji tais laikais tvarkydavo su privatizavimu susijusius dokumentus. Byloje yra dokumentai patvirtinantys, kad ji užsakė dokumentus buto privatizacijai. Atliktos buto inventorizacijos dokumentai jai taip ir nebuvo perduoti, jai pavyko gauti tik minėtų dokumentų kopijas, šių dokumentų originalų Šiaulių inventorizacijos biuras neranda. Dokumentų taip pat ieškojo Šiaulių archyve, tačiau ten taip pat dokumentų nėra. Už butą mokėjo išmokomis, vienkartiniais investiciniais čekiais, šios lėšos buvo nurašytos nuo jos sąskaitos, tačiau šių dokumentų, kvitų neišsaugojo. Už visas komunalines paslaugas ji savarankiškai moka po motinos mirties, gyvenamosios vietos niekada nekeitė, jokių įsiskolinimų už butą neturi.

Liudytoja S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1968 m. iki 1993 m. dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, o nuo maždaug 1991 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje buhaltere ir vyriausiąja buhaltere. 1991 m. prasidėjo privatizacija, tada ji pradėjo tvarkyti visus perkainojimus, skaičiuoti ūkyje dirbantiems žmonėms pajus, darbo stažus ir pan. Dviejų galų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kažkada priklausė ūkininkams, tačiau namų savininkai neatsiliepė, todėl šis gyvenamasis namas buvo atiduotas tiems asmenims, kurie tuo metu gyveno minėtame name. Tuo metu name gyveno pareiškėjos motina O. S., su kuria liudytoja kartu dirbo buhalterijoje, ir pareiškėja. Matomai, joms ir buvo priskirtas gyvenamasis namas. Turėjo būti valdybos nutarimas. Lyg tai O. S. gyveno visame name. Ji pati nedalyvavo prie namo skyrimo, ji dalyvavo tik privatizavime. Minėtas gyvenamasis namas buvo neprivatizuotas, nes buvo laukiama ūkininkų, jiems neatsiliepus, 1993 m. priimtas sprendimas privatizuoti. Pagrinde privatizavimas įvyko 1992 m., o 1993 m. buvo keliems asmenims palikta teisė patiems susitvarkyti visus privatizavimo dokumentus. Už privatizuojamą butą buvo nuskaičiuoti pareiškėjos motinos pajai, ji už privatizuojamą butą nebuvo skolinga. Patiems asmenims reikėjo eiti į seniūniją, tada iš seniūnijos į Registrų centrą viską įforminti. Ūkis tik parašydavo pažymas, kad asmuo yra neskolingas ūkiui. Ji mano, kad gyvenamasis namas oficialiu sprendimu turėjo būti suteiktas O. S. (pareiškėjos motinai) ir pačiai pareiškėjai. Galėjo taip būti, kad 1990 m. ūkinėse knygose pareiškėja nurodoma, kaip šeimos galva. Turtas buvo laikomas ūkio nuosavybe, o perduodant gyventojams, iš jų buvo nuskaičiuojami pajai, pajais buvo padengiama turto vertė, tik patiems gyventojams reikėjo pabaigti tvarkyti dokumentus. Pareiškėja bendrovei neliko skolinga, iš jos buvo nuskaičiuoti pajai, priešingu atveju namas būtų perduotas seniūnijai, o pareiškėja, kaip gyveno, taip tame name ir gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos ir jos atstovo byloje duotų paaiškinimų, liudytojos S. Š. parodymų, byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos šeima nuo maždaug 1970 m. balandžio 6 d. (įrašas pase) gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėja maždaug nuo 1987 metų dirbo tuometiniame (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje melžėja (1987 m. sausio 23 d. pažymėjimas apie baigtą apmokymą). 1991 m. prasidėjus privatizacijai, dviejų galų/butų gyvenamasis namas, kuriam šiuo metu yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas pareiškėjos šeimai, nes jos šeima minėtame name gyveno nuo 1951 m., pareiškėjos motina ir pati pareiškėja dirbo ūkyje. Už minėtą gyvenamąjį namą buvo apmokėta pareiškėjos ir jos motinos pajais. Tai, kad pareiškėjai buvo perduotas gyvenamasis namas ir kad jis buvo jos privatizuotas patvirtina vienintelis išlikęs dokumentas – 1994 m. birželio 3 d. pareiškėjos padarytas užsakymas, atlikti jos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), einamąją inventorizaciją išpirkimui. 1994 m. birželio 10 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte taip pat yra pažymėta, kad „planelio sudarymas privatizavimui“. Liudytoja S. Š., kuri tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vyriausiąja buhaltere, patvirtino, kad pareiškėjai ir jos motinai buvo perduotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), už išperkamą gyvenamąją namą buvo sumokėta pareiškėjos ir jos motinos pajais, kadangi gyvenamasis namas anksčiau buvo ūkininkų namai, dar kurį laiką buvo laukiama, ar atsilieps buvę savininkai, tačiau jiems neatsiliepus, 1993 m. buvo priimtas sprendimas namą privatizuoti, o (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai, pati pareiškėja turėjo susitvarkyti nuosavybės į gyvenamąjį namą dokumentus, tačiau ji to nepadarė, toliau gyveno ir gyvena dalyje namo, moka visus mokesčius, prižiūri namą ir rūpinasi juo kaip savu.

Iš 2023 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas kaip vieno buto pastatas, jame yra viena gyvenamosios paskirties patalpa ir 6 kambariai. Ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš išrašo matyti, kad minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė yra registruota likviduojamos Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu. Iš viešos juridinių asmenų paieškos matyti, kad Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra išregistruota.

Iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacinės bylos techninės bylos duomenų matyti, kad minėtame name yra 2 butai, 6 kambariai. Buto Nr. 1, kurį sudaro tambūras, sandėlis, trys kambariai ir virtuvė, bendras naudingas plotas yra 52,60 m², o buto Nr. 2, kurį taip pat sudaro tambūras, sandėlis, trys kambariai ir virtuvė, bendras naudingas plotas yra 52,16 m².

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o pareiškėja prašo teismo nustatyti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs faktines aplinkybes, pareiškėjos ir liudytojos duotus paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina pareiškėjos pozicija, jog pareiškėjos šeima nuo 1970 m. pavasario gyvena dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudojasi tuo pačiu adresu esančiu pagalbiniu statiniu, šis turtas 1993 m. buvo perduotas pareiškėjai privatizavimui, nuo to laiko pareiškėja minėtą nekilnojamąjį turtą valdo ir juo naudojasi, prižiūri, tvarko ir remontuoja, t. y. šį turtą valdo kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Duomenų, kad pareiškėja būtų užvaldžiusi gyvenamąjį namą ir pagalbinį statinį, pažeisdama kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Pareiškėja nurodė, o liudytoja S. Š. patvirtino, jog teisę gyventi gyvenamajame name ir naudotis pagalbiniu statiniu jai suteikė (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis (kolūkis), ką dalinai patvirtina ištraukos iš Joniškio rajono 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų, pareiškėjos užsakymas atlikti jos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), einamąją inventorizaciją išpirkimui. Pareiškėja teigė, liudytoja S. Š. patvirtino, jog atsiradus galimybei išsipirkti gyvenamąjį namą, t. y. butą Nr. 2, kuriame gyveno pareiškėjos šeima, ji šia galimybe pasinaudojo, (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui/kolūkiui už perkamą dalį namo atsiskaitė pajais, tačiau tai patvirtinančių dokumentų, čekių, kvitų neišsaugojo. Pareiškėjos nuosavybės į dalį gyvenamojo namo (butą Nr. 2) su pagalbiniu pastatu dokumentai iki galo nebuvo sutvarkyti, pareiškėja nekilnojamuoju turtu nuo pat 1991 m., kuomet prasidėjo privatizacija, iki šiol naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja kaip savu. Byloje nėra duomenų, jog gyvenamasis namas ir pagalbinis pastatas yra savavališka statyba. Nustatyti, jog turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog iki šiol nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjai jokių pagrįstų pretenzijų į valdomus statinius ir nėra jokių duomenų apie tai, jog turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog turtas buvo valdomas atvirai, patvirtina pareiškėjos ir liudytojos paaiškinimai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėja, patvirtino liudytoja, o visas turto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).

2023 m. birželio 23 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Joniškio rajono savivaldybės administracija nurodo, jog turtas niekada nuosavybės teise jai nepriklausė, taip pat nebuvo ir nėra įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, sąrašą. VĮ Turto bankas nurodo, kad neturi duomenų, kam priklausė turtas, taip pat nėra ir nebuvo gavęs informacijos apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl minėtas turtas nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, į tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas kaip vienas pastatas, jame nėra buto Nr. 1 ir buto Nr. 2, pagal gyvenamojo namo techninės apskaitos duomenis buto Nr. 1 ir buto Nr. 2 bendri naudingi plotai yra apylygiai, todėl nustatytina, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.