Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A. G. (toliau – A. G.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros skundas ir 2015 m. rugsėjo 2 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 1389 atsisakyta patvirtinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2005 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 str. 2 d., 266 str., 300 str. 2 d., bei senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 2 p., nuteistas galutine 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2007 m. kovo 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2005 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl A. G. nuteisimo dėl 470,41 g narkotinės medžiagos – kanapių - įgijimo, laikymo, gabenimo ir dėl 1,093 g psichotropinės medžiagos MDMA įgijimo ir laikymo panaikintas, šioje dalyje A. G. išteisinant, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; dalyje dėl A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 str. 2 d., pakeistas, perkvalifikuojant šią nusikalstamą veiką į BK 300 str. 1 d., už šios nusikalstamos veikos padarymą A. G. nuteisiant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis A. G. paskirtomis pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d., 2000 m. BK 253 str. 2 d., 266 str., paskiriant A. G. galutinę subendrintą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

2007 m. spalio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiai buvo pakeisti. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., 5 d. 2 p. ir 6 d., A. G. prie nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. paskirtos 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos bausmės, A. G. paskirtos pagal 2000 m. BK 253 str. 2 d. ir 266 str., o pagal BK 300 str. 1 d. paskirta bausmė apimta, nustatant A. G. galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2005 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga – 2018 m. spalio 28 d..

2015 m. rugsėjo 2 d. Komisijos nutarimu Nr. 1389 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. G. neatlikus 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio ir 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai).

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. spalio 1 d. nutartimi prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti 2015 m. rugsėjo 2 d. Komisijos nutarimą.

Skundu apygardos teismui nuteistasis A. G. prašo panaikinti 2015 m. spalio 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: patvirtinti 2015 m. rugsėjo 2 d. Komisijos nutarimą Nr. 1389 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. G..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas tenkinamas.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. G. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. G. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. G. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 str. 1 d. reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Pritariant Komisijos išvadoms, pažymėtina, kad nors A. G. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, įskaitant ir labai sunkių, padarymą, už kurias įstatymo leidėjas numato itin griežtas bausmes, tačiau šiuo metu jis jau yra atlikęs įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad A. G., nepaisant jam pagal OASys programą nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (41 balas), nagrinėjamu atveju laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant A. G. lygtinio paleidimo klausimą, o tuo pačiu ir vertinant A. G. asmenybės pokyčius bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, A. G. turi vidurinį išsilavinimą, vairuotojo pažymėjimą, pataisos namuose įgijo dar ir šaltkalvio – įrankininko profesinę kvalifikaciją. Iki nuteisimo A. G. dirbo UAB „S.“, pragyvendavo iš gaunamo atlyginimo, finansiškai padėdavo ir jo sutuoktinė, o finansinį stabilumą padėdavo užsitikrinti dar ir tai, jog tuo metu jis buvo juvelyrinės parduotuvės akcininkas. Nors, nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad kai kurie nuteistojo teisės pažeidimai buvo susiję su jo finansine padėtimi (įvykdyti turint finansinį motyvą), kas rodo, jog A. G. ne visuomet tinkamai sugebėdavo paskirstyti lėšas ir iškilusias problemas spręsdavo nusikalstamu elgesiu, tačiau, remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, manyti, jog tokia rizika yra išlikusi ir šiuo metu, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad A. G. išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti UAB „P.“ tiekėjo pareigose, kas, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, itin teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia manyti, jog būdamas laisvėje asmuo turės geras galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje ir savo bei savo šeimos finansinę gerovę užtikrinti legaliais būdais. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, sutinkamai su socialinio tyrimo išvados duomenimis, vykdomųjų raštų dėl priteistų ieškinių ar kitų finansinių įsipareigojimų Marijampolės pataisos namai A. G. atžvilgiu nėra gavę, kas leidžia pagrįsti pakankamai stabilią nuteistojo finansinę padėtį ir pagrįstai tikėtis, jog finansinės problemos jo lygtinio paleidimo atveju netaps jo pakartotinį nusikalstamumą skatinančiu veiksniu.

Analizuojant nuteistojo elgesio bei asmenybės pokyčius, akcentuotina ir tai, kad bausmės atlikimo metu A. G. nors ir buvo baustas drausmine tvarka, tačiau jo atžvilgiu nustatyti pataisos namų režimo reikalavimų pažeidimai buvo įvykdyti seniai ir jau aštuonis metus nuteistasis pataisos namuose gyvena bendrųjų bausmės atlikimo taisyklių laikydamasis nepriekaištingai – tuo laikotarpiu už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose jis buvo skatintas net šešis kartus, kas leidžia pagrįstai manyti, kad A. G. dalyvavimas elgesio pataisos programose jo elgesį pakoregavo išskirtinai teigiama linkme. Jų metu nuteistasis aktyviai siekė pozityvių asmenybės pokyčių, kas leidžia manyti, jog jis ir toliau savo elgesio modelius rinksis atsakingai, iš anksto apgalvodamas pasekmes, dėl ko, remiantis 2015 m. liepos 31 d. Psichologinės tarnybos išvados duomenimis, jo rizika pakartotinai nusikalsti, ateityje tik mažėtų. Šiame kontekste, sprendžiant A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintini ir jo asmenybės pokyčiai, kurie, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sutinkamai su 2015 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, šiuo metu pirmenybę nuteistasis teikia planavimui, užtikrintai siekia savo užsibrėžtų tikslų, jo impulsų kontrolė pakankama, diskriminacinių nuostatų nesilaiko, priežiūrą suvokia kaip praktinių problemų sprendimą, o jo nuostatos personalo atžvilgiu yra palankios, kas, atsižvelgiant į tai, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistieji, būdami laisvėje, vis dar prižiūrimi Probacijos tarnybos darbuotojų, A. G. charakterizuoja teigiama ir leidžia manyti, jog jo priežiūrą jam jokių sunkumų nesudarys. Šią išvadą sustiprina ir ypač artimi ir tamprūs nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais.

Ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sutinkamai su OASys programos rezultatais, priskiriama vidutinei - 41 balas, tačiau pažymėtina, kad jos riba yra artima žemai (žemą 0-40 balų), ir tai negali būti pakankamu pagrindu A. G. atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, juo labiau įvertinus ir akivaizdžią jo pažangą pataisos namuose mažinant savo pakartotinį nusikalstamumą galinčius paskatinti veiksnius.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką – ankstesnės Komisijos rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, naujų nuobaudų nebuvimą, dažnus paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo A. G. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo A. G. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2015 m. rugsėjo 2 d. Komisijos nutarimas Nr. 1389 dėl A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1389 dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p., įpareigoti nuteistąjį A. G.:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.