Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-14 · Administracinė byla Nr. eI3-2346-428/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-14
Bylos Nr.
eI3-2346-428/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02887-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. Š., E. Š.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Marijampolės savivaldybės administracijos
Advokatai
Albertas Šekštelas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-2346-428/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02887-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Ingridai Pikusau,dalyvaujant pareiškėjų R. Š. ir E. Š. atstovui advokatui Albertui Šekštelo,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Laimučiui Vaškevičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės administracijos atstovams Emai Urbanavičiūtei, Giedrei Vasiliauskienei, Vidui Steponavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir E. Š. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. Š. ir E. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) 2023 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 2D-15356 ir priteisti iš Inspekcijos pareiškėjų naudai patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėjai skunde nurodė, taip pat pareiškėjas R. Š. ir pareiškėjų atstovas advokatas paaiškino, jog pareiškėja E. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja E. Š. yra sklypo (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su rekonstruojama (duomenys neskelbtini) gatve, savininkė. Pareiškėjas R. Š. yra pareiškėjos sūnus, kuris taip pat naudojasi rekonstruojamos gatvės įvaža į sklypą. 2023 m. gegužės 22 d. atliekant statybos darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo viršyti statybos reglamentuose nurodyti leistini įvažos (nuovažos) išilginis ir būsimo pėsčiųjų tako skersinis nuolydžiai, įrengti paaukštinti gatvės bortai, smarkiai pakeltas gatvės lygis, todėl patekti į sklypą tapo sunkiau ir nesaugu. Pareiškėjai naudojasi rekonstruojamos gatvės įvaža į sklypą, todėl turi materialinį suinteresuotumą reikšti reikalavimus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbų, kurie vykdomi pažeidžiant statybos techninius reglamentus (toliau – STR) ir ne pagal suderintą projektą.

Nurodė, jog pareiškėjai 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Inspekcijai prašymą ir skundą su analogiškais reikalavimais, prašydami Inspekcijos sustabdyti gatvės statybos darbus. Taip pat pareiškėjas R. Š. elektroniniu paštu 2023 m. rugpjūčio 29 d. persiuntė Inspekcijos atstovams prašymą su papildoma medžiaga, kurioje buvo užfiksuota, kad rekonstruojamo kelio aukščiai prie pareiškėjos sklypo skiriasi mažiausiai 40–50 cm nuo iki rekonstrukcijos buvusių aukščių, o bendras įvažos į pareiškėjos sklypą nuolydis yra net 17,5 proc., prašydamas šį prašymą su papildoma informacija nagrinėti kartu su jo 2023 m. rugpjūčio 9 d. skundu.

Inspekcija gatvės statybos darbų pažeidimų nenustatė ir statybos darbų nesustabdė. Inspekcija skundžiamame sprendime nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas gatvės kapitalinio remonto darbams nėra privalomas. Inspekcija pažymėjo, jog privalomuoju nurodymu sustabdoma statyba tuo atveju, kai pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatoma, kad statyba yra savavališka. Anot Inspekcijos, (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbai savavališkai statybai nepriskiriami, šiai statybos rūšiai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl Inspekcija stabdyti statybos darbų neturi teisinio pagrindo.

Akcentavo, jog Inspekcijos teiginiai skundžiamame sprendime nepagrįsti jokia faktine medžiaga. Pareiškėjų nuomone, vykdomas ne gatvės kapitalinis remontas, o – gatvės rekonstrukcija. Statybos metu apie 0,56 cm pakito gatvės kelio aukštis ir įvažos į sklypą, kuriuo pareiškėjai naudojasi, aukštis. Patekimas į sklypą dėl gatvės rekonstrukcijos tapo neleistinai status ir prieštaraujantis privalomiems STR reikalavimams.

Nurodė, jog, pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – STR 1.01.08:2002), 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 72 dalis taip pat apibrėžia statinio rekonstravimą – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kadangi gatvės statybos darbų metu dėl suprojektuotų šaligatvių keičiamas gatvės kelio aukštis, kaip išorinis matmuo, ir plotis, todėl vykdomi statybos darbai yra statinio rekonstrukcija, nes statybos darbų pobūdis atitinka gatvės rekonstrukciją, o ne kapitalinį remontą.

Atkreipė dėmesį, jog STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-7138 (toliau –STR 1.01.03:2017), 8.1 papunktis apibrėžia, kad keliai yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Rekonstruojama (duomenys neskelbtini) gatvė yra C kategorijos, todėl, pagal STR 1.01.03:2017 V skyriaus II skirsnio 1 lentelės 5 eilutę, yra ypatingasis statinys. Ypatingojo statinio rekonstravimo darbams yra privalomas statybas leidžiantis dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis numato, kad statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Savavališka statyba apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje, pagal kurią – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Pažymėjo, jog rekonstruojant (duomenys neskelbtini) gatvę statybos leidimas yra būtinas. Inspekcija nepatikrino, kad gatvės rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas, todėl gatvės rekonstrukcija, vykdoma be statybą leidžiančio dokumento, yra savavališka statyba.

Teigė, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, kad trečiasis asmuo vykdo neteisėtą statybą, skundžiamame sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad nenustatė statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Toks Inspekcijos deklaratyvus teiginys yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Atkreipė dėmesį, jog Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Pažymėjo, jog pareiškėjų patekimas į jų gyvenamą ar naudojamą sklypą galėjo būti pakeistas tik pagal STR reikalavimus. Ši nuostata yra imperatyvi ir ji detalizuoja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR 2.06.04:2014), kurį patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 3 punkte. Čia nurodyta, kad reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat ir atsakovei.

Pagal STR 2.06.04:2014 6.12 punktą, gatvės skersinis profilis yra gatvės atkarpos skersinis pjūvis su projektuojamais gatvių elementais, nuolydžiais, eismo juostų skaičiumi ir dangos konstrukcija. Šaligatvių skersinis profilis projektuojamas 1,5–2 proc. ribose (STR 2.06.04:2014 45 punktas), o įvaža į sklypą yra net 18 proc. Taigi, įrengta gatvės kelio nuovaža ir pėsčiųjų takas neatitinka STR 2.06.04:2014 45 punkto reikalavimų. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – STR 2.02.01:2004), 187 punkto 8 lentelėje nurodytas reikalavimas, kad privažiavimu automobiliams maksimalus nuolydis gali būti tik 10 proc. Pirmiau nurodyti dydžiai yra neleistinai viršyti. Taip pat prie sklypo ribos neįrengta lietaus surinkimo sistema, todėl visos paviršinės nuotekos pateks į sklypo (duomenys neskelbtini), teritoriją.

Atkreipė dėmesį, jog Inspekcija, nors ir nenustatė, kad statyba yra savavališka, tačiau esant kitiems, pareiškėjo nurodytiems STR pažeidimams, privalėjo surašyti privalomąjį nurodymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijai pašalinti nustatytus pažeidimus.

Pareiškėjų teigimu, net iš gatvės techninio darbo projekto B laidos matyti, kad pakilo (duomenys neskelbtini) gatvės ir gatvės borto aukštis, šaligatvio nuolydis pakito 11 proc., o įvažos – net 17 proc. Tačiau Inspekcija, priimdama skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino B laidos techninio darbo projekto. Rekonstruojamos gatvės faktinis nuolydis gali būti ne didesnis kaip 10 proc., todėl (duomenys neskelbtini) gatvės techniniame darbo projekto sprendinyje buvo pažeistas imperatyvus STR 2.02.01:2004 187 punkto reikalavimas. Be to, STR 2.06.04:2014 10 lentelėje nurodyti gatvių maksimalūs išilginiai nuolydžiai procentais dėl sudėtingo reljefo gali būti padidinti tik 2 procentais. Tačiau bet kuriuo atveju išilginis (duomenys neskelbtini) gatvės nuolydis negalėjo būti 17 proc., kaip nurodyta techninio darbo projekto B laidoje.

Atkreipė dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija vykdoma ne pagal A laidos projektą, todėl pareiškėjai atsakovei pagrįstai nurodė, kad statyba vyko ne pagal projektus. Atsakovė nurodytų aplinkybių neištyrė ir priėmė neteisingą, nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas posėdyje paaiškino, jog Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 8 punktai numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o statybos valstybinė priežiūra apima ir statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsniu, pagal kompetenciją atlikusi patikrinimą, nustatė, kad Marijampolės savivaldybės administracija vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės Marijampolės mieste kapitalinio remonto darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inžinerinis projektavimas“ parengto projekto „Marijampolės miesto (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinis remontas“ I ir II etapus, A laidos bylą. Neesminiai projekto pakeitimai dėl įvažiavimų į gyventojų sklypus pateikti techninio darbo projekto A laidoje. Pagal su statytoju sudarytą 2022 m. spalio 14 d. statybos rangos sutartį As-504 (5.44 E) „Marijampolės miesto (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbai“ (duomenys neskelbtini) gatvės Marijampolės mieste kapitalinio remonto darbus atliko UAB „Parama“.

Pažymėjo, jog STR 2.06.04:2014 6.6 papunktyje reglamentuota, kad gatvės elementai − inžinerinio statinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje.

STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8 punkte nustatyta, kad susisiekimo komunikacijos pagal paskirtį skirstomos į pogrupius, kur keliai – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme; gatvės – keliai ar jų ruožai, esantys miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintys pavadinimą.

Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 1 priedo 4 punkte nustatyta, kad kelio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kai pagal tai kelio kategorijai reglamentu nustatytus reikalavimus visiškai atstatomi ar sustiprinami kelio konstrukciniai elementai kartu su visais kelio kompleksui priklausančiais statiniais, įrenginiais ar juos įrengiant naujai ir iki 30 proc keičiama kelio trasa plane, didinant horizontaliųjų kelio kreivių spindulius ar atliekant vietinius jo ištiesinimo darbus papildomai skirtame žemės sklype.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis reglamentuoja, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau –STR 1.05.01:2017) (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 29 d.), 3 priede yra nurodyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui.

Pagal minėto STR 1.05.01:2017 3 priedo 3 punktą, be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; atliekant nesudėtingojo pastato kapitalinio remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atliekant susisiekimo komunikacijų – kelių / gatvių – kapitalinį remontą statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kadangi šiuo atveju nėra atliekamas statinio paskirties keitimas, t. y. nėra keičiama gatvės kategorija, o pertvarkoma tik viršutinė (duomenys neskelbtini) gatvės Marijampolės mieste danga. Todėl nustačius, kad statytojo kapitalinio remonto darbai (duomenys neskelbtini) gatvėje Marijampolės mieste atliekami pagal „Marijampolės miesto (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinis remontas“ projektą, buvo konstatuota, jog tokiems statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, statyba nėra savavališka. Inspekcija stabdyti statybos darbus neturėjo teisinio pagrindo, numatyto Priežiūros įstatymo 13 straipsnyje.

Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyta ir atstovai teismo posėdyje paaiškino, jos gatvės kapitalinio remonto statybos darbai vykdomi pagal suderintą projektą „Marijampolės miesto (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinis remontas“, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Inspekcijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus visiškai vienodus savo turiniu pareiškėjų 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymą ir skundą, kuriais pareiškėjai analogiškai prašė nedelsiant sustabdyti (duomenys neskelbtini), statybos darbus.

Skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta sustabdyti (duomenys neskelbtini), statybos darbus iš esmės dviem pagrindais: gatvės kapitalinio remonto statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, nebuvo nustatyta statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

Skundžiamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam, visų pirma, taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio (toliau – VAĮ) nuostatos.

Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 2 d.) (toliau – Nuostatai), nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos Inspekcijai suteiktos statybos valstybinės priežiūros funkcijos (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę tikrinti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, nagrinėti asmenų prašymus, skundus, susijusius su statybos procesu, bei atlikti kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2, 9 ir 14 punktai). Inspekcija, vykdydama valstybinę statybos priežiūrą jai priskirtos kompetencijos ribose, turi teises, numatytas Priežiūros įstatymo 23 straipsnyje. Inspekcija nagrinėja asmenų teikiamus prašymus ir skundus vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 24 ir 25 straipsnių nuostatomis.

Nuostatų 10.2 papunktyje taip pat numatyta, kad užtikrindama statinių statybos teisėtumą Inspekcija tikrina, ar statyba vykdoma teisėtai, taip pat organizuoja statybos sustabdymą, neteisėtos, savavališkos statybos padarinių šalinimą, statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą, pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus, susijusius su statybos procesu, Priežiūros įstatymo penktajame skirsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Skundus, kiek to nereglamentuoja Priežiūros įstatymas, nagrinėja Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Nuostatų 11.2.4, 11.2.7 ir 1.2.10 papunkčiai).

Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, būtent Inspekcijos pareiga užtikrinti vykdomų statybų valstybinę priežiūrą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2023 m. rugpjūčio 9 d. Inspekcijai pateiktuose prašyme ir skunde analogiškai nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), statybos darbai vykdomi pažeidžiant statybos techninius reglamentus, žmonių su negalia teises, ne pagal suderintą projektą, prašydami Inspekcijos nedelsiant sustabdyti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbus.

Be to, pareiškėjas R. Š. 2023 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu paštu pateikė Inspekcijai papildomą prašymą ir dokumentus, nurodydamas, jog dėl gatvės statybos darbų nepagrįstai pakito (duomenys neskelbtini) gatvės aukštis ir įvažos į sklypą nuolydis. Pareiškėjas prašė Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateiktą prašymą nagrinėti kartu su abiejų pareiškėjų 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateiktais prašymu ir skundu. Inspekcija elektroniniu paštu gautus pareiškėjo R. Š. 2023 m. rugpjūčio 29 d. papildomą prašymą ir jo priedus priėmė ir užregistravo.

Inspekcija skundžiamame sprendime atsisakymą stabdyti statybos darbus grindė aplinkybe, jog nenustatė teisinių pagrindų, numatytų Priežiūros įstatymo 13 straipsnyje. Atsakovė sprendime pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinį remontą vykdo statytoja – Marijampolės savivaldybės administracija. Kapitalinio remonto darbus pagal 2022 m. spalio 14 d. statybos rangos sutartį su statytoja atlieka UAB „Parama“. (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbai vykdomi pagal UAB „Inžinerinis projektavimas“ parengtą techninį darbo projektą SR2021-141-TDP-SD „Marijampolės miesto (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinis remontas“ ( I ir II etapai) A laidos bylą. Neesminiai projekto pakeitimai dėl įvažos į gyventojų sklypus pateikti techninio projekto A laidoje. Inspekcija nurodė, jog statytojos užsakymu atlikta techninio projekto ekspertizė, kurios 2022 m. kovo 25 d. akte Nr. 93-38(22)/1/2022 konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto techninis darbo projektas atitinka STR nustatytus esminius statinių reikalavimus.

Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia teigti, jog Inspekcija statybos teisėtumą vertino visiškai formaliai, apsiribodama tik tuo, kad statybos darbai vykdomi pagal gatvės techninį projektą, A laidą, neanalizuodama techninio projekto B bylos sprendinių, nepatikrinusi vykdomų statybos darbų teisėtumo statybos vietoje.

Inspekcija atsisakymą stabdyti gatvės statybos darbus argumentavo aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini) gatvės statyba nėra savavališka, gatvės kapitalinis remontas vykdomas pagal techninį projektą ir statybą leidžiantis dokumentas gatvės kapitalinio remonto atveju nėra privalomas, Priežiūros įstatymo 13 straipsnyje numatytų pagrindų stabdyti statybos darbus nenustatyta.

Inspekcija, konstatuodama, jog statybos leidimas gatvės kapitalinio remonto atveju nėra privalomas, teisinių pagrindu nurodė STR 1.05.01:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 3 punktą, pagal kurį leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas tik atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Inspekcija skundžiamame sprendime teigė nenustačiusi kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, tačiau šios išvados nepagrindė jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais.

Pareiškėjas R. Š. nesutikimą su Inspekcijos vertinimu, jos gatvės kapitalinio remonto darbams nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, argumentavo tuo, kad faktiškai vykdomi (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbai, o ne kapitalinis remontas. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, V skyriaus II skirsnio 1 lentelės 5 eilutę, C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvė yra priskirtina ypatingo statinio kategorijai, kurios rekonstravimo darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat nurodė, jog gatvės statybos metu pakeistas gatvės, jos dalių aukštis, šaligatvių plotis, leistinas įvažos nuolydis, tuo pažeidžiant esminius STR reikalavimus.

Nors Inspekcija laikosi pozicijos, kad, priimdama skundžiamą sprendimą, atliko (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbų tyrimą, išanalizavo visą su nagrinėjamu dalyku susijusią informaciją, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė pareiškėjų skundo ir prašymo, taip pat ir papildomo pareiškėjo R. Š. prašymo tinkamai neįvertino, neištyrė bei nepagrindė objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis.

Visų pirma, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas tik dėl pareiškėjų 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymo ir skundo, kuriais buvo prašoma stabdyti (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Skundžiamame sprendime nenurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo įvertintos pareiškėjo R. Š. 2023 m. rugpjūčio 29 d. papildomame prašyme nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai (fotofiksacijos).

Taigi, Inspekcija visiškai netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo R. Š. 2023 m. rugpjūčio 29 d. papildomame prašyme nurodytų faktinių aplinkybių ir neanalizavo prie šio prašymo pateiktų fotofiksacijų, susijusių su STR reikalavimų pažeidimų, nevertino (duomenys neskelbtini) gatvės pakitusio aukščio, įvažos į pareiškėjų naudojamą sklypą nuolydžio, kurie trukdo pareiškėjams saugiai naudotis įvaža į sklypą, teisėtumo.

Kaip matyti iš Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 22 faktinių duomenų patikrinimo akto, Inspekcijos pareigūnai, tirdami pareiškėjų 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymą ir skundą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės savavališkų remonto darbų, apsiribojo konstatavimu, jog statybos darbai atliekami pagal UAB „Inžinerinis projektavimas“ parengtą techninį darbo projektą SR2021-141-TDP-SD „Marijampolės miesto (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinis remontas“ (I ir II etapai) A laidos bylą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog gatvės statybos darbai buvo vykdomi taip pat ir pagal (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto techninio darbų projekto B laidos bylą. Atsakovė nevertino gatvės projekto B laidos bylos sprendinių, pagal kuriuos būtent buvo pakoreguota prie pareiškėjų sklypo esanti nuovaža (įvaža), kuria pareiškėjai naudojasi ir dėl kurios nuolydžio neatitikties teisės aktų reikalavimams pareiškėjas R. Š. 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo pateikęs papildomą prašymą, prašydamas jį nagrinėti kartu su pareiškėjų 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymu ir skundu.

Kaip pirmiau buvo minėta, atsakovė (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto techninio darbų projekto B laidos bylos sprendinių visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjo R. Š. 2023 m. rugpjūčio 29 d. papildomo prašymo faktinių aplinkybių ir su prašymu pateiktų fotofiksacijų statybos vietoje, iš kurių buvo matyti įvažos į pareiškėjų naudojamą sklypą bendras ir išilginis aukštis, taip pat ir pėsčiųjų tako statybos nuolydžių aukščiai. Iš nurodytų duomenų galima buvo spręsti, jog aukščiai galimai viršija STR 2.02.01:2004 187 punkto reikalavimuose ir STR 2.06.04:2014 10 lentelėje nurodytus leistinus maksimalius dydžius.

Taigi, konstatuotina, jog Inspekcija skundžiamą sprendimą priėmė tik dėl pareiškėjų 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymo ir skundo nedelsiant stabdyti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbus apimties. Inspekcija nevertino pareiškėjo R. Š. papildomo prašymo aplinkybių ir su prašymu pateiktų įrodymų, nes skundžiamame sprendime pareiškėjo papildomo prašymo aplinkybių visiškai neaptarė ir neįvertino.

Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovė netyrė faktinių gatvės statybos aplinkybių, taip pat jų neanalizavo statybos vietoje, tik formaliai nustatė, kad statybos darbai atliekami pagal (duomenys neskelbtini) gatvės techninio darbų projekto A laidos bylą su nežymiais pakeitimais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog statyba nėra savavališka ir vykdoma teisėtai. Be to, Inspekcijos išvada, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, visiškai nemotyvuota. Inspekcija šios išvados nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, motyvuotais argumentais, susijusiais su (duomenys neskelbtini) gatvės techninio darbų projekto sprendiniais ir faktiškai atliktų statybos darbų vertinimu, bei teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, akivaizdu, jog Inspekcijos išvada neapgrįsta faktiniais duomenimis, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės techninio darbų projekto A ir B laidos bylų sprendinių vertinimu, jų tyrimu statybos vietoje. Todėl Inspekcija, neatlikusi faktinių duomenų patikrinimo statybos vietoje ir jų neišanalizavusi, skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nenustatė statybos sustabdymo teisinių pagrindų, numatytų Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą atvejais: 1) kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas; 2) kai statybos metu atsirado pavojingų statinio ar jo dalies deformacijų, įvyko statomo statinio ar jo dalies avarija ar yra nustatyta avarijos grėsmė; 3) kai statyba nėra savavališka, tačiau statytojas neatitinka kitų privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti, jeigu statyba vykdoma valstybinėje žemėje.

VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti išsamiai, aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. Nagrinėjamo ginčo kontekste itin reikšmingos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto nuostatos, nustatančios, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Kitaip tariant, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, t. y. individualus administracinis aktas turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, numatytos statybos valstybinės priežiūros pareigos – nepatikrino (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbų teisėtumo statybos darbų vietoje, jų teisiškai nevertino, neišnagrinėjo pareiškėjo R. Š. papildomo prašymo, neanalizavo jame nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė skundžiamame sprendime, todėl priėmė teisiškai nemotyvuotą, nepagrįstą objektyviais duomenimis (faktais), argumentais ir teisės aktų normomis sprendimą, kuris visiškai neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014).

Be to, viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018).

Nagrinėjamo ginčo atveju teismas negali tirti (duomenys neskelbtini) gatvės statybos neteisėtumo faktinių aplinkybių ir pagrindų, kurie nebuvo įvertinami ir nagrinėjami Inspekcijoje. Kitaip tariant, teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto pareigų užtikrinti vykdomų statybų administracinę priežiūrą. Būtent Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga, bet kokiu būdu gavus informaciją apie galbūt savavališką statybą, pagal savo kompetenciją patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti teisės aktų nustatytu būdu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir nesuderinamu su VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, todėl yra pakankamas pagrindas jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymą ir skundą, kuriais pareiškėjai prašė nedelsiant sustabdyti (duomenys neskelbtini), statybos darbus, taip pat pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. papildomą prašymą dėl neteisėtai padidėjusios gatvės ir jos dalių aukščio, nuovažos (įvažos) nuolydžio ir prie šio prašymo pateiktus įrodymus.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjų patikslintas skundas tenkintinas visiškai.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai savo skunde prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir su skundu pateikė 22,50 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė jokių kitų išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo, todėl spręstinas tik žyminio mokesčio priteisimo klausimas.

Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkinamas visiškai, pareiškėjams iš atsakovės priteistinas pareiškėjų valstybei sumokėtas žyminis mokestis – 22,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. Š. ir E. Š. patikslintą skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 2D-15356.

Pareiškėjų R. Š. ir E. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti. Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjų R. Š. ir E. Š. naudai 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė