Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per savo filialą Lietuvoje, atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per savo filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei A. L. dėl dalies išmokėtų sumų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

CPK 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Faktas, jog atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovui yra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, nes yra aiški tik valstybė, kurioje atsakovė galimai gyvena, tačiau duomenys apie adresą ieškovui nėra žinomi. Draudimo sutartyje ir draudimo liudijime atsakovė nurodė savo gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartyje nustatyta atsakovės pareiga pranešti apie savo adreso pasikeitimą. Kadangi atsakovė nepranešė apie adreso pasikeitimą, laikytina, kad paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra ta, kuri nurodyta sutartyje. Nekilnojamojo turto registras nurodo, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, tai yra butą. Todėl ir šiuo pagrindu laikytina, kad ieškinys buvo pareikštas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl nagrinėtinas Šalčininkų rajono apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu kaip neteismingas Šalčininkų rajono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir teisės normas, susijusias su atsakovės gyvenamosios vietos bei bylos teismingumo nustatymu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove buvo sudaręs Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė. 2012-11-17 (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl apdraustąjį automobilį vairavusio asmens kaltės buvo apgadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Ieškovas atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą. Kadangi atsakovė pažeidė draudimo sutarties sąlygas ir nepranešė ieškovui, kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau nei 45 dienas ir šalyje, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse, todėl ieškovas prašo 50 procentų nuo išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovės (b.l. 1-3). Sutartyje atsakovė nurodė savo adresą – (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), todėl ieškovas ieškinį pateikė Šalčininkų rajono apylinkės teismui. Nurodytu adresu teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo neįteikti, todėl pirmos instancijos teismas įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovės adresą (b.l. 41-42). Ieškovas nurodė, kad jam žinoma paskutinė atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl prašo įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu (b.l. 43). Gyventojų registras nurodo, jog atsakovė 2012 m. liepos 16 d. deklaravo savo išvykimą į (duomenys neskelbtini) (b.l. 44). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 51).

CPK 29 straipsnis nustato bendrą teritorinio teismingumo taisyklę, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau CPK 30 straipsnis nustato alternatyvaus teritorinio teismingumo atvejus pagal ieškovo pasirinkimą. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma arba kuris neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos CK 2.17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos nevykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tik Gyventojų registrui deklaravo, jog išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau savo tikslaus gyvenamosios vietos adreso minėtoje valstybėje nenurodė. Atsakovė taip pat neįvykdė CK 2.17 straipsnio bei draudimo sutarties 2.2.6 punkte nustatytos pareigos pranešti ieškovui apie savo pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai pateikė ieškinį Šalčininkų rajono apylinkės teismui pagal atsakovės draudimo sutartyje nurodytą gyvenamąją vietą. Kadangi Šalčininkų rajone yra registruotas ir atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, ieškinys pagal CPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalis yra teismingas Šalčininkų rajono apylinkės teismui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nutartis, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš esmės.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės.