Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovui I. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo nutraukti jos, t.y. ieškovės ir atsakovo I. Ž. santuoką sudarytą 2005-04-02 Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; nepilnametės dukters K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; nepilnametei dukrai K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą iš atsakovo I. Ž., po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo I. Ž. išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, už 30 mėnesių, po 400 Lt kas mėnesį periodinių išmokų, viso priteisti 12000 Lt; santuokoje įgytą turtą – automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) 1992 m. gamybos, 1000,00 Lt vertės padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį, t.y. kiekvienam turto už 500 Lt ir natūra automobilį priteisti atsakovui I. Ž., o ieškovei priteisti piniginę kompensaciją sumoje 500 Lt; skolą Swedbank, AB, kuri 2012-05-08 sudaro 5179,73 Lt pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole bankui; po santuokos nutraukimo palikti dabartines pavardes: atsakovui – Ž, ieškovei – Ž; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu I. Ž. santuoką sudarė 2005-04-02. Santuokoje susilaukė dukters K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Kurį laiką šalys gyveno normalų santuokinį gyvenimą, tačiau 2009 m. rudenį atsakovas išvyko į Angliją uždarbiauti. atsakovas paskambino gal po metų, paprašė tik pasikalbėti su dukra. Dukrai telefonu atsakovas pasakė, kad gretai grįš namo, atveš jai dovanų. Tačiau ieškovė daugiau jokių žinių apie sutuoktinį nesulaukė, jis neskambino, nesiuntė dovanų ar pinigų šeimai, vaikui, nė karto nebuvo atvažiavęs į namus. atsakovui išvykus dirbti į užsienį, ieškovė su dukra kurį laiką gyveno jo motinos namuose, tačiau nesulaukusi iš sutuoktinio jokių žinių, grįžo gyventi pas savo mamą. Ieškovė mano, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas šeimą paliko ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nurodė, kad nepilnametė dukra K. Ž. visą laiką gyveno su ieškove ir toliau su ja gyvens. Ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime, abipusiai suderintu laiku ir suderintoje vietoje, jei jis to pageidaus. Ieškovė dirbo UAB Maxima, jos pajamos per mėnesį sudarė apie 1000 Lt. Tačiau ieškovė šiuo metu nedirba, yra nėštumo ir gimdymo atostogose, gavo motinystės vienkartinę išmoką už 4 mėnesius. Kai pagimdys vaiką, gaus kas mėnesį motinystės išmokas, kurių dydžio šiuo metu negali nurodyti. Kadangi atsakovas geruoju išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia, prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad išlaidos vaiko išlaikymui sudaro išlaidos maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kadangi atsakovas neteikia išlaikymo dukrai nuo 2009 m. rudens, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už 30 mėnesių, po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, viso 12000,00 Lt. Santuokoje šalys nekilnojamojo turto neįgijo. Šalys įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) 1992 m. gamybos, 1000,00 Lt vertės. Automobilis buvo pirktas šeimos poreikiams tenkinti, ieškovei gavus AB banke Swedbank paskolą. Automobiliu naudojosi šeima, ją vairavo atsakovas. Prašo santuokoje įgytą turtą dalinti lygiomis dalimis po ½ dalį, t.y. kiekvienam turto už 500 Lt, ir natūra automobilį priteisti atsakovui, ieškovei priteisti piniginę kompensaciją – 500,00 Lt. Santuokoje šalys įgijo kompiuterį, skalbimo mašimą, šie daiktai yra likę atsakovo motinos namuose, jų dalinti ieškovė neprašo. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. AB banke Swedbank ieškovės vardu buvo paimti trys kreditai bendroje sumoje 8000,00 Lt, už kuriuos buvo pirktas automobilis, dalis kredito buvo panaudota poilsinei kelionei į Palangą, dalis – pragyvenimui. Paskolų negrąžinus, skola buvo priteista teismine tvarka iš ieškovės. Skolą išieško antstolė B. Č., 2012-05-08 skola bankui sudaro 5179,73 Lt. Skolą visą laiką dengia ieškovė. Prašo skolą bankui padalinti lygiomis dalimis, nes paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, neatvykimo priežastys nežinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą duodančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių santuoka sudaryta 2005-04-02 Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.26) (b.l.4). Šalys turi nepilnametį vaiką K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

Iš ieškovės, jos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalių šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, nei viena iš šalių neprašė skirti termino susitaikymui.

Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

Kaip žinia, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Jau minėta, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). LR Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nustato prezumpciją, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nuo 2009 metų rudens, t. y. jau daugiau kaip prieš 2 metus, paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina. Atsakovas minėtą įstatymo prezumpciją paneigiančių įrodymų nepateikė ir šios aplinkybės nenuginčijo, todėl konstatuotina, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarp tėvų kilus ginčui nepilnamečio interesus turi saugoti ir ginti valstybė. Vaiko teisių apsaugos institucija dalyvaudama byloje neturi įstatyme nustatytos pareigos įrodyti ar neigti faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus bylos šalys. Vaiko teisių apsaugos tarnybos uždavinys yra saugoti ir ginti vaiko interesus šiam likus be vieno ar abiejų tėvų, nuginčijus tėvystę (motinystę), ir imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės augti ir tobulėti deramomis sąlygomis.

Teismo posėdžio metu Trakų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad šalių vaiko K. Ž. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jos motina- ieškove.

Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė negali tinkamai išlaikyti ir užtikrinti šalių vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, todėl nepilnamečio vaiko K. Ž., gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina K. Ž., t. y. su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, jog tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 800 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, įvertinęs tą aplinkybę, jog atsakovas yra darbingo amžiaus darbingas asmuo, pripažįsta, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Esant aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju 800 Lt išlaikymas, mokėtinas šalių nepilnamečiam vaikui, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai, tokio dydžio išlaikymas užtikrins būtinas kiekvienam vaikui vystytis sąlygas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažinus, jog abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, konstatuotina, kad atsakovas privalo mokėti šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė paaiškino, jog nuo to momento, kai atsakovas išvyko dirbti į užsienį, tai yra nuo 2009 m. spalio mėnesio, atsakovas neteikia išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl 12000,00 Lt išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., už 30 mėnesių, skaičiuojant po 400 LT per mėnesį, priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Be to, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, taikytinos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Nustačius šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, bei siekiant aiškaus bei nuoseklaus teismo sprendimo įvykdymo ir kad ateityje jam neiškiltų nenumatytų sunkumų tvarkant nepilnamečio vaiko turtą, yra tikslinga pavesti ieškovei šalių vaikui teiktiną išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.

Šalys santuokos metu registruotino ne kilnojamojo turto neįgijo (b.l. 12). Taip pat byloje ginčo dėl šalių kitų bendrų daiktų (kompiuterio, skalbimo mašinos) nėra.

Byloje esantys duomenys (b.l. 14) patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) 1992 m. gamybos, 1000,00 Lt vertės (toliau – automobilis).

Byloje nėra duomenų apie kitą šalių santuokos metu įgytą turtą. Taigi, šalys santuokoje iš viso įsigijo 1000 Lt vertės bendro turto.

CK 3.119 straipsnis nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Ieškovas nurodė teismui, jog prašo padalinti šalių turtą lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam turto už 500 Lt, ir natūra automobilį priteisti atsakovui I. Ž., kadangi atsakovas šį automobilį vairavo, ieškovei priteisti piniginę kompensaciją – 500,00 Lt.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių, teismas konstatuoja pagrindą priteisti atsakovui automobilį natūra. Kadangi atsakovui priteistinas automobilis natūra, todėl iš jo ieškovei priteistina 500 Lt dydžio piniginė kompensacija už jam natūra tenkančią ieškovės turto dalį.

Dėl skolos

Ieškovė nurodė, kad 2008 m. Swedbank, AB ieškovės vardu buvo paimti trys kreditai bendroje sumoje 8000,00 Lt, už kuriuos buvo pirktas automobilis, dalis kredito buvo panaudota poilsinei kelionei į Palangą, dalis – pragyvenimui. Paskoloms negrąžinus, skola buvo priteista teismine tvarka iš ieškovės. Skolą išieško antstolė B. Č., 2012-05-08 skola bankui sudaro 5179,73 Lt. Ieškovė prašo skolą padalinti lygiomis dalimis jai ir atsakovui.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2010-01-07 Trakų rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas pilnai ir iš K. Ž. buvo priteista 8179 Lt 26 ct skolos, 14,00 proc. dydžio metinių palūkanų už negražintą 961 Lt 73 ct dydžio kredito sumą, 15,90 proc. dydžio metinių palūkanų už negražintą 4686 Lt 53 ct dydžio kredito sumą, 15,00 proc. dydžio metinių palūkanų už negražintą 2000 Lt 00 ct dydžio kredito sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. 8179 Lt 26 ct nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2009-08-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 245 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų „Swedbank“, AB. K. Ž. gavusi „Swedbank“, AB ieškinį nepareiškė prieštaravimų dėl ieškininių reikalavimų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010-02-09.

CPK 279 str. 4 d. nustato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kadangi 2010-01-07 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iš K. Ž. įsiteisėjęs, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos padalijimo lygiomis dalimis atmestinas.

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-01-16 sprendimu Nr. (1.7)-S-131-12 (b.l.21, 22) yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal minėtą sprendimą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 400 Lt.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (83 procento), iš atsakovo valstybei priteistina 1005,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (666,49 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.), 332,00 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimu (CPK 99 str.), 6,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 3 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.8, 3.59, 3.60, 3.60-3.62, 3.63, 3.69, 3.70, 3.123, 3.127, 6.130, 6.250 str. str., CPK 5, 79, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti K. Ž. (Vaikovskajos), a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 26) dėl I. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. Ž. palikti santuokinę pavardę – Ž, I. Ž. – Ž.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina K. Ž. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš I. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki vaiko pilnametystės, t.y. iki 2023 m. birželio 7 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš I. Ž. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 12000 Lt už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2012-04-01.

Pavesti K. Ž. tvarkyti nepilnametei dukrai K. Ž. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Priteisti I. Ž. jo vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1992 m., kurio vertė 1000,00 Lt.

Priteisti iš I. Ž. 500,00 Lt piniginės kompensacijos K. Ž..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš I. Ž. 673,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas – 5660).

Priteisti I. Ž. 332,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.