- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-63-566-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarimo Z. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. kovo 4 d. nutarimu Raseinių rajono apylinkės teismas paskyrė Z. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį 50 litų baudą už tai, kad ji 2009 m. sausio 21 d. parduotuvėje pagrobė trijų šaukštelių pakuotę, kurios vertė 2,99 litai.
Nors Z. K. kalta neprisipažino, aiškino, kad jos rankinėje rastus šaukštelius buvo pirkusi toje parduotuvėje 2009 m. pradžioje, juos iš rankinės užmiršo išsiimti, o pirkimo čekio neišsaugojo, kad buvo įsidėjusi į pirkėjo krepšį šaukštelius, tačiau vėliau juos padėjo atgal į lentyną, jos kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Iš UAB „Norfos mažmena“ pareiškimo nustatyta, kad prekybos centre sulaikyta Z. K. buvo praėjusi pro parduotuvės prekybinės salės kasas ir nesumokėjusi už salėje pasiimtus šaukštelius (2,99 litų vertės), jie rasti rankinėje, įvykis užfiksuotas vaizdo įraše. Apklausti apsaugos darbuotojai J. K. ir G. B. paaiškino, kad vaizdo kameros užfiksavo pirkėją, kuri pasiėmė prekę, ją įsidėjo, bet kasoje už ją nesusimokėjo, todėl ji buvo patikrinta ir prekė rasta jos rankinėje. Be to, liudytoja J. K. paaiškino, kad kasoje skanuojant nustatyta, jog tai buvo jų parduotuvės prekė. Teismo konstatavimu, įrodyta, kad Z. K. įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą. Z. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, pažeidėjos asmenybę (pasisavinto turto vertė 2,99 litai, nusižengimu žala, prekes sugrąžinus, nepadaryta, Z. K. nėra anksčiau padariusi administracinių teisės pažeidimų, dirba, turi invalidumą). Atsižvelgus į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jai paskirta švelnesnė nei įstatymo numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.). Teismas nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti ir netaikant griežtos administracinės atsakomybės priemonės.
II.
Z. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantė neigia padariusi pažeidimą. Paaiškina 2009 m. sausio 21 d. parduotuvėje „Norfa" pirkusi staltiesę, už ją susimokėjusi. Nurodo, kad apsaugos darbuotojai ją apkaltino tuo, kad ji dažnai užeina ir nieko neperka, nuolat vagia, nepaaiškino, kodėl ji buvo sulaikyta, nepasiklausę leidimo, patikrino jos rankinės turinį. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo parodyta medžiaga, kurioje būtų užfiksuota, kaip ji dedasi šaukštelius į rankinę, kad šaukštelius, kuriuos iš rankinės paėmė apsaugos darbuotojas, ji pirko toje parduotuvėje 2009 m. sausio 7 ar 8 d., pamiršo juos išimti iš rankinės, tai nurodė ir apsaugos darbuotojams. Apeliantė pažymi, jog teismui pateiktoje vaizdo medžiagoje matosi, kaip ji dedasi panašią prekę į krepšelį, tačiau vėliau matyti, kad krepšelyje jos nebėra (ji stalo įrankių pakuotę vėliau padėjo atgal į kitą lentyną). Apeliantė nurodo, kad pateiktoje medžiagoje neužfiksuota, kad ji įsidėjo pakuotę į savo rankinę, tai patvirtino ir apsaugos darbuotoja J. K., policijos komisariato atstovas. Apeliantė teigia, kad ji buvo apkaltinta vagyste remiantis prielaida, jog galėjo įsidėti prekę į rankinę, tačiau nesant tai patvirtinančių duomenų. Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija, taip pat kad visos abejonės turi būti vertinamos patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai (administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese). Apeliantė nurodo, kad teismas nemotyvuotai nutarė, jog ji pagrobė prekę, kuri matyti vaizdo įraše jos krepšelyje, kad savo nutarime jis nepasisakė, kaip ir kurioje vietoje ji paslėpė prekę savo rankinuke, nenurodė, kokie įrodymai tai patvirtina. Apeliantė remiasi ATPK 257, 286 straipsniais, pažymi, kad teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant jų įrodomąją reikšmę, privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie gali turėti esminės reikšmės bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 9, 27 psl.). Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi būti racionalus - baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam aktui pagrįsti. Teismo baigiamieji aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Apeliantės teigimu, šiuo atveju teismas nepasisakė, kodėl atmesti jos parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir nekito nuo pat sulaikymo parduotuvėje, kodėl remtasi kitais įrodymais. Vaizdo kamerų įrašų, kurie buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu, turinys neatsispindi nutarime, nors jie turėjo esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Be to, liudytojų parodymų patikimumas yra abejotinas: liudytojas apsaugos darbuotojas G. B. apklausos pradžioje teigė, jog ją sulaikė, nes kilo įtarimas, jog ji įsidėjo prekę, o vėliau teigė, kad aiškiai matė ją dedantis šaukštelius į rankinę; šis liudytojas nurodė, kad jos kaltę patvirtina kameros Nr. 14 įrašas, tačiau tuoj po sulaikymo surašytame pareiškime teigiama, jog įvykis užfiksuotas vaizdo kameromis Nr. 1, 5, 7, teismui taip pat buvo pateikti vaizdo kamerų Nr. 1, 5, 7 įrašai; liudytojas teigė, jog jis parašė pareiškimą policijai, tačiau negalėjo nurodyti jo turinio, o byloje esantis pareiškimas buvo pateiktas J. K. Apeliantės teigimu, šis liudytojas neprisimena įvykio, todėl negalėjo apibūdinti kitos jos pirktos prekės, neprisiminė, ar ji bandė su kuo nors susisiekti. Jis taip pat nenurodė, kur, kaip ir kada ji įsidėjo šaukštelius į rankinę. Liudytoja J. K. paaiškino, kad įtarimą sukėlė tai, jog viename epizode ji paėmė prekę ir įsidėjo į krepšelį, o iš kito buvo matyti, kad krepšelyje prekės nebėra. Apeliantė pažymi, kad šaukštelius iš rankinės apsaugos darbuotojas paėmė be jos sutikimo, t.y. neteisėtai (Asmens ir turto saugos įstatymo 7 str. 6 d.). Dėl esminio procesinių normų pažeidimo, apeliantės manymu, teismo priimtas procesinis sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir naikintinas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantei administracinė nuobauda paskirta už ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. ATPK 50 straipsnis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) numato, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų (turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos; be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį).
Apeliantė nepripažįsta padariusi nurodytą pažeidimą, teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai jos kaltę patvirtinančių įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad Z. K. padarė ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes parduotuvėje praėjo pro kasas, nesumokėjusi už į rankinę įsidėtą trijų šaukštelių pakuotę, kurios vertė 2,99 litai. Teismo posėdyje apklausti parduotuvės apsaugos darbuotojai J. K. ir G. B. paaiškino, kad vaizdo kameros užfiksavo pirkėją, kuri pasiėmė prekę, ją įsidėjo, tačiau kasoje už ją nesusimokėjo, todėl ji buvo sulaikyta ir prekę pati ištraukė iš rankinės. Be to, liudytoja J. K. nurodė, kad kasoje skenuojant nustatyta, jog tai buvo jų parduotuvės prekė. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių aptariamo pažeidimo padarymą, yra parduotuvėje įrengtų vaizdo kamerų padaryti įrašai. Pripažintina, kad šių įrašų įvertinimas turi esminę reikšmę tinkamam bylos išnagrinėjimui, tačiau jie, nors ir buvo pateikti teismui (b.l.30), kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, nebuvo ištirti. Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimą naikinant ir gražinant bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Z. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.