- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2-1893-752/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17489-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- D. U.
- Atsakovas
- AB Lietuvos
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas, Tautvydas Tomkaus
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovei D. U., jos atstovui advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, atsakovės AB Lietuvos paštas atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos paštas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 1996 m. rugsėjo 24 d. jos ir atsakovės AB Lietuvos paštas sudarytos darbo sutarties Nr. 469 nutraukimą pagal LR Darbo Kodekso (toliau –DK) 129 str. 1 d. neteisėtu ir grąžinti ją į darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. b.l. 3-7, 2 t. 55-58).
Teisme ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, remdamiesi ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė AB Lietuvos paštas atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė iš darbo buvo atleista laikantis visų LR DK nustatytų reikalavimų: nustatytu laiku atsakovė įspėjo ieškovę apie numatomą darbo sutarties nutraukimą, įspėjimo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, suteikė ieškovei laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms, paliekant jos vidutinį darbo užmokestį, pasiūlė labiausiai jos kvalifikaciją atitinkantį darbą, išmokėjo ieškovei priklausančias išmokas, nukėlė atleidimo datą ieškovės ligos laikotarpiui. Tuo tarpu ieškovė nesielgė sąžiningai: nebendradarbiavo su darbdaviu, delsė gražinti atsakovui jo pasiūlymo dėl darbo egzempliorių, o ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, t.y. kad būtent darbdavys pasiūlymą įteikė vėliau, teigia, kad atsakovė apskritai jai nesiūlė kito darbo, nepriėmė lygiaverčio L. K. pasiūlymo, o ieškinyje netiesiogiai nurodo, kad būtų su tokiu pasiūlymu sutikusi. Toks Ieškovės elgesys negali būti vertinamas sąžiningu ir tinkamu.
Kadangi Ieškovė buvo atleista laikantis visų LR DK nustatytų reikalavimų, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo grąžinti ją į buvusias pareigas. Prašė priteisti iš ieškovės D. U. atsakovo AB Lietuvos pašto patirtas bylinėjimosi išlaidas. (1 t. b.l. 19-22).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš 2011-11-28 AB Lietuvos paštas pažymos Nr. 93-224 apie darbą bendrovėje, darbo sutarties, sudarytos 1999 m. rugsėjo 24 d. Nr. 469 ir jos pakeitimų nustatyta, kad ieškovė D. U. nuo 1990 m. kovo 05 d. dirbo akcinės bendrovės Lietuvos pašto filialo Kauno ACP Prienų pašte pašto operatore, nuo 2006 ra. balandžio 3 d. - duomenų įvesties operatore, nuo 2006 m. spalio I d. - Pašto finansinių paslaugų skyriuje duomenų įvesties operatore, nuo 2009 m. sausio 1 d. - Eksploatacijos skyriuje pašto kontroliere, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. - Eksploatacijos skyriuje duomenų įvesties operatore, nuo 2010 m. birželio 1 d. - Finansų tarnybos Finansinių paslaugų departamente duomenų įvesties operatore. (1 t. b.l. 9-11, 28-39).
2011 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei įteiktas AB Lietuvos paštas įspėjimas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1-372 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto darbuotojų etatų sąrašo pakeitimo", Finansų tarnybos Finansinių paslaugų departamento Kauno regione naikinamas duomenų įvesties operatorės 1 etatas. Dėl šios priežasties ir vadovaujantis LR DK 129 str., 130 str. ir 135 str. darbo sutartis su ieškove bus nutraukta po dviejų mėnesių įspėjimo termino. Įspėjimo terminas pradedammas skaičiuoti kitą dieną po įspėjimo įteikimo ir darbo sutarties nutraukimo data bus 2011 m. spalio 26 d. (1 t. b.l. 153).
Pažymėtina, kad ieškovės turimame ir teismui pateiktame įspėjimo egzemplioriuje numatoma darbo sutarties nutraukimo data neįrašyta (1 t. b.l. 8).
Darbo sutartis Nr. 469, sudaryta 1999 m. rugsėjo 24 d. tarp ieškovės D. U. ir atsakovės AB Lietuvos paštas Kauno filialo, buvo nutraukta 2011 m. lapkričio 16 d., vadovaujantis LR DK 129 str. I d. Paskaičiuota, jog ieškovei priklauso 6 (šešių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už 21,17 d. nepanaudotas (kalendorines) atostogų dienas. (1 t. b.l. 13, 40).
Ginčo dėl atsiskaitymo nutraukus darbo santykiais tarp šalių nėra.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso (DK) 129 str. 1 d. teisėtumo.
Dėl svarbių atleidimo iš darbo priežasčių (Darbo kodekso 129 str.).
Pagal Darbo kodekso 129 str. 1 dalį, neterminuota darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl svarbių priežasčių. Priežastys, pripažintinos svarbiomis nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, tame tarpe darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir panašių svarbių priežasčių.
Atsakovės AB Lietuvos paštas 2012-03-07 AB Lietuvos paštas pažymoje Nr. 93-51 „Dėl technologinių pokyčių finansinių paslaugų departamente“, nurodyta, kad 2011 m. kovo 25 d. buvo priimtas bendrovės valdybos nutarimas 2-2 patvirtinti 2011 - 2013 metų strateginį veiklos planą, kuriame numatyta atnaujinti bendrovės infrastruktūrą, taip pat vadovaujantis Lietuvos paštui suteiktos mokėjimo įstaigos licencijos reikalavimais, bendrovė sudarė paštų kompiuterizavimo planą, kurį numatyta įgyvendinti iki 2013 metų pabaigos. Paštų kompiuterizavimas, taip pat kritusi bendrovės apyvarta ir pašto skyrių uždarymas lėmė bendrovės duomenų įvesties operatorių, kurių pagrindinė pareiga – duomenų įvedimas į kompiuterį, etatų skaičiaus mažinimą.
Kaip nurodyta pažymoje, Finansinių paslaugų departamente 2011 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais buvo atlikta duomenų įvesties operatorių etatų peržiūra pagal aktualius antro ketvirčio duomenis. Duomenų įvesties operatorių darbų apimtys buvo neperskaičiuotos nuo 2010 metų pradžios. Nuo to laiko duomenų įvedimo apimtys sumažėjo dėl paštų kompiuterizavimo, taip pat kritusios bendrovės apyvartos ir uždarytų paštų skyrių. Kauno regione 2010 metais buvo kompiuterizuoti 8 paštai. 2011 metais buvo kompiuterizuota 20 paštų: nuo gegužės 2 d. - 2 paštai, nuo birželio 1 d. – 2 paštai, nuo liepos 1 d. - 2, nuo rugsėjo 1 d. - 4, nuo lapkričio 2 d. – 9, nuo gruodžio 1 d. - 1.
Kaip nurodyta 2012-03-07 AB Lietuvos paštas pažymoje Nr. 93-51, etatų poreikis buvo apskaičiuotas pagal faktiškas ir planines darbų apimtis, vadovaujantis kompiuterizavimo planu. Finansinių paslaugų departamente Kauno regione nuo 2011 m. kovo 7 d. panaikinta 0,3 duomenų įvesties operatoriaus etato, nuo 2011 m. spalio 19 d. panaikinti 2,9 etatai, nuo 2011 m. gruodžio 19 d. panaikintas 1 etatas, nuo 2012 m. gegužės 4 d. numatyta panaikinti 7,45 etato, nuo 2012 m. liepos 5 d. – 4 etatus. (1 t. b.l. 82).
Pažymoje išdėstytiems argumentams pagrįsti atsakovė pateikė akcinės bendrovės Lietuvos paštas valdybos nutarimą Nr. 2-2, kuriuo patvirtintas AB Lietuvos paštas 2011 - 2013 metų strateginis veiklos planas, taip pat akcinės bendrovės Lietuvos paštas generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 1-372, kuriuo pakeistas generalinio direktoriaus 2011-07-01 įsakymas Nr. 1-300 Dėl AB Lietuvos paštas darbuotojų etatų sąrašo patvirtinimo. (1 t. b.l. 84-141, 23-24).
Kaip matyti, šiuo įsakymu finansų tarnyboje Finansinių paslaugų departamente Kauno regione nuo 2011 m. spalio 19 d. panaikinti 2,9 duomenų įvesties operatorių etatai, o nuo 2011-12-19 dar vienas etatas, Šiaulių regione nuo 2011 m. spalio 19 d. – 4 duomenų įvesties operatorių etatai, taip pat panaikintas specialistio etatas vidaus kontrolės ir audito departamente nuo 2011-08-23, bei įsteigtas naujas specialisto etatas pašo operacijų tarnyboje Pašto skirstymo departamente Centrinėje būstinėje (1 t. b.l. 23-24).
Aptarti rašytiniai įrodymai ir atsakovės AB Lietuvos paštas 2012-03-06 pažyma Nr. 93-50 „Dėl finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) etatų“ patvirtina, kad AB Lietuvos paštas generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1-4 „Dėl AB Lietuvos paštas darbuotojų etatų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos pašto Finansų tarnyboje Finansinių paslaugų departamente (Kauno regione) 2011 m. sausio 5 d. buvo nustatyta 19 vienetų (etatų suma 16,95) duomenų įvesties operatorių etatų ir du po 1 etatą specialisto etatai, kurie etapais buvo mažinami iki 0,75 etato, kuris turėtų likti nuo 2012 m. liepos 5 d. (jei bus įvykdyti pažymoje nurodyti Generalinio direktoriaus priimtais įsakymais patvirtini etatų sąrašo pakeitimai). (1 t. b.l. 147-148).
Kaip nurodyta AB Lietuvos paštas 2012-03-06 Nr. 93-50 „Dėl finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) etatų“, etatų sąrašo pakeitimai buvo padaryti 2011 m. kovo 7 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-103, kuriuo Finansų tarnyboje Finansinių paslaugų departamente (Kauno regione) nuo 2011 m. kovo 7 d. panaikinti 2 duomenų įvesties operatorių etatai (0,1 etato ir 0,2 etato) ir liko 17 vienetų (etatų suma 16,65) duomenų įvesties operatorių etatai ir du po 1 etatą specialisto etatai;
2011 m. rugpjūčio 18 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-372, Finansų tarnyboje Finansinių paslaugų departamente (Kauno regione) nuo 2011 m. spalio 19 d. panaikinti dar 3 duomenų įvesties operatorių etatai (du po 1 etatą ir 0,9 etato) ir nuo 2011-12-19 panaikintas dar 1 etatas (1 t. b.l. 147-148).
Kaip nurodyta AB Lietuvos paštas 2012-03-06 pažymoje Nr. 93-50 „Dėl finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) etatų“, vadovaujantis LR DK 135 str. 1-2 d., bei atsižvelgiant į Finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) duomenų įvesties operatorių kvalifikacijos vertinimo rezultatus, minėto įsakymo pagrindu įspėjimai apie numatomą darbo sutarties nutraukimą buvo įteikti Finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) duomenų įvesties operatorėms: R. T., D. U., E. K. ir L. K..
Duomenų įvesties operatorė R. T. atleista 2011-10-26 (0,9 etato), D. U. atleista 2011-11-16 (1 etatas), L. K. 2011-09-19 perkelta dirbti į bendrovės Pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Kauno 22 paštą Klientų aptarnavimo specialisto (1 etatas) pareigas terminuotai (D. D. ligos/nėštumo ir gimdymo atostogų metu).
AB Lietuvos paštas generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1-1566, Finansų tarnyboje Finansinių paslaugų departamente (Kauno regione) nuo 2012 m. gegužės 4 panaikinti dar 8 duomenų įvesties operatorių etatai (keturi po 1 etatą, 0,8 etatas, 0,75 etatas ir du po 0,95 etato). Kaip nurodyta minėtoje pažymoje, įspėjimai apie numatomą darbo sutarties nutraukimą buvo įteikti Finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) duomenų įvesties operatorėms: M. R., I. J., A. L., B. D., R. T., G. L., I. D. ir R. Š..
AB Lietuvos paštas generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1-56, Finansų tarnyboje Finansinių paslaugų departamente (Kauno regione) nuo 2012 m. liepos 5 d. numatyta panaikinti dar 4 duomenų įvesties operatorių etatus (keturis po 1 etatą). Įspėjimai apie numatomą darbo sutarties nutraukimą įteikti Finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) duomenų įvesties operatorėms: R. L., J. K., R. K., R. K.. (1 t. b.l. 23-24).
Pateikti atsakovės AB Lietuvos paštas dokumentai ir atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad duomenų įvesties operatorių skaičius dėl vykdomų technologinių pertvarkymų (paštų kompiuterizavimo) ir galimai dėl kitų pažymoje nurodytų priežasčių (kritusios bendrovės apyvartos ir pašto skyrių uždarymo) vyko ne tik Kauno regione, bet ir kituose skyriuose ir padaliniuose. Etatų skaičiaus mažinimas buvo realus, vykdomas ir įformintas kompetentingų organų sprendimais. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė turėjo svarbių priežasčių, dėl kurių darbo sutartys su tam tikrais darbuotojais galėjo būti nutrauktos.
Tačiau tuo pačiu metu buvo steigiami nauji etatai ir priimami į darbą nauji darbuotojai. (1 t. b.l. 23-24, 2 t. b.l. 37, 40-53).
Dėl įspėjimo nutraukiant darbo sutartį
Ieškovė ir jos atstovas taip pat nurodė, kad atsakovė pažeidė LR DK 129 str. 1 d., kuris numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turėjo atitikti įstatymų keliamus reikalavimus. Tačiau 2011 m. rugpjūčio 23 d. atsakovo AB Lietuvos pašto Kauno filialas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų: atsakovo įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, pažeidžiant LR DK 130 str., nėra nurodyta atleidimo iš darbo data. Taip pat atsakovas pažeisdamas LR DK 130 str., jos neinformavo, kokie konkrečiai bus atliekami struktūriniai pertvarkymai, kiek darbuotojų bus atleista, kodėl nuspręsta atleisti dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo būtent ją, ieškovę, naikinant tik vieną etatą.
Atsakovė nepripažino pažeidusi ieškovės nurodytus įspėjimo reikalavimus. Nurodė, kad įspėjimai darbuotojams yra rengiami dviem egzemplioriais - vienas tenka darbuotojui, antras - atsakovei. Įspėjime yra skirta vieta numatomai darbo sutarties nutraukimo datai - įteikus įspėjimą darbuotojui, personalo specialistas apskaičiuoja ir įrašo numatomą darbo sutarties nutraukimo datą. Ginčo atveju per klaidą konkreti nutraukimo data buvo įrašyta tik į atsakovo egzempliorių. Tačiau ši klaida iš esmės nepažeidė ieškovės teisių bei LR DK 130 str. 2 d. reikalavimų, kadangi įspėjime yra aiškiai nurodyta, kad darbo sutartis bus nutraukta po 2 mėnesių įspėjimo termino, t.y. numatoma darbo sutarties nutraukimo data darbuotojai buvo žinoma. Atsakovė taip pat nepažeidė ir kitų LR DK 130 str. 2 d. numatytų įspėjimo reikalavimų - įspėjime ieškovei buvo nurodytos atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybės bei atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Pažymėjo, kad ieškovės įspėjimui netaikomi ieškovės nurodyti reikalavimai, kurie taikytini bendrovėje vykdant struktūrinius pertvarkymus. Šiuo atveju atsakovė struktūrinių pertvarkymų nevykdė. Ieškovei įteiktame įspėjime buvo pateikta pakankama informacija nepažeidžiant LR DK 130 str. 2 d. reikalavimų. Jeigu Ieškovei kilo abejonių dėl informacijos išsamumo, ji turėjo galimybę kreiptis į Atsakovą dėl papildomos informacijos suteikimo, tačiau to nepadarė.
Nustatyta, kad ieškovė D. U. 2011 m. rugpjūčio 25 d. įspėta apie numatomą darbo sutarties nutraukimą po 2 mėnesių nuo įspėjimo įteikimo dienos. Ieškovei įteiktame įspėjimo egzemplioriuje konkreti atleidimo data nenurodyta, tačiau nurodyta, jog ieškovė bus atleista iš darbo po 2 mėnesių nuo įspėjimo įteikimo dienos. Kadangi termino eigos pradžia įspėjime apibrėžta aiškiai, ieškovei turėjo būti suprantama, kad mėnesiais nurodytas terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną ir darbo sutartis su ja bus nutraukta 2011 m. spalio 26 d. Toks atleidimo datos nurodymas, skaičiuojant mėnesiais, nėra draudžiamas (LR DK 26 str. 2 d.). Todėl ieškovės argumentas, kad įspėjime nebuvo nurodyta atleidimo data, yra nepagrįstas. Darytina išvada, kad ieškovei numatomo atleidimo data buvo žinoma. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, įspėjimo laikotarpiu ieškovei nuo 2011-09-19 iki 2011-09-25 buvo suteiktos atostogos, o atostogų metu nuo 2011-09-22 iki 2011-10-05 jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t. b.l. 146, 27). Todėl atleidimo iš darbo data persikėlė į 2011 m. lapkričio 16 d. tik dėl nurodytų priežasčių. (DK 130 str. 4 d.).
Tačiau vertinant kitus ieškovės argumentus dėl netinkamo įspėjimo, teismas sutinka, kad ieškovei įteiktame įspėjime nebuvo tinkamai nurodytos ieškovės atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybės, kuriomis atsakovė grindė darbo sutarties nutraukimą, todėl įspėjimas neatitiko DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimo.
Atsakovė įspėjime klaidingai nurodė, kad Kauno regione naikinamas tik vienas (ieškovės) užimamas duomenų įvesties operatoriaus etatas. Nenurodė, kokios yra duomenų įvesties operatoriaus etato naikinimo priežastys, kokie konkrečiai pertvarkymai bus atliekami, kiek duomenų įvesties operatorių iš viso numatyta panaikinti, kokiais etapais. Taip pat nenurodė, jog ieškovės atleidimui turi įtakos atliktas darbuotojų kvalifikacijos vertinimas, nors teisme šia aplinkybe taip pat grindė ieškovės atleidimą. Įspėjime vadovaujamasi tik akcinės bendrovės Lietuvos paštas generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1-372, „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto darbuotojų etato sąrašo pakeitimo“, kurio turinys įspėjime tiksliai neatskleistas, pats įsakymas ieškovei nepateiktas, o iš teismui pateikto minėto įsakymo matyti, kad jame taip pat nėra nurodytos etato naikinimo priežastys, be to, nuo 2011 m. spalio 11 d. naikinamas ne vienas, o 3 etatai. (1 t. b.l. 153, 23).
Įspėjimo paskirtis yra ne tik informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje, bet ir yra svarbi darbuotojo teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ar teisėtumo. Tinkamas atleidimo iš darbo priežasčių nurodymas yra reikšmingas darbuotojui, kad jis galėtų įvertinti, ar teisingą ir atitinkantį įstatymo reikalavimus sprendimą dėl jo atleidimo priėmė darbdavys.
Kadangi ieškovei įteiktame įspėjime atleidimo iš darbo priežastys buvo nurodytos netiksliai ir neišsamiai, vertintina, kad ieškovei įteiktas įspėjimas neatitiko DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų ir kad iš darbo ji buvo atleista tinkamai neįspėjus.
Dėl pirmenybės teisės būti paliktai dirbti, kada mažinamas darbuotojų skaičius (Darbo kodekso 135 str.).
Vienas iš ieškovės nurodytų argumentų, dėl kurių atleidimą iš darbo ji laiko neteisėtu, yra tas, kad jos manymu, atsakovė netaikė LR DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, nustatančių pirmenybės teisę likti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Nurodė, kad kadangi atsakovo įmonėje ji dirbo nuo 1990 metų ir nuo tų metų turi nepertraukiamą darbo stažą, todėl turėjo pirmenybės teisę būti palikta darbe. Atsakovė šios aplinkybės neįvertino ir į Kauno 22 paštą, kur buvo laisva darbo vieta, perkėlė darbuotoją L. K., turinčią šešis metus darbo stažo, tokiu būdu pažeisdamas LR DK 135 str. ir jos pirmenybės teisę.
Atsakovė su šiais ieškovės argumentais nesutiko, nurodė, kad generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1-372 Kauno regione buvo mažinami 4 duomenų įvesties operatoriaus etatai ir ieškovės nurodoma darbuotoja L. K. kartu su ieškove gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises, nes ji turėjo pirmumo teisę L. K. atžvilgiu būti palikta dirbti, yra visiškai nepagrįsti, nes abi šios darbuotojos neteko duomenų įvesties operatorės pareigų.
Atsakovė taip pat nurodė, kad darbo stažas atitinkamoje darbovietėje nėra vienintelis pirmenybės teisės būti paliktais dirbti pagrindas. LR DK 135 str. 1 d. be šio numatyti dar 5 pagrindai, o nurodyto straipsnio 2 d. numatyta, jog šiais pagrindais galima remtis tik tais atvejais, kai darbuotojo kvalifikacija nėra žemesnė kitų tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu. Todėl ieškovės pozicija, kad vien darbo stažas darbovietėje lemia pirmumo teisę būti paliktai dirbti, yra nepagrįsta.
Pažymėtina, kad 2012-03-06 pažymoje Nr. 93-50 „Dėl finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) etatų“ atsakovės įgaliotas asmuo nurodė, kad įteikiant įspėjimus apie numatomą darbo sutarties nutraukimą ir atleidžiant darbuotojus iš darbo, tame tarpe ir ieškovę, pirmenybės teisė būti paliktam dirbti nei vienam darbuotojui nebuvo taikoma, kadangi nei vienas Finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) duomenų įvesties operatorius darbovietėje nebuvo sužalotas, nesusirgo profesine liga, o taip pat nei vienas duomenų įvesties operatorius nebuvo išrinktas į darbuotojų atstovaujamuosius organus. Pažymoje taip pat nurodyta, kad įspėjimai buvo įteikti atsižvelgiant į Finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) duomenų įvesties operatorių kvalifikacijos vertinimo rezultatus (1 t. b.l. 147-148).
Kaip nustatyta, ieškovė įspėta apie numatomą darbo sutarties nutraukimą vykdant 2011 m. rugpjūčio 18 d. Generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1-372, kuriuo Finansų tarnyboje Finansinių paslaugų departamente (Kauno regione) nuo 2011 m. spalio 19 d. panaikinti 3 duomenų įvesties operatorių etatai (du po 1 etatą ir 0,9 etato) ir nuo 2011-12-19 panaikintas dar 1 etatas (1 t. b.l. 147-148).
Kaip nurodyta AB Lietuvos paštas 2012-03-06 pažymoje Nr. 93-50 „Dėl finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) etatų“, vadovaujantis LR DK 135 str. 1-2 d., bei atsižvelgiant į Finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) duomenų įvesties operatorių kvalifikacijos vertinimo rezultatus, minėto įsakymo pagrindu įspėjimai apie numatomą darbo sutarties nutraukimą buvo įteikti Finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) duomenų įvesties operatorėms: R. T., D. U., E. K. ir L. K.. (1 t. b.l. 147-148).
Tačiau iš minėtoje pažymoje pateiktų duomenų apie duomenų įvesties operatorių ir kitų specialistų etatų skaičių Finansų tarnyboje Finansinių paslaugų departamente (Kauno regione), 2011 m. rugpjūčio 18 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1-372 priėmimo metu, iš viso buvo 17 vienetų (etatų suma 16,65) duomenų įvesties operatorių etatų ir du po 1 etatą specialisto etatai. Todėl vykdant minėtą įsakymą ir nuo 2011 m. spalio 19 d. naikinti 3 duomenų įvesties operatorių etatus (du po 1 etatą ir 0,9 etato), įspėjimai turėjo būti įteikiami trims duomenų įvesties operatoriams. Kaip matyti iš pateiktų įspėjimų, 2011-08-23 išrašyti įspėjimai įteikti L. K. (įteikta 2011-08-24), ieškovei D. U. (įteikta 2011-08-25), E. K. (įteikta 2011-08-24). Likusiems 14 duomenų įvesties operatorių įspėjimai neįteikti. (1 t. b.l. 147-148).
Kaip minėta, teisme atsakovė įrodinėjo, kad įspėjimai buvo įteikti nevertinant darbuotojų darbo stažo ir kitų pagrindų, suteikiančių teisę būti paliktiems dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, o darbuotojų atleidimo eiliškumas nustatytas atsižvelgiant į Finansinių paslaugų departamento (Kauno regione) duomenų įvesties operatorių kvalifikacijos vertinimo rezultatus (1 t. b.l. 147-148).
Kad ieškovės kvalifikacija buvo žemesnė, nei kitų paliekamų darbuotojų, atsakovė įrodinėjo 2011-07-12 darbuotojų kvalifikacijos vertinimo lentele (raštas Nr. 93-127), kurioje nurodyta, kad darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktais dirbti akcinėje bendrovėje Lietuvos paštas įvertinta atsižvelgiant į darbuotojų kvalifikaciją pagal darbuotojų teorines žinias, praktinius įgūdžius ir patirtį, atitinkamos pareigybės reikalavimus. Pagal pateiktus vertinimo rezultatus, trys įspėjimus gavusios darbuotojos įvertintos žemiausiu vertinimu balu – „3“ (1 t. b.l. 150-151).
Iš atsakovės pateiktos informacijos raštu (2 t. b.l.4) ir atstovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad dėl vertinimo komisijos paskyrimo ir sudėties nebuvo priimtas bendrovės vadovo įsakymas ar kitas lokalinis aktas. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, jog tokia komisija buvo nuolat veikianti, jos tikslus, darbuotojų vertinimo periodiškumą, vertinimo kriterijus, nors kaip galima spręsti iš generalinės direktorės L. M. pateiktos informacijos, bendrovėje yra nusistovėjusi vertinimo komisijos sudarymo tvarka ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai. Kaip matyti, su vertinamais darbuotojais pokalbis nevyksta. Jų įgūdžiai vertinami pamatuojant duomenis ištraukus ataskaitas iš sistemų. Taip pat vertinamas darbuotojų atidumas, pasikartojančių klaidų skaičius. Su šiais vertinimo rezultatais darbuotojai pasirašytinai nesupažindinami, o apie atliktą kvalifikacijos vertinimą darbuotojai yra informuojami žodžiu. (2 t. b.l. 4).
Ieškovė teigė, jog apie vykusį kvalifikacijos vertinimą jai nieko nebuvo žinoma, o įspėjime įrašyti „nesutinku su reitingavimu“ jai patarė kita darbuotoja. Ieškovė nesutiko su lentelėje pateiktu vertinimu, pagal kurį jos kvalifikacija yra viena iš žemiausių. Atsakovės bendrovėje ji dirbo daugiau kaip 20 metų, jos turimas išsilavinimas atsakovę tenkino, dirbo pagal specialybę, drausminių nuobaudų jai nebuvo paskirta, į pastabas visada reaguodavo, o klaidos yra neišvengiamos, jas daro visos operatorės. Atkreipė dėmesį į tai, kad su klientais iš viso nedirbo, todėl komisija neturėjo jokio pagrindo vertinti, jog ji su klientais nemandagi.
Su tokiais ieškovės argumentais teismas sutinka, nes kilus ginčui dėl ieškovės kvalifikacijos, atsakovė turėjo ne tik pateikti vertinimo išvadas, bet ir kitus vertinimo komisijos surinktus duomenis apie vertinamus darbuotojus, kuriuos teismas galėtų palyginti ir įsitikinti, kad vertinimo komisijos išvada apie ieškovę yra teisinga. Tačiau tokių duomenų atsakovė nepateikė, be to, kaip įrodymą apie ieškovės daromą didelį pasikartojančių klaidų skaičių pateikė duomenis apie jos padarytas klaidas jau po vertinimo, pvz. 2011 m. gruodžio 6 d aktas, 2011m. rugsėjo 20 aktas, 2011 m. rugpjūčio 23 aktas, 201 m. spalio 6 d. lapkričio 4 d. aktai (2 t. b.l. 14-15, 27-28, 29-30, 31-34), kurie jokios įtakos 2011-07-12 vertinimo komisijai negalėjo turėti.
Be to, iš pateikto vertinimo rašto matyti, kad vertinimo komisija sprendė dėl darbuotojų kvalifikacijos jų palikimo ilgiausiai dirbti tikslu, kai minėtas generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1-372, kurio pagrindu ir atsirado pagrindas spręsti, kurioms trims darbuotojoms reikia įteikti įspėjimo lapelius, dar nebuvo priimtas (priimtas tik 2011 m. rugpjūčio 18 d.). Todėl abejonių kelia ir teismui nurodytas vertinimo tikslas.
Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti duomenys yra nepakankami išvadai, jog ieškovės kvalifikacija buvo žemesnė, lyginant ją su kitomis 14 darbuotojų, kurioms įspėjimo lapeliai nebuvo įteikti.
DK 135 straipsnyje nustatyta darbuotojo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Šioje normoje nustatyta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti turi teisę pasinaudoti tie darbuotojai, su kuriais darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 straipsnį, ir tik tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 straipsnio reikalavimai, turi nustatyti: a) ar darbuotojas turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį DK 135 straipsnio 1 dalies punktą; b) ar kiti atitinkami darbuotojai, palikti dirbti įstaigoje, turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį (kuriuos) DK 135 straipsnio 1 dalies punktą, ar jos neturėjo; c) ar darbuotojui turėjo būti taikoma jo turima pirmenybė ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus. Be to, teismas negali apsiriboti vien tik darbdavio atliktų ar neatliktų, atleidžiant darbuotoją iš darbo, veiksmų konstatavimu, o turi pats šias aplinkybes aiškintis ir jas įvertinti. Pagal DK 135 straipsnio 2 dalį, nustačius šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytą darbuotojo pirmenybės teisę likti darbe prieš kitus šios įstaigos tos pačios specialybės darbuotojus, kurių kvalifikacija nėra aukštesnė už jo kvalifikaciją, jam turėtų būti taikoma pirmenybės teisė pasilikti darbe prieš kitus įstaigos darbuotojus, kurie pagal šį straipsnį tokios pirmenybės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-58/2004). Jeigu darbuotojų kvalifikacija yra vienoda, tai dirbti turėtų būti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas (pavyzdžiui, darbuotojas, kuris pirmenybės teisę turi pagal daugiau aptartos normos punktų, negu jo konkurentas). Tuo atveju, kai tokių darbuotojų kvalifikacija ir socialinis pažeidžiamumas yra vienodi, darbdavys turi teisę pasirinkti, su kuriuo iš darbuotojų tęsti darbo santykius.
Kadangi atsakovė neįrodė, jog ieškovės kvalifikacija buvo žemesnė, taip pat nepateikė duomenų apie kitų darbuotojų turėtas pirmenybės teises, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės turimą didesnį nei 10 metų darbo stažą, turi pagrindą vertinti, jog ji turėjo pirmenybės teisę būti palikta dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius (Darbo kodekso 135 str.), tačiau atsakovė nepagrįstai į tai neatsižvelgė.
Dėl galimybės perkelti ir kito darbo siūlymo (Darbo kodekso 129, 130, 135 str.).
Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Tačiau ieškovė teigė, kad atsakovė jai nepasiūlė jokio kito darbo.
Ieškovė nurodė, kad 2011 m. spalio 10 d. atsakovo tinklo valdymo vadybininkė I. e. regiono vadovo pareigas D. M. pasirašytinai jai pateikė 2011-09-20 „Pasiūlymą dėl darbo" Nr. 15-KA-186, kuriuo ji buvo informuota, kad AB Lietuvos pašto tinklo tarnybos Kauno regiono Garliavos pašte yra laisvas klientų aptarnavimo specialistės etatas, bei nurodyta iki 2011 m. rugsėjo 24 d. raštu pranešti apie savo pasirinkimą. Pasiūlymas dėl darbo jai buvo įteiktas tik 2011 m. spalio 10 d., ką patvirtina jos bei atsakovės atsakingos darbuotojos parašai. Taigi pasiūlymas dėl darbo jai buvo įteiktas ženkliai po to laiko, per kurį ji turėjo pranešti apie savo pasirinkimą (iki 2011 m. rugsėjo 24 d.), dėl to darytina pagrįsta išvada, kad darbo pasiūlymo nebuvo pateikta apskritai, ir tokiu būdu akivaizdžiai buvo pažeistas LR DK 129 str.
Jai taip pat buvo žinoma apie kitas laisvas darbo vietas - AB Lietuvos paštas skyriuje Vyšniūnų kaime, Prienų rajone, buvo laisva darbo vieta, kadangi iš darbo išėjo darbuotoja A. P.. Kulautuvoje taip pat buvo laisva darbo vieta, laisva darbo vieta buvo ir Kaune, Lapėse, kadangi išėjo darbuotoja Z. J.. Tačiau atsakovas nepasiūlė nei vienos laisvos darbo vietos, nors jos atleidimą grindžia nesutikimu pereiti į kitą darbą. Akivaizdu, kad pereiti į kitą darbą ji negalėjo nesutikti, nes kitas darbas jai nebuvo pasiūlytas tinkamai, nors atsakovė turėjo visą eilę laisvų darbo vietų. Siūlyti kitą darbą buvo darbdavio pareiga. Darbdavys, turintis veikiančius struktūrinius padalinius įvairiose vietovėse, privalo atleidžiamam darbuotojui pasiūlyti atitinkamas laisvas darbo vietas (pareigas) visos savo organizacinės struktūros mastu, o ne vien tik esančias darbuotojo gyvenamojoje vietovėje arba vietovėje, kurioje esančiame struktūriniame padalinyje šis darbuotojas dirbo. Pirmiausia turi būti siūlomos tos laisvos darbo vietos (pareigos), kurios yra darbuotojo gyvenamojoje vietovėje arba vietovėje, kurioje esančiame padalinyje darbuotojas dirba. Turėdamas tokią galimybę darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, atsižvelgdamas į jo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus. Tačiau atsakovė ieškovei jokio kito darbo iš viso nepasiūlė, neperkėlė į kitą atitinkamą darbą, nors ji turėjo pirmenybės teisę dirbti ir atsakovė turėjo galimybes jai pasiūlyti kitą darbą.
Atsakovė su tokiais ieškovės išdėstytais argumentais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi vien tik jos ant pasiūlymo nurodyta data, t.y. neva pasiūlymas buvo įteiktas po reikalaujamos pateikti atsakymą datos. Nurodė, kad bendrovės atsakingo darbuotojo parašas patvirtina tik tai, kad pasiūlymo ieškovei data yra 2011 m. rugsėjo 20 d. Šis pasiūlymas ieškovei buvo įteiktas suteikiant pakankamai laiko apsvarstyti siūlomą darbo vietą, tačiau ieškovė, paėmusi pasiūlymą, delsė jo antrąjį egzempliorių grąžinti darbdaviui. Pasirašytą pasiūlymą ieškovė grąžino tik 2011 m. spalio 10 d., ty. tik po to, kai atsakovo Personalo departamento darbuotoja telefonu paragino pateikti atsakymą, net jeigu jis būtų neigiamas. Ieškovei buvo siūlomos labiausiai jos kvalifikaciją atitinkančios - klientų aptarnavimo specialistės, pareigos Kauno regione (t.y. toje pačioje vietovėje, kur buvo ankstesnis ieškovės darbas), tačiau ieškovė aiškiai išreiškė savo nesutikimą su tokiu pasiūlymu, t.y. aiškiai išreiškė savo poziciją dėl tokio darbo jai nepriimtinumo, todėl akivaizdu, kad laiškininko, skirstytojo ar kūriko pareigos ieškovei būtų dar nepriimtinesnės. Atsakovas neneigia, jog Kauno regione bei kituose regionuose buvo laisvų darbo vietų, tačiau geresnio pasiūlymo (labiau atitinkančio Ieškovės kvalifikaciją) atsakovė ieškovei negalėjo pasiūlyti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad darbuotoją perkelti į kitą darbą darbdavys gali tik su darbuotojo sutikimu (LR DK 129 str. 1 d.), nesant darbuotojo sutikimo to padaryti neįmanoma. Atsakovė negalėjo perkelti ieškovės į kitą darbą, kadangi ieškovė su tuo nesutiko.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro šių juridinių faktų visuma: svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; tinkamai realizuota darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. UAB ,,Ilsanta”, bylos Nr. 3K-3-227/2004; kt.). Be to, darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys nepažeidė šios DK 129 straipsnio nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pripažinimą, jog darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio nuostatą, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, jog darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitą darbą, jei tokia galimybė buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus A. V. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005). Darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali būti siūlomos tik laisvos darbo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VĮ „Visagino energija“, bylos Nr. 3K-3-356/2005; kt.); laisvos darbo vietos turi būti siūlomos visoje darbdavio organizacinėje struktūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-73/2004; kt.); kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bylos Nr. 3K-3-60/2008; kt.); pareiga siūlyti laisvą darbo vietą darbdaviui atsiranda nuo darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą ir išlieka iki pat atleidimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VĮ „Visagino energija“, bylos Nr. 3K-3-356/2005). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigos pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, jei darbdavys tokią galimybę turi, įvykdymo tvarkai ir sąlygoms turi įtakos svarbios priežastys, dėl kurių darbo sutartimi sulygti darbo santykiai toliau nebegalimi ir turi būti nutraukti. Jos lemia darbuotojo perkėlimo į kitą darbą sąlygų specifiką, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo svarbios priežasties pobūdžio ir darbdavio galimybių jos gali būti kitokios, bet pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui perkelti jį į kitą darbą nepanaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. v. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, bylos Nr. 3K-3-144/2004).
Taigi, esminę reikšmę turi aplinkybės, susijusios su galimybe pasiūlyti ir perkelti ieškovę į kitą jos kvalifikaciją, sugebėjimus, dalykines savybes atitinkantį darbą.
Iš atsakovės pateitos informacijos matyti, kad po 2011 m. rugpjūčio 25 d. įspėjimo apie numatomą darbo sutarties nutraukimą ieškovei iki jos atleidimo iš darbo 2011-11-16, akcinė bendrovė Lietuvos paštas Kauno regione sudarė 186 darbo sutartis, iš kurių 28 buvo neterminuotos, iš jų – klientų aptarnavimo specialisto, 9 laiškininko, 3 laiškininko, vairuojančio automobilį, 1 pagalbinio darbininko, 1 pasiuntinio, 2 pašto viršininko, 1 regiono vadovo, 2 skirstytojo, 2 personalo specialisto, 2 tinklo valdymo vadybininko. Taip pat 155 terminuotos darbo sutartys, 2 –sezoninės, 1 dėl antraeilių pareigų (2 t. b.l. 37).
Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-08-23 iki 2011-11-16 visos atsakovės bendrovės mastu priimta į darbą 735 darbuotojai (1 t. b.l. 167-180).
Todėl teismas neturi jokio pagrindo vertinti, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti daugiau nei ieškovės nurodytą vieną darbo pasiūlymą, kuris, kaip matyti, ieškovei įteiktas tik jai grįžus į darbą po atostogų ir nedarbingumo, kai siūloma darbo vieta jau buvo užimta kito darbuotojo.
Atsakovė nepateikė įrodymų, kad negalėjo ieškovės perkelti į kitą darbą, neįrodinėjo, jog su bet kokiu perkėlimu ieškovė iš anksto nesutiko.
Iš atsakovės pateikto laisvų darbo vietų sąrašo ieškovės įspėjimo apie darbo sutarties numatomą nutraukimą laikotarpiu matyti, kad atsakovės bendrovėje buvo daug įvairių laisvų darbo vietų, tame tarpe ne viena klientų aptarnavimo specialisto nuolatinė darbo vieta Kauno regione, t.y. darbo, kuris atitiko ieškovės kvalifikaciją ir kurį, kaip matyti iš jos išsakytų priekaištų dėl pavėluotai įteikto darbo pasiūlymo Garliavos pašte, ieškovė būtų sutikimą dirbti, darytina išvada, kad ieškovės atleidimo procedūros metu laisvos darbo vietos, kurias ieškovė būtų sutikusi užimti, neabejotinai egzistavo. (t. 1 b.l. 42-56).
Taigi, ieškovei galėjo ir privalėjo būti siūlomos laisvos darbo vietos viso jos įspėjimo laikotarpiu ir darbdavys turėjo galimybę perkelti ieškovę jos sutikimu į kitą darbą.
Kaip minėta, pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbo sutartį nutraukti leidžiama tik tuo atveju, kai negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Taigi, šiuo atveju darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad perkelti darbuotoją į kitą darbą dėl objektyvių priežasčių (nebuvo laisvų darbo vietų, darbuotojas nesutiko ir pan.) nebuvo galimybės. Tačiau tokių aplinkybių atsakovė neįrodė.
Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovė pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo iš darbo procedūrą.
Ieškovė prašė grąžinti ją į ankstesnį darbą. Tačiau, kaip nustatyta, ieškovės pareigybė faktiškai nėra išlikusi. Teismas savo iniciatyva perkėlinėti darbuotojus iš vieno darbo į kitą darbą negali, nes tokios galimybės įstatymas nenumato. Be to, sprendžiant iš paminėtų aplinkybių, kad atsakovė tinkamai nepasiūlė ieškovei nei vienos darbo vietos, galima daryti išvadą, kad ieškovė yra nepageidaujama darbuotoja ir jai galėtų būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Esant tokioms aplinkybėms, DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu darbo sutarties nutraukimas pripažįstamas neteisėtu, ieškovei priteisiamas šioje normoje numatytas vidutinis darbo užmokestis (išeitinė išmoka ieškovei jau išmokėta), darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Iš atsakovės pateiktų duomenų apie ieškovės darbo užmokestį (t. 1 b.l. 41), kurių ieškovė neginčijo, matyti, kad vidutinis ieškovės dienos darbo užmokestis – 49,89 Lt. Per laikotarpį nuo ieškovės atleidimo dienos (nuo 2011 m. lapkričio 17 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (2011 m. balandžio 30 d.). buvo 114 darbo dienų (5 mėn. x 21 d.d. + 9 d.d. nuo 2012 -04-18 iki 2012-04-30) . Tokiu atveju ieškovei už priverstinę pravaikštą priteistina 5687,46 Lt (49,89 Lt x 114 d. d.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas (tik parinktas alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas pripažinus atleidimą neteisėtu), iš atsakovės priteistinos ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 1200 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, kadangi išlaidos neperžengia CPK 98 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. (b.l. 82-85), (CPK 98 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., 92 str., iš atsakovės taip pat priteistinas 310 Lt žyminis mokestis (139 Lt neturtinio reikalavimo dalyje ir 171 dėl turtinio reikalavimo) ir 12,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovės D. U. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės AB Lietuvos pašto (kodas 121215587), atstovaujamos Kauno filialo, 2011 m. lapkričio 16 d. pagal LR DK 129 str. 1 d. nutraukta neteisėtai. Į darbą ieškovės negrąžinti. Nustatyti, kad šalių darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisti iš atsakovės AB Lietuvos paštas, (kodas 121215587), atstovaujamos Kauno filialo, ieškovei D. U., (a/k (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (nuo 2011-11-17) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-30) 5687,46 Lt (priskaityta suma, penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir 46 ct), ir po 49,89 Lt (priskaityta suma, keturiasdešimt devynis litus ir 89 ct) už kiekvieną darbo dieną po sprendimo priėmimo (nuo 2012-05-01), iki jo įsiteisėjimo dienos ir 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) advokato padėjėjo pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos paštas 310 Lt žyminį mokestį, 12,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.