- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-1276-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01173-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- N.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės pagal ieškovo N. (N.) A. ieškinį atsakovei A. A. ir atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) N. (N.) A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti tarp jo ir atsakovės A. A. 1985-06-22 Švenčionių r. sav. administracijos CMS, įrašo Nr. 124, sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės ir netaikyti termino susitaikyti, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o nuo 2005-10-01, kai faktiškai nutrūko santuokinis gyvenimas, 1999-02-03 paveldėtą turtą – ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), palikti jo asmenine nuosavybe; palikti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe. Nurodė, kad bėgant laikui, pasikeitė jo ir atsakovės charakteriai, požiūriai į šeimos vertybes. Nors atsakovė iki šiol gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau jų santykiai jau ilgą laiką yra pašliję, jis ir atsakovė daugiau kaip penkerius metus negyvena santuokinio gyvenimo, atsakovė nuolat kelia konfliktus, pasidarė irzli, žiauriai su juo elgiasi, daro jam moralinį spaudimą, neatlieka savo, kaip sutuoktinės, pareigų. Toks atsakovės elgesys padarė bendrą jų gyvenimą neįmanomu bei pažeidžia jo interesus, atsakovė, būdama nelojali šeimai, nevykdydama savo sutuoktinės pareigų, yra kalta dėl jų santuokos iširimo. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, jų santuokinis gyvenimas nutrūko nuo 2005 m. pradžios, nustatytina, kad santuokos nutraukimas jo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o nuo 2005 m., kai faktiškai nutrūko santuokinis gyvenimas. 1999-02-03 jis pavedėjo pagal įstatymą motinos T. A. turtą, kurį sudaro ½ gyvenamojo namo, ūkio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas, kaip paveldėtas, negali būti dalinamas. Paveldėjus minėtą turtą, paaiškėjo, jog dėl pasikeitusių žemės įstatymų bei teisės aktų spragų, žemės sklypo, esančio po paveldėtais statiniais, paveldėti jis negali, todėl nustatyta tvarka privalėjo formaliai nusipirkti iš valstybės. Dėl šios priežasties žemės sklypas laikytinas neatsiejama paveldėto turto dalimi, t. y. jo asmenine nuosavybe.
Atsakovė A. A. priešieškiniu prašė nutraukti tarp jos ir ieškovo N. A. 1985-06-22 sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę, turtą - gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinį, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalyti tarp N. A. ir jos lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį šio turto, priteisti jai iš N. A., dėl kurio kaltės iširo santuoka, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad su ieškovu santuokoje gyveno 26 metus, visą laiką puikiai sutarė, tačiau nuo 2006 m. ieškovas neatpažįstamai pasikeitė. Dėl ieškovo kaltės iširo jų santuokinis gyvenimas, kadangi paskutinius ketverius metus ji šeima nesirūpino, ignoravo jos (šeimos) poreikius, negerbė jos, neteikė nei materialinės, nei moralinės paramos nei jai, nei jų dukrai. Ji šiuo laikotarpiu šeimą išlaikė viena. Ieškovas nuolat girtavo, būdamas girtas, ją įžeidinėjo ir žemino, jo elgesys pasidarė agresyvus, ji iš ieškovo pusės nuolat patyrė smurtą. Santuokos metu visam ieškovo paveldėtam turtui buvo atlikti pagerinimai, rekonstrukcijos bei kapitalinio remonto darbai bendromis jos ir ieškovo lėšomis, todėl visas turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, žemės sklypas buvo pirktas santuokos metu, todėl šiam turtui turi būti taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas. Kadangi ji santuokoje su ieškovu išgyveno 26 metus, todėl vylėsi, kad ieškovo elgesys, požiūris į šeimą pasikeis ir pavyks išsaugoti šeimą, manė, jog tai tik laikini šeimos nesutarimai, tačiau santykiai negerėjo, o tik blogėjo. Ketverius metus ji gyveno įtampoje, prieš ją buvo naudojamas smurtas, ieškovas pamynė visas vertybes, gyvenimas su ieškovu tapo neįmanomas, todėl iš ieškovo, dėl kurio kaltės iširo jos ir ieškovo santuoka, priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką, įregistruotą 1985-06-22 Švenčionių rajono CMS (įrašo Nr. 124) tarp N. A. ir A. A. nutraukė dėl N. A. kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, padalijo santuokos metu įgytą turtą ir N. A. priteisė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš N. A. A. A. priteisė 1 075, 50 Lt kompensaciją, iš N. A. A. A. priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 1985-06-22 buvo sudaryta santuoka, kad santuokoje šalims gimė dukra, kuri šiuo metu yra pilnametė, kad ieškovas ir atsakovė, nors ir gyvena viename name, bet kartu kaip šeima negyvena nuo 2005 m. spalio mėn., nuo šio laiko neveda bendro ūkio, kad šalių tarpusavio santykiai yra priešiški, šalys taikytis kategoriškai nesutinka. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendė, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, jog, nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, kad konkrečių atsakovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimo faktų ieškovas nenurodė. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, nustatęs, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – ieškovo smurtinio pobūdžio elgesio, konstatavo, jog atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti patenkintas, bet tik iš dalies, t. y. įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos ir šalių gyvenimą formalioje santuokoje trukmę, atsakovės išgyvenimų pobūdį. Teismas, remdamasis tuo, kad gyvenamąją namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas yra paveldėjęs, vadovaudamasis CK 3.89 str. 1 d. 2 p., laikė, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir to atskirai konstatuoti teismo sprendimu nereikia. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl turto, esančio ieškovo asmenine nuosavybe, pagerinimo, sprendė, jog nekilnojamojo turto remontas buvo atliktas iš bendrų sutuoktinių lėšų, o po 2005 m. spalio mėn. atlikti namo pagerinimo darbai ieškovo lėšomis, atsižvelgdamas į namo vertę 1999-01-07 ir atsakovės nurodomą namo vertę šiuo metu, padarė išvadą, jog atsakovės įnašas pagerinant turtą - gyvenamąjį namą nėra esminis. Teismas nurodė, jog nors atsakovė prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir kitą nekilnojamąjį turtą - ūkinį pastatą, kiemo įrenginius, tačiau jokių įrodymų, kad šis turtas buvo pagerintas, nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas santuokos metu, šalims gyvenant kartu, konstatavo, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, nutraukiant santuoką, jį padalijo. Kadangi dabartiniame žemės sklype esantys pastatai ir kiemo įrenginiai nuosavybės tiese priklauso ieškovui, teismas ieškovui priteisė žemės sklypą, o atsakovei - kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo.
Šalies argumentai
Atsakovė A. A. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti ir jos priešieškinį tenkinti visiškai, o ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas byloje nustatė, kad 2001-06-19 su ieškovu buvo sudaryta sutartis dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo, pagal kurią ieškovas nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jog žemės sklypas nupirktas santuokos metu, jai ir ieškovui gyvenant kartu, todėl yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir yra dalintinas, tačiau sprendime taip pat nurodė, jog dalintiname žemės sklype visi esantys pastatai ir kiemo įrenginiai nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl jam priteistinas žemės sklypas, o jai kompensacija - ½ dalis sklypo vertės, t. y. 1 075, 50 Lt. Teismas peržengė jos pareikšto priešieškinio reikalavimo ribas, kadangi priešieškinio reikalavime ji nurodė, jog turtas, šiuo atveju žemės sklypas, būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis būtų padalytas lygiomis dalimis, t. y. po ½ žemės sklypo natūra, o ne pinigine kompensacija. Gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, bei kiemo įrenginiai turėjo būti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dar 2004 m. buvo atliktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambario ir virtuvės remontas, tačiau nustatė, kad jis buvo atliktas bendromis lėšomis, o vėlesnis namo pagerinimas buvo atliktas tik ieškovo lėšomis šalims gyvenant atskirai ir laikė, kad jos įnašas pagerinant šį nekilnojamąjį turtą nėra esminis. CK 3.90 str. 1 d. nėra apibrėžiama, kokio dydžio vieno iš sutuoktinių įnašas yra laikomas esminiu. Bet kokių lėšų ar darbo (sąrašas nėra baigtinis) skyrimas turtui pagerinti gali būti laikomas esminiu. Byloje apklaustas liudytojas S. P. teismui patvirtino, kad name buvo atliktas remontas už 7 700 Lt, jog už remontą sumokėjo ji, liudytojas taip pat nurodė, jog name buvo atliktas kapitalinis vidaus remontas, kuris atitinka CK 3.90 str. nurodytą esminio pagerinimo apibrėžimą. Tačiau teismas nurodė, jog nesant duomenų, kad nurodyta suma yra asmeninės lėšos, jos laikytos bendromis lėšomis, todėl jos įneštas pagerinimas nėra esminis lyginant su bendra 60 000 Lt namo verte. Jei teismas jos įneštus 7 700 Lt namo kapitaliniam remontui laikė bendromis lėšomis, tai privalėjo laikyti bendromis ir ieškovo nurodytą pinigų sumą už statybines medžiagas – 2 409, 69 Lt. Tačiau ir tokiu atveju pagerinimas ne asmeninėmis, o bendromis lėšomis pagal CK 3.90 str. sudaro pagrindą pripažinti nuosavybę bendrąja jungtine. Teismo teiginys, jog namo vertė yra 60 000 Lt, neparemtas įrodymais. Pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis gyvenamojo namo vertė yra 9 040 Lt. Byloje nepateikus daugiau jokių duomenų apie namo vertę, teismas sprendime pasirėmė jos išsakyta nuomone, kad namo vertė dėl jos atliktų pagerinimų gali būti tokia. Teismas savo sprendimą galėjo grįsti tik oficialiuose dokumentuose nurodyta ir nustatyta namo verte, o ne prielaidomis. Ji nesutinka su teismo argumentu, kad vėlesnis namo pagerinimas buvo atliktas už ieškovo lėšas, nes ji su ieškovu faktiškai nebegyveno santuokoje, nes tai prieštarauja CK 3.67 str., t. y. kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Nors ji ir ieškovas faktiškai negyveno kaip šeima, tačiau rūpinosi bendru turtu. Ieškovas nupirko ir statė naujus langus, o ji mokėjo už sunaudojamą elektrą. Teismas nurodė, kad ji už elektros energiją turėjo mokėti, nes ten gyveno, tačiau ieškovas name taip pat gyveno, o už sunaudotą elektrą nemokėdavo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, tinkamai neįvertino santuokos iširimo aplinkybių ir priežasčių, santuokos ir jos ir ieškovo gyvenimą formalioje santuokoje trukmę, jos išgyvenimų pobūdį, priteisė jai iš ieškovo 5 000 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgiant į jos patirtus išgyvenimus, į santuokos trukmę (26 metai), į sunkiai kurtą bendro gyvenimo gerovę, teismas turėjo tenkinti jos priešieškinio reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys jos išgyvenimus, skausmą bei nusivylimą artimu žmogumi. Nuo pat bendro gyvenimo pradžios ieškovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, būdamas neblaivus nuolat smurtaudavo, žemindavo. Santuokai įpusėjus, tokio pobūdžio veiksmai kartodavosi vis dažniau. Net ir dukros akivaizdoje ieškovas pratrūkdavo, tokiu būdu sukeldavo ir jai skaudžius išgyvenimus. Tokie ieškovo veiksmai buvo žinomi tiek jos darbo aplinkoje, tiek kaimynystėje. Ilgą laiką ji taikstėsi su tokiu ieškovo elgesiu, bandė išsaugoti santuoką, manė, kad jis pasitaisys, tačiau to neatsitiko. Dėl šių priežasčių jos ilgą laiką patirti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas ir lūkesčių sužlugimas turėjo būti teismo įvertinti bent jau minimaliai jos prašomai 20 000 Lt sumai, patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Ieškovas N. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Po to, kai jis paveldėjo turtą, su atsakove rūpinosi turtu - mokėjo mokesčius, darė einamąjį remontą. Iš atsakovės lėšų kapitalinis remontas nebuvo daromas, buvo daromas tik einamasis remontas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turtas buvo pagerintas, todėl jos įnašas į jo paveldėtą nekilnojamąjį turtą nėra esminis. Už teikiamas elektros paslaugas jis ir atsakovė moka kartu, jis paremia atsakovę pinigais, o ji savo vardu apmoka už elektros energiją. Faktas, kad atsakovė moka už elektros energiją, nėra pagrindas pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Kadangi atsakovė jo turto nepagerino, nebuvo darytas kapitalinis remontas, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovei turto dalies arba mokėti kompensaciją. Jis sutinka su teismo priteista 5 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės teiginiai apie smurtą, piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais bei nepagarba yra tik būdas pasipelnyti ir išreikalauti sau kuo daugiau materialinės naudos. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie sukeltus nepatogumus, pablogėjusią sveikatos būklę. Jis mano, jog, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir atsakovės patirtą žalą, buvo pasiektas interesų kompromisas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) A. A. apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai nepripažino gyvenamojo namo, ūkinio pastatą, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijo, ieškovui priteisiant sklypą natūra, o atsakovei - kompensaciją. Taip pat teismas, konstatuodamas, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teisėtai ir pagrįstai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes atsakovei padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatyta, jog yra pagrindas peržengti apeliacinių skundų ribas tuo pagrindu, kad buvo pažeistas viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1985-06-22 (b. l. 8). Ieškovas 1999-02-03, po savo motinos T. A., mirusios 1998-06-18, ir tėvo N. A., mirusio 1997-10-01, paveldėjo: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 15-16, 46). Ieškovas 2001-06-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, t. y. ta dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė, jog jos įnašas pagerinant ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo įrenginius) nėra esminis. CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui, pirmiausia, nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 str. 1 d. nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011).
Atsakovė nagrinėjamoje byloje, remdamasi būtent CK 3.90 str. 1 d. nuostatomis, prašo pripažinti ieškovo po jo tėvų mirties paveldėtą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti šį turtą tarp jos ir ieškovo. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad namas kartu su kitais nekilnojamojo turto objektais (ūkiniu pastatu, kiemo įrenginiais) pagal 1999-02-03 paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 391 ir Nr. 394 buvo paveldėtas asmeninėn nuosavybėn po ieškovo tėvų mirties (b. l. 16), tai atitinka CK 3.89 str. 1 d. 2 p. teisinį reglamentavimą, nes nekilnojamasis turtas paveldėtas pagal įstatymą. Taigi, ginčo turtas – namas su ūkiniu pastatu ir kiemo įrenginiai - pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe. Nustačius, kad ginčo turtas asmenines nuosavybes teise priklauso ieškovui, yra pagrindas spręsti, ar šis vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas gali būti pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir konstatuoja, kad pagal CK 3.90 str. 1 d. kriterijus paveldėtas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir kiemo įrenginiais pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes atsakovė neįrodė, jog ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės, dėl ko būtų pagrindas ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Reikalavimas nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Statybos įstatymo 2 str. 20-21 d. numato, jog statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.), o paprastasis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, ginčo butas buvo remontuotas. Name buvo įdėti nauji langai (b. l. 47 - 49), ieškovas N. A. paaiškino, kad santuokos metu, nors jis ir atsakovė faktiškai atskirai gyveno jau nuo 2005 m. spalio mėn., buvo suremontuotas kambarys ir virtuvė, įrengtas dušas, kad vienas kambarys neremontuotas, tik apšildytos sienos ir išklijuotas tapetais, sudėtas laminatas, name išvedžiota elektros instaliacija (b. l. 73 - 74), atsakovė A. A. paaiškino, kad namo viduje atliktas kapitalinis remontas, sienos iškaltos gipso kartonu, visuose kambariuose sudėtos laminuotos grindys, iš dviejų mažų kambarių padarytas vienas didelis kambarys, klijavo, dažė, lubas sutvarkė, virtuvėje plastikinėmis lentomis iškalė lubas, sienas, kad pagal tuo metu buvusias kainas remontas kainavo 7 000 Lt, už medžiagas ir darbą sumokėjo apie 8 000 Lt, jai gyvenant kartu su ieškovu, buvo įvestas vanduo, padarytas dušas, kad dušo remontas neįėjo į 8 000 Lt sumą (b. l. 75 - 77), liudytojas S. P. paaiškino, kad 2004 m. pas bylos šalis darė vieno kambario ir virtuvės remontą, remontavo sienas, lubas, grindis, kad sienos buvo iškaltos gipso kartonu, iš lauko pusės apšildytos ir dažyta, kad jis viduje darė viską naujai, už darbą mokėjo atsakovė, kad statybinės medžiagos ir darbas kainavo 7 700 Lt, kad konstrukcijos nebuvo keistos, užsiūta durų anga, buvo atliktas eilinis remontas, kad tai, kas yra susiję su vidine apdaila, galima laikyti kapitaliniu remontu, kad sienos buvo sumontuotos gipso kartonu, užglaistytos ir dažytos (b. l. 99). Į bylą yra pateikta 2004-05-12 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, iš kurios matyti, kad santuokos metu ieškovas pirko „gipso plokštė, laminuotos medienos grinj. K. T.“ (b. l. 62). Tačiau iš nurodytų aplinkybių ir joms patvirtinti pateiktų įrodymų, nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų visumos, leidžiančios ieškovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str.), nes esminiu pagerinimu, skirtingai nei nurodo atsakovė, pripažįstamas ne bet koks daikto pagerinimas lėšomis ar darbu, o kokybiniai daikto pasikeitimai: rekonstrukcija, kapitalinis remontas arba kiekybiniai pasikeitimai, pvz., pristatymai, kai pagerinamo daikto bendroji vertė dėl pristatymų ar prijungimo žymiai išauga. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad po santuokos sudarymo ieškovui nuosavybes teise priklausančiam nekilnojamajam turtui buvo atliktas kapitalinis remontas ir rekonstrukcija, padidintas plotas, kad turto vertė padidėjo ir jo padidėjimą lėmė atliktas remontas ir rekonstrukcija. Nors atsakovė mokėjo už elektrą (b. l. 51), tačiau tai, kaip jau minėta, nelaikytina namo pagerinimu. Pažymėtina, kad po gyvenamojo namo remonto name gyveno ir atsakovė, t. y. ji taip pat naudojosi santuokos metu atliktais namo pagerinimais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ūkinis pastatas ir kiti namo statiniai, kuriuos kartu su gyvenamuoju namu atsakovė prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo pagerinti, juo labiau iš esmės.
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jungtine sutuoktinių nuosavybe, peržengė jos pareikšto priešieškinio reikalavimo ribas, kadangi priešieškinio reikalavime ji nurodė, kad prašo žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti lygiomis dalimis, t. y. po ½ žemės sklypo natūra, o ne pinigine kompensacija. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė gali būti padalyta sutuoktinių susitarimu arba teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 d.). Teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Teismas neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, o turi parinkti tokį šio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padalijo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę esantį nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą (ieškovui - natūra, atsakovei - kompensacija už jai tenkančią ½ dalį žemės sklypo), atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamas namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai stovi ant žemės sklypo, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nesutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu apie tai, kad teismas peržengė atsakovės priešieškinio reikalavimus.
CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 d. yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ši teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra apskųsta. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu - atsakovė priešieškiniu prašė 20 000 Lt neturtinės žalos, kuri pasireiškė tuo, jog ji, santuokoje su ieškovu išgyvenusi 26 metus, vylėsi, kad ieškovo elgesys, požiūris į šeimą pasikeis ir pavyks išsaugoti šeimą, kad nuo pat bendro su ieškovu gyvenimo pradžios ieškovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, būdamas neblaivus nuolat smurtaudavo, ją žemindavo, kad ieškovas pratrūkdavo net ir dukros akivaizdoje, tokiu būdu sukeldamas jai skaudžius išgyvenimus(b. l. 30, 114 - 115). Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į santuokos trukmę, laiko tarpą, kai ieškovas ir atsakovė, būdami santuokoje, faktiškai gyvenimo atskirai, šalių turtinę padėtį, į tai, kad nenustatyta, jog dėl ieškovo veiksmų sutriko atsakovės sveikata, į atsakovės išgyvenimų pobūdį dėl ieškovo veiksmų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti priešieškiniu prašomą priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5 000 Lt. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti nustatyta, kad jai padaryta 20 000 Lt neturtinė žala (CK 6.250 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.