- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-983-538/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, R. B.
- Kategorijos
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-983-538/2009
NUTARTIS
2009 m. liepos 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Andželos Tamašauskienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Andželos Tamašauskienės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, R. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė Andžela Tamašauskienė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, kai konfiskuotas turtas – automobilis, mokesčių inspekcijos pripažįstamas nerealizuotinu ir jis neįtraukiamas į mokesčių inspekcijos apskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Nustatė, kad antstolei neaišku, kaip vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-10 nuosprendį, kuriuo nuspręsta įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui konfiskuoti nusikaltimo priemonę – automobilį „Audi“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, kuri vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintomis bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis. Teismas konstatavo, kad teismo nuosprendyje yra nurodytas automobilis, kurį nutarta konfiskuoti, procesinis sprendimas yra aiškus, todėl antstolė, kreipdamasi į teismą dėl tokio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, netinkamai įgyvendina jai pavestas vykdymo funkcijas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė Andžela Tamašauskienė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį ir perduoti procesinį klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad aiškus teismo sprendimas nėra pagrindas atmesti antstolės pareikšimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Nurodo, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Antstolė prašė išaiškinti, kaip ji turi perduoti valstybei konfiskuotą automobilį, jei valstybė negali jo paimti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad jis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, jog procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Antstolė kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-10 nuosprendžio, kuriuo nuspręsta įsiteisėjus šiam procesiniam sprendimui konfiskuoti nusikaltimo priemonę – automobilį „Audi“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarkos išaiškinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra aiški, todėl teismui nėra pagrindo aiškinti jos vykdymo tvarką, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas.
Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu atliekamų priverstinio teismų sprendimų vykdymo esmė yra ta, kad būtent antstolis taiko įstatyme nustatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Antstolis, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, sprendžia, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą. Teismas negali nurodyti antstoliui, kokius konkrečius veiksmus atlikti vykdant teismo procesinį sprendimą, kaip kad nagrinėjamoje byloje prašo pareiškėja, nes 2008-10-10 nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra aiški, o įstatymai numato pagrindo teismui konsultuoti antstolį vykdymo procese atliekant jam pavestas funkcijas.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos antstolės Andželos Tamašauskienės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pareiškimą atmetė pagrįstai (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.