Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajai Ritai J. M., nuteistosios gynėjai advokatei Jelenai Koltakovai, civilinio ieškovo atstovui Manfredui Vachauzui, Audriui Babušiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ritos J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo Rita J. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/toliau-LR BK/ 182 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 14 (keturiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R.J. M. 15 800 Lt (penkiolika tūkstančių aštuoni šimtai) litų UAB „Digimaksas“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rita J. M. pagal LR BK 182 str. 1d. nuteista už tai, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2005-08-04 apie 12 val., pasinaudodama B. S., t.y. pristačiusi jį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininką ir įpareigojusi jį paimti iš UAB (duomenys neskelbtini) sutartimi nupirktus kompiuterius, iš UAB (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), paėmė 10 vnt. kompiuterių „MAX“ bendros 16 300 Lt. vertės, žadėdama atsiskaityti už prekes iki 2005-08-13, tačiau negalėdama įvykdyti sutarties sąlygų, apgaule įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą ir tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) 16 300 Lt turtinę žalą,

Apeliantės manymu, teismo ištirti įrodymai nepagrindžia tikslo apgaulės būdu įgyti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą-10 kompiuterių. Teismo nustatyta aplinkybė, kad ji B. S. pristatė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku prieštarauja T. K. prieštaringiems parodymams, kad atvyko kompiuterių atsiimti pilietis B. S., kitą kartą nurodo, kad su nuteistąja atvyko du vaikinai, iš kurių vieną ji pristatė kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininką B. S., tačiau teisme šių parodymų nepatvirtino ir paaiškino, kad nuteistoji pasakiusi, jog atvyks kompiuterių atsiimti žmogus.

Nuteistoji teigia, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, kuriuo metu ir iš kokio telefono nuteistajai 2005-08-04 skambino T. K.. Aplinkybę, kad telefonas Nr. 68780082 priklausė nuteistajai ir ji juo naudojosi apeliantės teigimu yra patvirtinta tiktai UAB (duomenys neskelbtini) parodymais, kurie užfiksuoti 2005-09-29 pareiškime Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai, tuo tarpu liudytojai, B. S., T. K., A. B. šios aplinkybės nepatvirtino, nes nuteistosios telefono numerio nenurodė. Teigia, kad nuteistosios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme yra nuoseklūs, ji nuolat tvirtino, kad telefono Nr. 68780082 niekada nesinaudojo ir jis jai nepriklausė. Ikiteisminio tyrimo ir teismo nustatyta aplinkybė, kad telefono numeris 68780082 priklausė nuteistajai, apeliantės teigimu, nėra pagrįsta įrodymais, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą kad iš R. J. M. priklausančių ryšio telefonų abonentų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės matyti, jog 2005-08-04 9 val. 43 min., ir 14 val. 59 min. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkui T. K. skambinant R.J. M., ji tuo metu buvo Kaune, o ne išvažiavusi į Klaipėdą, kaip ji teigė T. K., ir prieštarauja nuteistajai priklausančio telefono Nr. 68039249 išklotinei, kurioje yra užfiksuota, kad 2005-08-04 15val. 46 min. jai skambinta iš (duomenys neskelbtini) fiksuoto ryšio telefono Nr. 37328232 ir tuo metu jos telefonas buvo prisirišęs prie bazinės stoties 350B, adresu Bubiai, Šiaulių raj. (I t. b.1.182). Teismas šių įrodymų nevertino ir nepasisakė, kodėl juos atmeta (BPK 305 str. ld. 2p.). Aplinkybę, kad nuteistoji 2005-08-04 buvo išvykusi į Klaipėdą ir po to važiavo į Šiaulius patvirtino liudytojas G. J., kurio parodymus teismas nepagrįstai atmetė, motyvuodamas neaiškiomis G. J. pareigomis UAB (duomenys neskelbtini), byloje nėra įrodymų paneigiančių G. J. darbinių santykių firmoje (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad nuteistoji nevengė pati pasiimti kompiuterius iš UAB (duomenys neskelbtini), apeliantės manymu, patvirtino B. S. (II t. b.l. 1-5) nurodęs, kad buvo nuvykęs kompiuterių kartu su nuteistąja.

Teismo išvada, kad nuteistoji nesiekė sumokėti už kompiuterius ir siekė juos apgaulės būdu pasisavinti, apeliantės manymu, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurių teismas neištyrė, teismas rėmėsi 2007-02-09 specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų išimtų pinigų, tačiau nevertino ir netyrė prie šios išvados pateiktų priedų, kurie patvirtina,kad grynųjų pinigų išėmimo nuo 2005-08-01 iki 2005-09-20 nebuvo, nes UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo įplaukų. Teigia neturėjusi jokio teisinio pagrindo mokėti už kompiuterius, kai jos įmonė pardėjo gauti įplaukas, nes kompiuterių realiai nebuvo gavusi ir dėl to kreipėsi į policiją.

Kolegija, atlikusi teisminį įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistosios ir jos gynėjos, prašiusių nuteistosios skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, civilinio ieškovo, prašiusio atmesti skundą ir palikti galioti teismo nuosprendį, prokuroro, prašiusio nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

LR BK 182 str. 1 d. numato, kad sukčiavimas yra tada, kai apgaule savo ar kitų naudai įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, išvengiama turtinės prievolės ar ji panaikinama. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Sukčiavimo objektyviąją pusę sudaro apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti ar teisei į turtą įgyti ir laikomas baigtu jau nuo to momento, kai asmuo apgaule įgyja turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo, arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylinti esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų T. K., B. S. parodymais, byloje esančia specialisto išvada, kitais rašytiniais duomenimis, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino mobilaus ryšio telefonų nr. 68780082 ir 68039249 skambučių išklotines, tačiau šis trūkumas ištaisytinas apeliacinė instancijos teisme.

Nepagrįstas, todėl atmestinas nuteistosios argumentas, jog teismas nepagrįstai nurodė aplinkybes, kad T. K. B. S. pristatė kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadybininką, nes tai prieštarauja prieštaringiems T. K. parodymams. Iš bylos aplinkybių matyti, kad T. K. niekada neneigė, jog nuteistoji B. S. pristatė kaip vadybininką, tačiau tiek pačios nuteistosios, tiek T. K., tiek ir B. S. parodymais nustatyta, kad B. S. sutarties sudarymo dieną buvo su nuteistąją UAB (duomenys neskelbtini), B. S. matė T. K., ir nors B. S. teigė, kad jo nuteistoji nepristatinėjo vadybininku, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad kai nuteistoji tarėsi su T. K. dėl kompiuterių, jis nuo jų buvo nuėjęs toliau, todėl T. K. jis galėjo būti nurodytas kaip vadybininkas, be to, tai iš dalies patvirtinama ir nuteistosios bei B. S. parodymais, kad tarp jų buvo susitarimas B. S. įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neneigė nei B. S., nei pati nuteistoji. Nors nuteistoji skunde nurodo, kad T. K. parodymai dėl B. S. pristatymo vadybininku prieštaringi ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau T. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju (t1, b.l. 183) nurodo, kad nuteistoji B. S. buvo pristačiusi kaip vadybininką, (t2, b.l. 185), nuteistoji nurodžiusi, kad kompiuterių atvažiuos pasiimti įmonės vadybininkas B. S., o 2005-08-01 buvo atvykęs B. S., kurį R.J. M. pristatė kaip vadybininką (t2, b.l. 186) liudytojas vėl nurodo, kad B. S. pristatė kaip vadybininką, (t1, b.l. 189) nuteistoji pasakė, kad kompiuterius gali atiduoti B. S., kad B. S. R.J..M. buvo pristačiusi kaip vadybininką T. K. patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors B. S. nurodo, kad jis niekaip nebuvo pristatytas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš jo parodymų, nuteistoji pati tarėsi dėl kompiuterių, jis visų susitarimo sąlygų negirdėjo, sutarties nepasirašinėjo, t.y. nebuvo visą laiką prie jų, kas nepaneigia T. K. parodymų dėl B. S. pristatymo vadybininku. Be to, tą aplinkybę, kad B. S. veikė su nuteistosios žinia, vykdydamas jos valią patvirtina ne tik aukščiau aptarti T. K. parodymai, bet ir tai, kad nuteistoji su B. S. atvyko sudaryti sutarties, vėliau jie kartu važiavo atsiimti kompiuterių, tačiau tą vakarą jau nebedirbo įmonė, be to nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad konflikto dėl to, kad kompiuterius pasiėmė B. S. nebuvo, tą patvirtino ir T. K. nurodęs, kad nuteistoji tik pasiteiravo, ar tikrai kompiuteriai atiduoti B. S.. Šių aplinkybių visuma duoda pagrindą tikėti T. K. parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių išsamūs ir nuoseklūs, kad B. S. buvo pristatytas kaip vadybininkas ir kad nuteistoji išreiškusi valią būtent jam atiduoti kompiuterius nuolat tvirtino viso proceso metu, niekada šios aplinkybės nepaneigė. Be to, pažymėtina, kad kaltinimo objektyviąją pusę sudarė ta aplinkybė, jog nuteistoji įpareigojo B. S. paimti nupirktus kompiuterius, o ne tai, kad ji nurodžiusi perduoti kompiuterius vadybininkui B. S.. Kaip jau minėta aukščiau aptartų aplinkybių visuma ne tik parodo, kad B. S. veikė ne prieš nuteistosios valią, bet patvirtina, kad ji išreiškusi valią, įpareigojusi kompiuterius perduoti būtent B. S.. tai patvirtinama ne tik T. K. parodymais, bet ir liudytojų B. S. ir K. V. parodymais. Esant šioms aplinkybėms teismas neturėjo pagrindo T. K. parodymus laikyti prieštaringais ir jais netikėti.

Nuteistoji teigia, kad ji niekada nesinaudojo telefono Nr. 68780082 ir tai, kad T. K. jai skambino ir tuo metu ji buvo Kaune nuteistosios teigimu prieštarauja jos naudoto numerio 68039249 išklotinei, iš kurios matyti, kad jai skambinta iš UAB (duomenys neskelbtini) fiksuoto ryšio telefono apie 15.46, ir telefonas buvo prisirišęs prie stoties Šiaulių rajone. Šis skundo argumentas iš dalies pagrįstas. Liudytojų B. S., K. V., T. K. parodymais nustatyta ir patvirtinta ta aplinkybė, kad nuteistoji 2005-08-04 buvo išvykusi iš Kauno, numerio 68780082 priklausomybė nuteistajai byloje surinktais įrodymais nenustatyta, neginčytinai nustatyta priklausomybė nuteistajai tik numerio 68039249, iš kurio išklotinių matyti, kad šio numerio telefonas buvo prisirišęs prie stoties Šiaulių rajone, Bubiuose (t1, b.l. 176,182). Šio numerio išklotinė patvirtina, kad užfiksuotas tik išeinantis skambutis į numerį 37328232, t.y. numerį priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) Šie objektyvūs duomenys prieštarauja nuteistosios parodymams, kad jai tik paskambino iš UAB (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad kompiuteriai atiduoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios parodymai nenuoseklūs, klaidinantys ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Aplinkybė, kad teismas nepagrįstai nustatė Nr. 68780082 priklausomybę nuteistajai nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų reikšmės, konstatuojant nuteistosios kaltę, nes byloje surinktais B. S., T. K. parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių dėl įpareigojimo B. S. paimti kompiuterius sutampa. Be to, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir nuteistosios parodymai, kad ji nei UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, nei T. K. priekaištų dėl kompiuterių perdavimo neturėjo, priešingai melavo, kad kompiuterius gavo, klasė veikė, žadėjo atsiskaityti.

Nuteistoji teigia, kad ji neturėjo teisinio pagrindo atsiskaityti už kompiuterius, kurių įmonė realiai negavo, be to nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog nuteistoji turėdama realią galimybę atsiskaityti, šio tikslo nesiekė, siekė apgaulės būdu pasisavinti ir ji prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti ir turi būti atmesti. Byloje aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad 2005-08-04 kompiuterius paėmė B. S. su nuteistosios žinia. Aplinkybė, kad B. S. nuteistoji pasitikėjo patvirtinama ne tik B. S. parodymais, T. K. parodymais, kad B. S. buvo drauge su nuteistąja kai sudarinėjo sutartį, kad jis dieną prieš 2005-08-04 kartu su nuteistąja buvo atvykęs pasiimti kompiuterių, tačiau jie jų negavo, nes buvo vėlu. Kad kompiuterius nuteistoji gavo patvirtinama ir B. S. parodymais, jog juos jis atvežė į nuteistosios namus, bet ir T. K. parodymais, kad nuteistoji teigė, jog kompiuterius gavusi, kompiuterinė klasė jau veikianti. Tokias aplinkybes neneigia nurodžiusi ir pati nuteistoji. Tiek T. K., tiek ir nuteistosios parodymai, kad ji šitaip sakiusi duoda pagrindo tikėti B. S. parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių nuoseklūs ir vienodi. Nors nuteistoji teigia, kad B. S. parodymai dėl kompiuterių pristatymo į jos namus nenuoseklūs, prieštaringi, tačiau šis argumentas kolegijos manymu nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes B. S. niekada nenurodė, jog kompiuterius būtų įnešęs į nuteistosios butą. Jis teigė, kad kompiuterius užkėlė liftu iki nuteistosios buto, Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme B. S. nurodė, kad kompiuterius sunešė į nuteistosios butą ir paaiškino kaip tai buvo, t.y. jis ne pats nešė į nuteistosios butą, tačiau liftu pakildavo ir paduodavo kompiuterius kaltinamajai. (t2, b.l. 207).,niekada nesakė, jog juos būtų sukrovęs ar sunešęs į nuteistosios butą, be to, jis niekada neminėjo, kad būtų matęs dar kitus pašalinius asmenis, liudytojus I. S. ar G. J.. I. S. ir G. J. parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti kompiuterių perdavimo nuteistajai aplinkybės, nes B. S. niekada nenurodė, kad būtų juos matęs kompiuterių perdavimo metu, be to, G. J. tuose namuose negyveno, įvykio vakarą matė tik vaikų kambarį, kuriame jie ruošė pamokas. Šios aplinkybės iš esmės nepaneigia B. S. parodymų, kad jis perdavė kompiuterius nuteistajai 2005-08-04 dienos vakare. Šių aplinkybių, o taip pat nuteistosios parodymų, kad ji teigė kompiuterius gavusi, žadėjusi už juos atsiskaityti bei tai, kad ji dalį – 500 litų sumokėjo, visuma rodo, kad ji ne tik prisiėmė įsipareigojimus sumokėti už kompiuterius pagal sutartį, bet ir ji pripažino kompiuterių gavimo faktą. B. S. niekada nebuvo nurodęs, kad kompiuterius nuvežė R.J. M. su K. V., jis nurodė tik, kad tą dieną buvo pasiskolinęs K. V. automobilį, todėl K. V. parodymai dėl automobilio grąžinimo laiko nepaneigia kompiuterių perdavimo fakto, kuris nustatytas ne tik B. S. parodymais, bet ir kitais aukščiau aptartais bylos duomenimis ir neduoda pagrindo neigiamai vertinti B. S. parodymus šioje dalyje.

Nuteistoji teisi, teigdama, kad teismas nepagrįstai nustatydamas jos kaltę rėmėsi specialisto išvada, netyrė išvados priedų, tačiau nuteistosios kaltė ir tikslas išvengti atsiskaitymo už kompiuterius įrodyta kitų byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma. Byloje esančioje specialisto išvadoje aptariami ir išvados priedai, iš kurių matyti, kad bankų sąskaitose įplaukų nuo 2005-08-04 iki 2005-09-15 arba neturėjo arba turėjo labai mažai, realiai įplaukos per banko sąskaitas buvo tik nuo 2005-09-15, tačiau byloje esantys pajamų išlaidų žiniaraščiai patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės R.J. M. parašu patvirtina, kad 2005-08-01 pajamų likutis buvo 759,43 litai, visą rugpjūčio mėnesį įplaukų buvo 1200 litų, rugsėjo mėnesį pajamos sudarė 19600 (t1, b.l. 59-61). Šios aplinkybės patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad J.R. M. vadovaujama įmonė sutarties sudarymo dieną turėjo pajamų, nuteistoji būdama įmonės vadovė tą žinojo, nes tvirtino pajamų išlaidų žurnalus. Nuteistosios turėtą tikslą neatsiskaityti už gautus kompiuterius, juos pasisavinti patvirtina ne tik tai, kad minėti kompiuteriai įmonėje neužpajamuoti, nors jų perdavimo nuteistajai faktas nustatyta aukščiau aptartais bylos duomenimis, tačiau ir tomis aplinkybėmis, kad nuteistoji sutarties sudarymo dieną ir per sutartyje nurodytą atsiskaitymo laikotarpį žinojo, kad įmonė turi pajamų, tačiau su UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitinėjo. Jos tikslą pasisavinti kompiuterius patvirtina ir tai, kad ji ne tik neužpajamavo šių kompiuterių UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, tačiau dalį pinigų 500 litų sumokėjo ne iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų. Be to, nuteistosios turėtą tikslą neatsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) bei aplinkybę, kad ji to siekė, patvirtina ir tai, kad nors pajamų įmonė turėjo, tačiau nuteistoji teigusi, kad lėšų neturi, atsiskaitys kai skolininkai pradės mokėti, tačiau konkretaus atsiskaitymo termino nenurodė, nurodė, kad kompiuterius gavo, kad išvykusi į užsienį, kad kompiuterinė klasė veikia, kad gali kompiuterius parodyti. Be to, net ir atsiradus įplaukoms už kompiuterius , ji nesistengė atsiskaityti, nemokėjo pinigų ir dalimis. Nuteistosios motyvas, kad melavo dėl paguodos nepagrįstas ir nelogiškas. Šių aplinkybių visuma, o taip pat ir tai, kad į policiją dėl kompiuterių kreipėsi tik po to, kai įmonė pradėjo gauti didesnes įplaukas, kas duoda pagrindą abejoti nuteistosios parodymų tikrumu, patvirtina nuteistajai inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviąją pusę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji turėjo išankstinį tikslą neatsiskaityti už prekes, kurios perkamos ne iš karto sumokant vis pinigų sumą ir to siekė, už kompiuterius, kuriuos ji gavo neatsiskaitė, suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį, pavojingumą ir taip norėjo elgtis, t.y. ne tik neatsiskaitė bent iš dalies žinodama, kad įmonė pajamų turi, tačiau pasisavinusi ir neužpajamavusi kompiuterių UAB (duomenys neskelbtini) vardu net ir įmonei pradėjus gauti pajams, pakankamas pilnai ir visiškai atsiskaityti, to nedarė.

Nuteistosios skundo argumentas, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ji svetimą turtą įgijo apgaule savo naudai, įgijusi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų pasitikėjimą ir juo piktnaudžiaudama nepagrįstas ir turi būti atmestas. Tai, kad nuteistoji veikė apgaule nustatyta ir įrodyta aukščiau aptartomis aplinkybėmis, t.y. byloje nustatyta, kad R.J. M. kompiuterius pasiėmė, tačiau jau sudarydama sutartį įmonės vardu ir žinodama, kad įmonė pinigų turi ,už juos neatsiskaitė, net ir pradėjus įmonei gauti pinigų už juos taip pat neatsiskaitė. Šiuo atveju nuteistosios nurodyti argumentai dėl sutarties sąlygų, dėl atsiskaitymo termino nepagrįsti ir atmestini, nes nuteistoji apeliacinė instancijos teisme patvirtino, jog byloje pridėtoji sutartis, kurią ji pasirašė, sutarties lapai nepakeisti, tačiau net ir per sutartyje nurodytą laikotarpį ji neatsiskaitė, nors bylos duomenimis nustatyta, kad pajamų įmonė turėjo, be to, nuteistoji teigė, kad kompiuterius gavo, kompiuterinė klasė veikia, tačiau dar neturi įplaukų iš skolininkų. Šios aplinkybės taip pat patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad nuteistoji nors ir turėdama išankstinį tikslą neatsiskaityti už prekes, elgėsi taip, kaip eilinis klientas, pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo per nustatytą terminą atsiskaityti už gautas prekes, nurodė, kad jas gavo, žadėjo atlyginti, vis nurodydavo iškilusius sunkumus dėl lėšų, nors kaip jau minėta aukščiau pajamų įmonė turėjo. Tokiu būdu elgdamasi kaip eilinis klientas, žinodama, kad gali bent iš dalies atsiskaityti, tačiau to nedarydama, nurodydama suprantamas ir realias, tačiau tikrovės neatitinkančias priežastis, neva trukdančias įvykdyti įsipareigojimą įgijo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų pasitikėjimą ir juo piktnaudžiavo.

Nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netyrė sutarties sąlygų ir jos sudarymo aplinkybių su tikslu išsiaiškinti, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisinį pagrindą kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, ar sutartinius santykius privalėjo spręsti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia kiekvienam asmeniui kreiptis su pareiškimu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau net ir toks kreipimasis neužkerta kelio pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Šis pasirinkimas nereglamentuotas įstatymų ir neįpareigoja pirmiausia savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, jei yra įtarimų, kad civilinių sutarčių pagrindu buvo pasinaudota darant nusikaltimą. Civilinis procesas neturi prioriteto baudžiamojo proceso atžvilgiu. Be to, skirtingi ir jų tikslai - baudžiamojo proceso tikslas yra apginti viešąjį interesą, t.y. nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir juos nubausti, tuo tarpu civilinio proceso metu tikslas yra atstatyti pažeistas šalių teises. Baudžiamosios atsakomybės taikymas nepaneigia ir nepadeda išvengti civilinės atsakomybės, tik tam procesui palengvinti sudaroma galimybė kreiptis su civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje. Apgaulė darant sukčiavimo nusikaltimus gali pasireikšti įvairiais būdais ir priemonėmis. Sukčiaujant gali būti apgaudinėjama žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. Apgaulei gali būti panaudotas ir civilinių sutarčių sudarymas, kai iš anksto numatyta tokių sutarčių sudarymu suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas. Šiuo atveju buvo įtarta, kad sukčiaujama pasinaudojant civilinės sutarties pagrindu, ir šis įtarimas pasitvirtino.

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas asmenį kaltu padarius nusikaltimus privalo išspręsti ir civilinį ieškinį byloje. Vadovaujantis LR BPK 113 str. civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal šio kodekso normas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje, kaip jau aptarta aukščiau, nuteistoji R.J. M. pagrįstai pripažinta kalta pasisavinusi svetimą turtą, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) riklausančius kompiuterius 10 vienetų. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos įmonei padaryta turtinė 15 800 litų dydžio žala. Byloje nustatyta, kad R.J. M. UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė sutartį, kuria įsipareigojo sumokėti 16 300 litų už kompiuterius, šiuos kompiuterius ji pasisavino, tačiau už juos visos sumos nesumokėjo, todėl savo veika padarė 15800 litų turtinę žalą įmonei. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad šią žalą būtų atlyginę kiti asmenys, ar ji būtų išieškota iš UAB (duomenys neskelbtini), todėl civilinis ieškinys tenkintas pagrįstai, iš R.J. M. UAB (duomenys neskelbtini) priteista 15 800 litų pagrįstai.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos įvykio, kaltinimo aplinkybių, nuteistosios R. J. M. kaltės pagrįstos bylos medžiaga ir motyvuotos, pagrįstos byloje ištirtų ir išsamiai įvertintų įrodymų visuma, trūkumai ištaisyti apeliacinė instancijos teisme, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, civilinis ieškinys priteistas pagrįstai. Nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais teisinių pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. J. M. apeliacinį skundą atmesti.