Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),

apeliacine tvarka išnagrinėję atsakovo UAB „Delantera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Delantera“ (tretieji asmenys – UAB „Lateko lizingas“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba) dėl įpareigojimo nutraukti sutartį, demontuoti nekokybišką prekę bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą pateikė išvadą, nurodydama, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai ir ieškovės D. Ž. ieškinio reikalavimas nutraukti spintos pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus bei atlyginti kitus nuostolius yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo UAB „Delantera“ apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimas priimtas tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes; teismas nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą; sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185 str., 263 str.).

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovė D. Ž. ir atsakovas UAB „Delantera“ 2009 m. rugsėjo 15 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „Delantera“ įsipareigojo pagaminti ir (ar) perduoti šalių suderintas prekes pirkėjui, o pirkėjas įsipareigojo priimti ir atsiskaityti už prekes sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais (sutarties 2.1 p.) (b.l. 23). Tą pačią dieną tretysis asmuo UAB „Lateko lizingas“, atstovaujamas UAB „Delantera“, ir ieškovė D. Ž. pasirašė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 71990915 (b.l. 24-25), pagal kurią tretysis asmuo nuosavybės teise įsigytą iš atsakovo prekę įsipareigojo perduodi pirkėjui (ieškovei) naudoti ir valdyti, o ieškovė įsipareigojo vykdyti finansinius įsipareigojimus. Iš byloje esančios užsakymo specifikacijos matyti, jog ieškovės D. Ž. užsakyta prekė – spinta, kurios kaina 1800 Lt, taip pat užsakytos paslaugos – atvežimas ir montavimas, kurių kaina 200 Lt, preliminari užsakymo pagaminimo data – 2009 m. rugsėjo 29 d. (b.l. 27). Iš byloje esančio kasos pajamų orderio matyti, kad ieškovė už baldus avansu sumokėjo atsakovui UAB „Delantera“ 200 Lt (b.l. 28). Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovė ne kartą tiek elektroniniu paštu, tiek raštu kreipėsi į UAB „Delantera“, o vėliau ir į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pranešdama, jog spinta sumontuota ne toje vietoje ir yra nekokybiška (b.l. 7-13).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kurie apima spintos pagaminimą ir jos sumontavimą. Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet mutatis mutandis - CK 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose (vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai) nustatytos taisyklės (CK 6.672 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai dėl atsakovo kaltės, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės D. Ž. ieškinį ir nutraukti tarp šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Tuo tarpu apeliantas nesutinka su tokiu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad priteisus sumas, ieškovė nepagrįstai praturtės, taip pat tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog pati ieškovė netinkamai vykdė lizingo sutartį, nes nemokėjo įmokų, be to, atkreipia dėmesį, jog spintos natūralus nusidėvėjimas sudaro 50 proc.

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.). Pažymėtina, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ir naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 str. 1 d. ir 3 d. bei CK 6.363 str. 4-8 d. nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. CK 6.363 str. 4 d. numato, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per CK 6.338 str. nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamu (CK 6.363 str. 4 d. 1 p.), atitinkamai sumažinti prekės kainą (CK 6.363 str. 4 d. 2 p.), per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus (CK 6.363 str. 4 d. 3 p.), atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas (CK 6.363 str. 4 d. 4 p.). CK 6.363 str. 8 d. numato, kad pirkėjas vietoje aukščiau numatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita. Kasacinis teismas aiškindamas CK 6.363 straipsnį, pažymėjo, kad šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra sąlygota daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimu, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 str. nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Nagrinėjamu atveju Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktu (b.l. 104-106), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. balandžio 9 d. nutarimu (b.l. 17-19) nustatyta, kad darbo rezultatas pagal šalių sudarytą sutartį yra su trūkumais ir neatitinka kokybės reikalavimų, kadangi spintos montavimas atliktas netinkamai, nes korpusas neturi tikslios geometrinės formos, o tai sąlygojo nepagrįstai didelių tarpų atsiradimą; spintoje aliumininės konstrukcijos sumontuotos paliekant atvirus galus; spinta neatitinka LT EN 14749:2006 „Buities ir virtuvės baldai ir darbaviršiai. Saugos reikalavimai ir bandymo metodai“ 6.1 p. reikalavimo.

Taigi nustačius, kad pagaminta spinta neatitiko kokybės reikalavimų, montavimo darbai atlikti nekokybiškai, be to, spinta sumontuota ne toje vietoje, pagrįstai buvo taikytas CK 6.363 str. 8 d. įtvirtintas pažeistos teisės gynimo būdas, t. y. nuraukta tarp šalių ieškovės D. Ž. ir atsakovo UAB „Delantera“ 2009 m. rugsėjo 15 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis bei priteistas 200 Lt pagal sutartį sumokėtas avansas. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareigą įrodyti, kad pagaminta prekė ir atlikti darbai atitinka tarp šalių sutartus kokybės reikalavimus vartojimo teisiniuose santykiuose turi prekių ar paslaugų pardavėjas. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Delantera“ neįrodė, kad pagaminta spinta atitiko kokybės reikalavimus bei kad buvo sumontuota su vartotoja (ieškove) suderintoje vietoje.

CK 6.363 str. 5 d. numato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad spinta buvo tvirtinama prie sienos, lubų ir grindų, todėl ją išmontavus, turi būti pašalinta ieškovei padaryta žala, kuri, kaip matyti iš byloje esančios statybos darbų lokalinės sąmatos, sudarytų 1702,95 Lt (b.l. 177). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės reikalaujamus 1000 Lt dydžio nuostolius.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p., numatančiu, kad vartotojai turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, bei atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo trukmę (18 mėn.), į tai, kad atsakovo prekė neatitiko kokybės reikalavimų, dėl ko ieškovė patyrė nepatogumų bei išgyvenimų, pagrįstai priteisė D. Ž. 300 Lt neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo. Nustačius, jog prekė neatitiko kokybės reikalavimų, ieškovei pagrįstai buvo priteistas sumokėtas avansas (200 Lt), atlyginti patirti nuostoliai (1000 Lt) bei neturtinė žala (300 Lt).

Apelianto skundo argumentas, jog ieškovė netinkamai vykdė lizingo sutarties sąlygas, t. y. nemokėjo įmokų, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog per visą naudojimo laikotarpį spintos natūralus nusidėvėjimas sudaro apie 50 proc. vertės, t. y. 900 Lt. Tačiau esant nustatytai aplinkybei dėl spintos kokybės reikalavimų neatitikimo, jos nusidėvėjimas neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistinos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.363 str. 8 d. numato, kad pardavėjas grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.

Apeliantas UAB „Delantera“ atkreipė dėmesį į tai, kad buvo pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau jis nebuvo tenkintas, dėl ko negalėjo pateikti liudytojams klausimų bei paaiškinimų. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-03-14 buvo gautas atsakovo UAB „Delantera“ direktoriaus D. P. prašymas atidėti posėdį dėl jo laikino nedarbingumo, nurodant, jog įmonėje nėra asmens, kuris galėtų tinkamai atstovauti byloje (b.l. 178). CPK 246 str. 2 d. numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Taigi įstatymas numato, jog neatvykimas į paskirtą posėdį dėl ligos paprastai nėra svarbi priežastis posėdžio atidėjimui.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tinkamam materialinių ir procesinių teisės normų taikymui bei aiškinimui. Apelianto UAB „Delantera“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Tretysis asmuo UAB „Lateko lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutraukti 2009 m. rugsėjo 15 d. lizingo sutartį, sudarytą tarp ieškovės D. Ž. ir UAB „Lateko lizingas“ bei įpareigoti atsakovą UAB „Delantera“ grąžinti trečiajam asmeniui prekės vertės ir sutarties mokestį. Pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti reiškiamas trečiojo asmens reikalavimas, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką reikalavimą UAB „Lateko lizingas“ buvo pareiškęs ir atsiliepime į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas išaiškino trečiajam asmeniui teisę reikšti savarankišką reikalavimą (b.l. 75), tačiau UAB „Lateko lizingas“ šia teise nepasinaudojo (b.l. 78).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Atsakovo UAB „Delantera“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.