Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-290-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-09-13
Bylos Nr.
1A-543-290-2010
Teisminio proceso Nr.
20-2-00184-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Arūnas Paštuolis, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
D. L.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos

Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr.1A-543-290/10;

Teisėjas: Gerutis Varanavičius Proceso Nr. 20-2-00184-09;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Arūno Paštuolio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam D. L., gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 24.00. val. iki 05.00. val. būti savo namuose, esančiuose Ukmergės g. 16-52, Kaune.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-02-10, Kaune, Pramonės pr. 19, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą, UADB „Ergo Lietuva“ turtą, t.y. pateikdamas UADB „Ergo Lietuva“ melagingą informaciją apie 2009-02-08 Kaune, Kalniečių – Uosio gatvių sankryžoje eismo įvykio metu padarytus automobilio „Audi A3“, valst. Nr. 69068 BF, esminius pažeidimus, jo vairuojamam automobiliui susidūrus su V. B. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors realiai, nurodyti išoriniai sužalojimai negalėjo būti padaryti 2009-02-08 šių automobilių tarpusavio kontakto metu, tačiau pradėto nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes atlikus tyrimą ir paaiškėjus apgaulei, UADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką mokėti atsisakė.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendį panaikinti ir priėmus naują nuosprendį jį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad 2009-02-08 Kaune, Kalniečių – Uosio gatvių sankryžoje, iš tiesų buvo autoįvykis. Jam vairuojant automobilį Audi A3, ,,išlindo“ automobilis Audi A6, vairavo V. B.. Siekdamas išvengti susidūrimo bandė ,,prašokti“, tačiau automobiliai susidūrė. Jam atrodė, kad susidūrimas įvyko automobilių ,,viduriu“, bet Audi A6 daugiau kairiu, vairuotojo pusės kampu atsitrenkė į Audi A3 priekinę dalį. Su kitu vairuotoju V. B. užpildė autoįvykio deklaraciją. Jis paprašė draugo, kad jo automobilį nutemptų iš autoįvykio vietos į aikštelę. Po autoįvykio jis kreipėsi į draudimo kompaniją, ekspertas pasiūlė preliminarią draudimo išmoką, kuri buvo akivaizdžiai per maža. Tada jis kreipėsi į specialistus, dirbančius Statybininkų g. 7, Kaune.

Nuteistasis skunde nurodė, kad ant jo automobilio gaubto buvo aptikta kitokio pobūdžio dažų, kurie galėjo atsirasti transportuojant, nes tempiant automobilį, trūko tempimo trosas, kurio gale buvo metalinis kablys, nutrūko metalinė kilpa ir vilkstis tokiu būdu trenkėsi į jo automobilį, dėl ko ir galėjo likti atitinkami pėdsakai. 2009-02-05 jo automobilis buvo pateiktas oficialiai techninei apžiūrai ir su juo viskas buvo gerai. Be to, automobilį 2009-02-05 buvo nufotografavęs, matosi, jog automobilis išoriškai niekaip nesugadintas. Ši byla inspiruota draudimo kompanijos nenoro mokėti jam draudimo išmoką. Jo parodymus byloje patvirtino liudytojas V. B., rašytiniai duomenys (oficialūs dokumentai apie minėtąją techninę apžiūrą), yra išsaugotas neapgadinto automobilio vaizdas, buvęs iki to autoįvykio. Taip pat jo parodymų pagrįstumą patvirtino ir ekspertė O. Lukoševičienė.

Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, atmetė ekspertės O. Lukoševičienės išvadą ir jos paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu. Atitinkamai teismas nepagrįstai rėmėsi specialistų E. Sokolovskij ir V. Matusevič surašytų aktų išvadomis bei jų paaiškinimais teisme. Įrodymai turi būti vertinami pagal tai, kiek jie atitinka byloje surinktų įrodymų visumą. Šiuo požiūriu ekspertės O. Lukoševičienės išvada buvo tikrai įtikinama, argumentuota, pagrįsta bylos duomenų visuma. Ši ekspertė išvadą davė pati išsamiai ištyrusi net ir autoįvykio vietą, tą išvadą pagrindė oficialiai ekspertinėje praktikoje taikomais fizikiniais skaičiavimais. Viso to negalima pasakyti apie kitų nurodytųjų specialistų išvadas ir paaiškinimus, šie specialistai savo išvadas paruošė remdamiesi kompiuterine programa, kuri mūsų valstybėje nėra licencijuota, patvirtinta ekspertinio darbo naudojimui. Bylos iniciatorius – draudimo kompanija yra visiškai šališka, nes yra suinteresuota nemokėti gana nemažo dydžio draudimo išmokos. Jis ir liudytojas V. B., atskiras draudimo kompanijas yra patraukę civilinėn atsakomybėn, padavę ieškinius teismuose atsakovams draudimo kompanijoms dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir tos civilinės bylos dar neišnagrinėtos. Tokiu būdu byloje neįrodyta, kad jo veikoje būtų jam inkriminuotos ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos sudėtis, dėl ko byloje turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Nuteistojo D. L. gynėjas advokatas taip pat skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendį. Jis prašo jį panaikinti ir priėmus naują nuosprendį D. L. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad jo ginamasis jam inkriminuojamą kaltinimą nuosekliai paneigė. Jo parodymus patvirtina byloje esantys duomenys. Byloje esanti VGTU Automobilių transporto katedros prof. habil. dr. O. Lukoševičienės 2010-01-20 specialisto išvada kategoriškai paneigė ne tik dvi jau buvusias specialistų išvadas, bet ir kaltinimą jo ginamajam. Ši specialisto išvada patvirtina, jog nurodytasis įvykis tikrai buvo, o taip pat, kad visi D. L. automobiliui buvę konstatuoti apgadinimai galėjo būti padaryti to autoįvykio metu. Ši specialistė savo išvadą motyvavo itin išsamiai, nuosekliai, be to, ji davė išvadą ištyrusi, apžiūrėjusi ir pačią autoįvykio vietą. Gi kiti specialistai savo išvadas grindė jų atliktais formaliais skaičiavimais, naudojant Lietuvos Respublikoje neaprobuotą kompiuterinę programą. Teismas visiškai nepagrįstai, remdamasis prielaidomis, atmetė ekspertės O. Lukoševičienės išvadą ir jos paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu. Atitinkamai teismas nepagrįstai rėmėsi specialistų E. Sokolovskij ir V. Matusevič surašytų aktų išvadomis bei tų specialistų paaiškinimais, duotais teismo posėdyje. Pažymėtina, jog teismas, iš vienos pusės, atmesdamas ekspertės O. Lukoševičienės išvadą ir jos paaiškinimus, ir, iš kitos pusės, remdamasis specialistų E. Sokolovskij ir V. Matusevič surašytų aktų išvadomis bei tų specialistų paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, viso to niekaip konkrečiau neanalizavo, atitinkamų savo išvadų konkrečiau nemotyvavo, tiesiog tuos įrodymus įvertino vien deklaratyviais teiginiais, teismo išvadas nulėmė ta aplinkybė, jog kaltinančioji šalis šioje byloje bandė remtis dviejų atskirų specialistų išvadomis, o gynyba, ginčydama nepagrįstą kaltinimą, rėmėsi vieno eksperto išvada ir paaiškinimais, duotais teismo posėdyje. Tuo tarpu toks įrodymų vertinimas (pagal specialistų, ekspertų išvadų kiekybę ar pan.) nenumatytas baudžiamajame procese. Nuosprendyje nurodytas iš esmės tik vienas konkretesnis motyvas, kodėl teismas atmetė ekspertės - specialistės O. Lukoševičienės išvadą, t.y. tai, jog ji neturi juridiškai įteisintos transporto trasologijos eksperto kvalifikacijos. Pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti motyvuotą šios ekspertės išvadą jau vien dėl to, kad baudžiamajame procese įrodymų šaltiniu yra ne tik ekspertų, bet ir specialistų išvados.

Gynėjo skunde nurodyta, kad bylos iniciatorius – draudimo kompanija yra išimtinai šališka, nes yra suinteresuota nemokėti gana nemažo dydžio draudimo išmokų D. L.. Pažymėtina, jog kaltinamasis ir liudytojas V. B., atskiras draudimo kompanijas yra patraukę civilinėn atsakomybėn, t.y. yra padavę ieškinius teismuose draudimo kompanijoms dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir tos civilinės bylos dar neišnagrinėtos. Pažymėtina ir tai, kad buvęs suformuluotas kaltinamajame akte ir po to galutinai apylinkės teismo inkriminuotas nuteistajam kaltinimas nėra iki galo aiškus. Liudytojas G. Š. nurodė tai, kad minėtųjų automobilių susidūrimas buvęs, tik, pasak jo, ne visi kaltinamojo automobiliui padaryti sužalojimai galėję būti padaryti tame autoįvykyje. Pažymėtina, kad panašiai parodė ir kaltinančių šalių pasirinkti specialistai E. Sokolovskij, V. Matusevič. Tuo tarpu iš paties kaltinimo kaip ir sektų, jog to autoįvykio esą iš viso nebuvę ar pan. Net jeigu kiltų kokios nors abejonės dėl šioje byloje nagrinėjamo autoįvykio, kitų su juo susijusių aplinkybių, dėl kaltinamojo kaltės, tai visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Byloje neįrodyta, kad D. L. veikoje butų jam inkriminuojamos ar kokios nors kitos nusikalstamos veikos sudėtis, dėl ko byloje turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės prašymą nuteistojo ir jo gynėjo skundus atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai yra pagrįsti, todėl tenkintini.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atlikus joje įrodymų tyrimą, dar kartą ištyrus tuos pačius ir naujus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad D. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. požymių, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. L., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, UADB „Ergo Lietuva“ pateikė melagingą informaciją apie 2009-02-08 Kaune, Kalniečių – Uosio gatvių sankryžoje eismo įvykio metu susidūrus su V. B. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. 69068 BF, padarytus esminius pažeidimus, nors realiai, nurodyti išoriniai sužalojimai negalėjo būti padaryti 2009-02-08 šių automobilių tarpusavio kontakto metu, tačiau pradėto nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes atlikus tyrimą ir paaiškėjus apgaulei, UADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką mokėti atsisakė. Tokią D. L. veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

Pripažindamas D. L. kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo G. Š. parodymais, VGTU Automobilių transporto katedros eismo įvykio specialisto išvada Nr. ES-8-09, Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykio specialisto išvada Nr.11-1995(95), šias išvadas pateikusių specialistų E. Sokolovskij bei V. Matusevič parodymais teisme. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad abi specialisto išvados iš esmės analogiškos, viena kitą papildančios ir patvirtinančios, išvados surašytos tinkamos srities specialistų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, todėl laikytinos objektyviomis bei neabejotinomis. Trečią byloje esančią specialisto išvadą, kurią atliko VGTU Automobilių transporto katedros profesorė habil. dr. O. Lukoševičienė, pirmosios instancijos teismas atmetė, nuosprendyje nurodydamas, kad ši specialistė nėra įtraukta į ekspertų sąrašus, šiuo metu neturi juridiškai įteisintos transporto trasologijos eksperto kvalifikacijos, be to, šios specialistės išvada prieštarauja kitoms dvejoms viena kitą patvirtinusioms objektyvioms specialistų išvadoms.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė įvykio aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų kaltinančių ir teisinančių įrodymų, netinkamai įvertino esamus įrodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus ir todėl, remdamasis vien prielaidomis, visiškai nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, turi būti išdėstytos glaustai, bet tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingus faktus bei aplinkybes.

Šiuo konkrečiu atveju iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies lieka visiškai neaišku, kokius gi melagingus automobilio pažeidimus draudimo bendrovei UADB ,,Ergo Lietuva“ nurodė D. L.. Nėra atriboti automobilio pažeidimai, kurie buvo padaryti 2009-02-08 eismo įvykio metu nuo tariamų pažeidimų, kurie pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo padaryti kitomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė VGTU Automobilių transporto katedros profesorės habil. dr. O. Lukoševičienės pateiktą specialisto išvadą tuo pagrindu, kad ši specialistė neįtraukta į ekspertų sąrašą ir neturi juridiškai įteisintos transporto trasologijos eksperto kvalifikacijos, kadangi pagal baudžiamojo proceso normas, įrodymų šaltiniu laikytina ne tik ekspertų, bet ir specialistų išvados (Lietuvos Respublikos BPK 90 str.). Atmesdamas profesorės habil. dr. O. Lukoševičienės specialisto išvadą, teismas motyvavo ir tuo, kad ši išvada prieštarauja kitoms dviems specialistų išvadoms, kurios viena kitą patvirtina.

Kaip matyti iš byloje esančios VGTU Automobilių transporto katedros profesorės habil. dr. O. Lukoševičienės specialisto išvados, jos teiginiai iš tiesų yra priešingi VGTU Automobilių transporto katedros eismo įvykio specialisto išvadai Nr. ES-8-09 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykio specialisto išvadai Nr.11-1995(95), bei šias išvadas pateikusių specialistų E. Sokolovskij bei V. Matusevič parodymams teisme.

VGTU Automobilių transporto katedros profesorės habil. dr. O. Lukoševičienės 2010-01-20 specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilių susidūrimas įvyko Kalniečių gatvės tęsinio sankryžoje viduryje, automobiliui ,,Audi A6 Avant“ esant pasisukusiam į kairę Uosio gatvės ašinės linijos tęsinio sankryžoje atžvilgiu ir apie 3 m nutolus nuo šios linijos į kairę išilginių Kalniečių gatvės matmenų atžvilgiu. Susidūrimo (pirminio kontakto) metu intensyviai stabdomo automobilio ,,Audi A3“ priekio dešinioji pusė ,,lindo“ po aukštesnio automobilio ,,Audi A6 Avant“ priekinės iškyšos kairiąja puse priekiniu kairiu kampu (ir dar papildomai pakilusio aukštyn judant posūkyje, esant išsuktam priekiniam kairiam ratui ir dar judant įsibėgėjančiai), deformuodamas pastarąjį iš priekio ir iš kairiojo šono, o automobilio ,,Audi A3“ priekio dešinysis šonas buvo deformuotas veikiant deformuojančiai jėgai iš priekio atgal bei iš dešinės kairę ir iš viršaus žemyn; esant ,,Audi A3“ variklio gaubtui prispaustam iš viršaus prie aštriabriaunių agregatų, esančių variklio ertmėje, šis gaubtas buvo deformuotas (sulankstytas, įkirstas), veikiant deformuojančiai jėgai iš apačios ir priklausomai nuo to briaunuoto agregato, detalės buvimo vietos, atitinkamai skirtinguose aukščiuose nuo žemės paviršiaus deformavo iš apačios variklio gaubtą. Tai, kad automobilio ,,Audi A3“ lentelėje esančių raudonos spalvos skaičių dažai nubraukti vertikalia – įstriža kryptimi, byloja apie tai, kad prieš lįsdamas po šiuo kampu (arba išlindęs iš po jo), automobilio ,,Audi A3“ priekinis bamperis galėjo kontaktuoti su ,,Audi A6“ priekinio bamperio kairiuoju galu ir palikti ant jo išorinio paviršiaus raudonų dažų pėdsakus; ta aplinkybė, kad ,,Audi A3“ po įvykio buvo buksyruojamas iš įvykio vietos lanksčia mėlynai dažyta vilkstimi, kuriai nutrūkus nuo vilkiko pastaroji savo svorio ir smūgio jėga veikiant atatrankai užkrito ant buksyruojamo automobilio variklio gaubto, leidžia teigti, kad techniniu požiūriu ant šio gaubto galėjo išlikti įbrėžimai su šviesiai mėlynomis medžiagomis; be to, ta aplinkybė, kad ant ,,Audi A6 Avant“ variklio dangčio matomi šviesiai mėlynos spalvos plotai, kurie atsirado nutrupėjus viršutiniam dažų sluoksniui, kas atitinka ant ,,Audi A 3“ variklio dangčio esančius šviesiai mėlynos spalvos užnešimus (pagal aukštį statinėje būklėje), taip pat byloja apie tai, kad šie automobiliai šio eismo įvykio metu tarpusavyje kontaktavo savo variklių dangčiais antrojo smūginio kontakto metu (b. l. 132-152). Šias savo išvadas specialistė O. Lukoševičienė pilnai patvirtino duodama parodymus pirmosios instancijos teisme.

Minėtos specialisto išvados atitinka nuteistojo D. L. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme. Jis kategoriškai neigė savo kaltę ir tvirtino, kad jo automobilis buvo apgadintas 2009-02-08 Kaune, Kalniečių – Uosio g. sankryžoje kilusio eismo įvykio metu.

Be to, D. L. nurodė, kad savo automobilį ,,Audi A3“ ruošė pardavimui, todėl 2009-02-05 jį nufotografavo. Byloje esančiose automobilio fotonuotraukose užfiksuota, kad automobilis yra be jokių išorinių sugadinimų. Taip pat, 2009-02-05 buvo atlikta techninė šio automobilio apžiūra (b.l. 165), kurios metu taip pat nefiksuota jokių defektų. Visi šie įrodymai patvirtina nuteistojo versiją, kad jo automobilis buvo be defektų iki 2009-02-05, o apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai R. B. ir P. B. patvirtino matę sveiką, nesudaužytą ir neapgadintą D. L. automobilį ,,Audi A3“ ir eismo įvykio dieną t.y. 2009-02-08.

Liudytojas R. B. teisme patvirtino matęs D. L. automobilį ,,Audi A3“ ryte prieš 2009-02-08 eismo įvykį. Tuo metu automobilis buvo be išorinių apgadinimų. D. L. automobilį matė ir po 2009-02-08 eismo įvykio. Akivaizdžiai matėsi, kad apgadintas priekinis bamperis, kapotas, aplankstyti sparnai, išdužusios lempos.

Teisme apklaustas liudytojas P. B., nurodė, kad eismo įvykio vakarą atsitiktinai sutiko D. L., apžiūrėjo jo automobilį ,,Audi A3“, kurį pastarasis ruošėsi parduoti. Vėliau, valandos laikotarpyje paskambinęs D. L. pasakė, kad padarė avariją ir paprašė partempti jo automobilį. Atvykęs į avarijos vietą matė, kad jo automobilis pats važiuoti jau negalėjo, buvo sugadintas priekis, tiksliau sugadinimų nepamena. Savo automobiliu ,,Golf“ medžiagine virve tempė D. L. automobilį ,,Audi A3“. Virvė buvo sena, tempiant nutrūko išsukant iš posūkio.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apelianto D. L. ir liudytojų R. B. bei P. B. parodymais, nes jie atitinka VGTU Automobilių transporto katedros profesorės habil. dr. O. Lukoševičienės specialisto išvadoje nurodytoms aplinkybėms, jog sugadinimai, padaryti abiems automobiliams, pilnai galėjo gautis 2009-02-08 susidūrimo metu.

Vienintelis 2009-02-08 eismo įvykio liudininkas V. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad vairuodamas automobilį „Audi A6“, Kaune, Kalniečių ir Uosio g. sankryžoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino savo ir kitą „Audi A3“ automobilį. Dėl eismo įvykio jis pripažino savo kaltę, todėl policija į įvykio vietą nevažiavo ir liepė viską aiškintis patiems. Šis liudytojas nei paneigė, nei patvirtino D. L. versijos, jog visi automobilio sugadinimai, kuriuos jis nurodė draudimo bendrovei, buvo padaryti būtent šio eismo įvykio metu.

Liudytojas G. Š., UADB „Ergo Lietuva“ regiono skyriaus ekspertas, patvirtino, jog jam kilo įtarimas, kad D. L. priklausančio automobilio apgadinimo plotas yra gana didelis pagal ilgį, be to, buvo apgadintas variklio gaubtas, sudaužytas priekinis buferis į centrą, t.y. smūgis buvo daugiau plokščias, o tiriamo eismo įvykio metu automobilis „Audi A3“ gavo smūgį į kairį šoną. Tiriamo eismo įvykio metu tarp kaltinamojo nurodytų automobilių kontaktas tikrai buvo, tačiau galbūt automobilis „Audi A3“ buvo sudaužytas dar iki šio įvykio ir nesutaisytas.

Šio liudytojo parodymai patvirtino faktą, kad buvo apgadintas D. L. automobilio ,,Audi A3“ variklio gaubtas, sudaužytas priekinis buferis, ko neneigia ir nuteistasis, tačiau šis liudytojas tik darė prielaidą, jog tie automobilio sužalojimai galėjo būti padaryti iki 2009-02-08 eismo įvykio. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal LR BK 182 str. 1 d. atsako tas, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pažymėtina, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Apgaulė pasireiškia turto savininko suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokius neteisingus duomenis D. L. pranešė UADB ,,Ergo Lietuva“ siekdamas apgaule užvaldyti draudimo bendrovės turtą. Autoįvykis minėtą dieną buvo, nuteistojo D. L. ir liudytojo V. B. vairuojami automobiliai jo metu kontaktavo. Jokių įrodymų, kad nuteistojo automobilis jau buvo apgadintas iki šio susidūrimo, nėra. Informacijos, kad autoįvykio dalyviai būtų anksčiau pažįstami ar kontaktavę, byloje nėra. Jokie bylos duomenys nenurodo, kad autoįvykį nuteistasis galėjo sukelti tyčia ar jį inscenizuoti. Nenustatyta nuteistojo D. L. tiesioginė tyčia apgaule įgyti svetimą turtą. Nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 1 d. požymių, apeliantas išteisintinas.

Priimant naują, išteisinamąjį nuosprendį, iš naujo sprendžiami ir kiti BPK 307 str. 6 d. išvardinti klausimai. Kadangi D. L. išteisinamas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. požymių, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., UADB ,,Ergo Lietuva“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu. Šiuo atveju ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Daiktinių įrodymų likimas sprendžiamas vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis. D. L. panaikinama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p. kolegija

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

UADB ,,Ergo Lietuva“ civilinį ieškinį (769,50 Lt) palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Arūnas PaštuolisAlgimantas Smolskas