Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-260-1123/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
II-260-1123/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00195-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundas Nr. II-260-1123/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00195-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. F.,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui Gintautui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2022 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2896-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20112978190 (toliau – ir skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė I. N. 2022 m. sausio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-2214-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį dėl to, kad S. F. 2020 m. balandžio 2 d. 16.21 val., Laisvės pr Vilniuje, X:6060089.0, Y:579207.0 vairavo automobilį Skoda Octavia valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 81 km/h greičiu po paklaidos, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 ir 127 punkto reikalavimus. 2020 m. balandžio 2 d. protokolo pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. V. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo S. F. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 60 eurų bauda, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 300 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 300 eurų bauda.

I. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, S. F. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jis nesutinka su priimtu nutarimu, nes nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų, vairuotojo pažymėjimą jis turi, todėl nubaustas už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti nepagrįstai.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepimo nepteikė.

Teismo posėdžio metu S. F. paaiškino, kad nesutinka su nutarimu dalyje dėl to, kad jis neva vairavo neturėdamas tokios teisės. S. F. pateikė teismui Ukrainos vairuotojo pažymėjimą, nurodydamas, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, teigia, kad su nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu dėl greičio viršijimo jis sutinka.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas paaiškino, jog nėra duomenų bazės, kurioje būtų galima matyti, kad asmuo turi kitos valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą. Įvertinus tai, kad teisme S. F. pateikė Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, o veikos, susijusios su greičio viršijimu neginčija, Institucija sutinka, kad nutarimo dalis dėl vairavimo neturint teisės vairuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį būtų nutraukta, paliekant S. F. pripažinimą kaltu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už, be kita ko, transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikoje eismo saugumo automobilių keliais teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei valstybės įmonių pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir SEAKĮ). Vairuotojo pažymėjimų išdavimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grąžinimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 4 d. Komisijos direktyva (ES) 2020/612, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, 2020-04-14 redakcija).

SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Ukraina yra prie 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos (Lietuvoje įsigaliojo 1992-11-20) (toliau – ir Konvencija) prisijungusios šalys. Konvencijos 41 straipsnis reguliuoja sąlygas, susijusias su vairuotojų turimais vairuotojų pažymėjimais. Šio straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta, kad kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Pagal Konvencijos 41 straipsnio 2 dalį susitariančios šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš Susitariančiosios valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams.

1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Taisyklių 2.4. punkte apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena. Taigi, iš SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 2.4. punkto seka, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tokiu atveju, jei pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir/ar darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienais kalendoriniais metais gyvena mažiau, nei 185 dienas. Ši išvada neprieštarauja ir Vienos kelių eismo 1968 m. konvencijos (tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Ukraina yra konvenciją pasirašiusios šalys) 41 straipsnio 7 dalies a ir b punktams.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad norint traktuoti, jog asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje būtina nustatyti patį gyvenimo faktą 185 dienas arba daugiau bei asmeninių ir darbo ryšių vietą. Šioje byloje nustatyta, kad nubaustasis dirba Lietuvos bendrovėje, tačiau nėra nustatyta, kad S. F. pagrindinė asmeninių ryšių vieta yra Lietuvos Respublikoje ir tai, kad S. F. Lietuvoje būna daugiau kaip 185 dienas.

Kadangi priimant skundžiamą nutarimą buvo formaliai remtasi duomenimis apie paties asmens deklaruotą gyvenamą vietą, o faktinė gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, teismas pažymi, kad šiame kontekste yra svarbu, jog Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnis numato, jog gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, gerinti viešąjį administravimą. Taigi iš esmės administruoti duomenis apie adresą, kuriuo asmuo būna. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, privalo deklaruoti savo gyvenamą vietą. S. F. šiuo atveju tai ir įvykdė. Asmuo gali turėti kelias gyvenamąsias vietas. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose. Asmens teisė laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą neturi būti varžoma. Vertinant minėtą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju norint traktuoti, kad S. F. privalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, tai yra jis neturi teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, turėjo būti įrodyta, kad be darbo santykių ir jo pagrindiniai asmeniniai ryšiai yra Lietuvos Respublikoje, o vien tik įrašas gyvenamosios vietos duomenų registre tokio fakto nepatvirtina.

Visos abejonės dėl faktinės situacijos turi būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, todėl teismas sprendžia, kad nėra neabejotinai įrodyta, kad S. F. gyvena Lietuvos Respublikoje daugiau kaip 185 dienas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog norint konstatuoti, kad asmens veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo požymiai būtina nustatyti ir tyčinę arba neatsargią kaltę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. F. teismui pateikė Ukrainoje išduotą, galiojantį vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog transporto priemonę Lietuvos Respublikoje vairuoja neturėdamas tam juridinio pagrindo ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia.

Administracinių nusižengimų bylose asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis, o išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visi nagrinėjant bylą kilę neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių, kad S. F. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir Lietuvoje būna daugiau kaip 185 dienas, be to nėra nustatyta jo kaltė, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2896-2022 keistinas dalyje ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį S. F. atžvilgiu nutrauktina.

Skundžiamu nutarimu S. F. taip pat nubaustas už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 60 EUR bauda. Nei savo kaltės dėl šio nusižengimo, nei skirtos baudos S. F. neginčijo, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, nustatant, jog S. F. skundžiamu nutarimu paskirta vienintelė 60 EUR dydžio bauda už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

S. F. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2896-2022 dalį, kuria S. F. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2896-2022 dalį, kuria S. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda 300 EUR bauda.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2896-2022 dalį, kuria S. F. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 60 EUR bauda palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė