Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. Š. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, (duomenys neskelbtini) apie 00.20 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto su J. K. metu tyčia sudavė metaliniu puodu J. K. į galvą, padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, kairės akies vokų srityje, kaukolės skliauto įspaustiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų sumušimu, ir taip sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu mažametė K. Š. parodė, kad supranta, jog susirinko pasikalbėt apie įvykį. Turbūt, kai tėtis trenkė puodu. Jei iš tikrųjų, tai ji nieko nežino, nes ji buvo pas močiutę. Ten buvo mamos brolis, jos dėdė. Dėdė ją atvežė 5 val. nakties. Tėtį, lygtais, jau buvo paėmę. Sesuo S. V. pasakė, kad tėtis sudavė su puodu. Paskambino mamai ir paklausė. Mama nieko nepasakė, mama ir sesuo pradėjo verkti. Kiek ji žino, tai J. K. tėtis sudavė. Nežino, į kurią vietą sudavė J. K., nes ji ten nebuvo. Jų namuose įvyko tas įvykis. Kada tas įvykis įvyko, nežino, neprisimena. Gal prieš porą mėnesių. J. K., tai tėčio pažįstamas. To įvykio metu jokios šventės nebuvo. Trečią valandą nakties parvažiavo. Iš pradžių ją dėdė atvežė į namus, o po to jos su mama ir sese nuvažiavo pas močiutę. Po to jos namo grįžo tik ryte (1 t., b. l. 136-138).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jo pažįstamas A. B. (duomenys neskelbtini) dienai pakvietė į savo draugės gimtadienį, draugės duomenų nežino. (duomenys neskelbtini) apie 21-22 valandą 31 maršruto autobusu atvyko į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į gimtadienį, adreso nežino, žinojo tik kelią iki namo. Į gimtadienį atvyko truputi išgėręs. Šventėje, kai jis atėjo, buvo apie 6 asmenys, iš jų pažįsta tik J. K. ir A. B. bei iš matymo A. B. panelę, pas kurią buvo gimtadienis. Be šių asmenų dar buvo viena mergina ir vienas vaikinas, tačiau jų duomenų nežino, nes iki tos dienos nepažinojo. Mergina neužilgo jam atvykus išvažiavo. Jie šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Mergina, pas kurią buvo gimtadienis, išvažiavo į klubą. Apie kurią valandą, pasakyti negali, nes neatsimena. Kvietė ir jį, tačiau jis atsisakė, liko name ir nuėjo miegoti. Prisimena, kad name liko A. B., J. K., jis ir dar vienas vaikinas, kurio duomenų nežino, nes jo nepažįsta. Jam miegant kambaryje, išgirdo triukšmą, atsibudo, atsikėlė iš lovos ir nuėjo iki virtuvės. Virtuvėje ant grindų pamatė J. K., kuris buvo be sąmonės. Jis kartu su nepažįstamu vaikinu, kurį minėjo aukščiau, pakėlė ir paguldė J. K. ant sofos. Tuo metu matė, kaip iš namo į kiemą išeina vyras, kaip pasirodė, tai buvo buvęs sugyventinis merginos, pas kurią buvo gimtadienis, vyro vardas A. Š. Vyras įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Kokius sužalojimus patyrė J. K., nežino, nes nuėjo toliau miegoti. Dėl ko kilo muštynės, irgi nežino, taip pat kelintą valandą viskas įvyko nežino. Pabudo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 170).

2022-09-23 papildomai apklaustas A. K. parodė, kad papildomai prie ankstesnių parodymų nori paaiškinti, jog kai pro miegus išgirdo triukšmą ir pabudo, suprato, kad triukšmas sklinda iš virtuvės. Atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Įėjęs į virtuvę pamatė jam nepažįstamą vyrą, kurio prieš tai gimtadienyje nebuvo, šis stovėjo pusiau nugara, pusiau dešiniuoju šonu į jį, o priekyje jo stovėjo J. K., lyg tai pasisukęs veidu į jam nepažįstamą vyrą, bet tiksliai to pasakyti negali, neprisimena. Jis įėjo būtent tuo momentu, kai jam nepažįstamas vyras užsimojo dešine ranka, kurioje buvo, kaip jam pasirodė, puodas, ir trenkė J. K. į galvą. Nuo smūgio J. K. nugriuvo ant virtuvės grindų, ant pilvo taip, kad jo galva buvo prie pat išėjimo iš virtuvės į koridoriuką durų slenksčio. Jam pasirodė, kad J. K. prarado sąmonę. J. K. nugriuvus, jam nepažįstamas vyras, trenkęs J. K., peržengė per J. K. ir greitai išbėgo į lauką. Nuskubėjo į lauką paskui jį ir matė, kaip tas vyras įsėdo į automobilį, stovėjusį prie namo su įjungtais žibintais, bei išvažiavo. Atpažinti vyro, trenkusio J. K., negalės, nes jo veido nematė, matė jį praktiškai tik iš nugaros. Šiam vyrui išvažiavus, grįžo į namą. J. K. ir toliau gulėjo virtuvėje, nejudėjo. Virtuvėje atsirado ir kitas gimtadienio svečias, vyras, kurį tądien pirmą kartą pamatė ir kurio vardo nežino. Jie abu pakėlė J. K. nuo grindų ir nunešė ant sofos-lovos, stovėjusios arčiausiai įėjimo į mažąjį kambarį. Jam atrodo, kad atsigauti J. K. pradėjo po kurio laiko, pradėjo dejuoti. Kelintą valandą visą tai įvyko, nežino, nes, kaip minėjo, prasidėjus muštynėms miegojo. Dėl ko prasidėjo muštynės, irgi nežino. Paguldęs su kitu vyru J. K. ant sofos-lovos pats nuėjo vėl miegoti ir pabudo tik tada, kai atvažiavo policija (1 t., b. l. 173-174).

2022-08-16 liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad jo pažįstama J. S. pakvietė jį į savo gimtadienį (duomenys neskelbtini). Atvyko į gimtadienį apie 20 val., adreso nežino. Šventėje buvo J. S. ir dabartinis jos draugas A. B., buvo dar apie 4 asmenų kompanija, tačiau jų nepažįsta, matė pirmą kartą, vardų, kontaktinių telefonų nežino. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, jis užmigo, pabudo nuo triukšmo ir pamatė name, virtuvėje, kaip vienas šventės dalyvis, kaip paaiškėjo, tai buvo J. K., stumdosi su kitu vyru, kurio šventėje nebuvo, kaip vėliau jam papasakojo, tai buvo J. S. buvęs sugyventinis A. Š. Pačių muštynių nematė, dėl ko kilo konfliktas tarp jų, nežino. Po konflikto buvęs J. S. sugyventinis pasišalino. Name buvo tik jis, J. K. ir dar vienas vaikinas. Kur tuo metu buvo J. S. ir jos dabartinis draugas A. B., nežino. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino, tačiau iki policijos atvykimo buvęs J. S. sugyventinis A. Š. pasišalino. Kiek dabar prisimena, ant J. K. akivaizdžių sumušimo žymių nesimatė, medikų neprašė iškviesti. Atvykusiems policijos pareigūnams pateikė savo duomenis, papasakojo, ką žinojo, ir išėjo. Kiti šventės dalyviai galimai liko. Kelintą valandą vyko konfliktas, pasakyti negali, tačiau lauke dar buvo tamsu. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui suteikti negali (1 t., b. l. 178-179).

J. K. 2022-07-23 protokole-pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 08.00 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas A. Š. be aiškios priežasties jį sumušė, VšĮ RVU ligoninėje jam diagnozuoti kaukolės kairiojo smilkinkaulio ir momenkaulio įspaustiniai lūžiai su smegenų sumušimu (1 t., b. l. 11).

Kitų objektų apžiūros 2022-08-02 protokolu apžiūrėjus 5 vaizdo įrašus iš (duomenys neskelbtini) apie 00.42 val. pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini) atvykusių policijos pareigūnų „Body Camera“ įrenginių, nustatyta: „Pirmo vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0717_004408_011“. Atidarius vaizdo įrašą kompiuterio viršutiniame kairės pusės ekrano kampe matomas užrašas „2021_0717_004408_11“, apatiniame kairės pusės kompiuterio ekrano kampe matomas užrašas „VLN_NVRS_619782 2022/07/17 00:42:59“, vaizdo įrašas su garsu, lauke yra nespalvotas, patalpoje spalvotas. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kaip pareigūnai ieško reikiamo namo, pasitikslinus namą, užeina, kaip galima suprasti iš pokalbio, į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, pareigūnai žvalgosi, kaip iš namo išeina vyras. Paklaustas pareigūnų, ar name buvo muštynės, minėtas vyras atsakė, kad buvo. Užėjus pareigūnams į namo vidų, vienoje patalpoje matosi išvartyti baldai (galimai tai virtuvė), užėjus į kambarį, kambaryje dar buvo du vyrai, vyrai sėdėjo atskirose lovose. Vaizdo įraše pasirodė medikas, vyras, kuris atidarė namo duris, pasakė, kad vienas iš name esančių vyrų gavo už „reikalą“. Pareigūnė išėjo link tarnybinio automobilio susiskambinti su pranešėja. Vaizdo įrašas baigiasi. Antro vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0717_004908_012“. Jame matoma ta pati patalpa, kuri buvo matoma pirmame vaizdo įraše, ir tie patys asmenys. Du vyrai atsisėdę ant sofos vartoja alkoholinį gėrimą, alų. Vienas iš vyrų išeina į lauką parūkyti, bendravimas tarp pareigūnų ir įvykio dalyvių vyksta su įvykiu nesusijusiais dalykais. Trečio vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0717 _005407_013“. Jame matoma ta pati patalpa, tie patys įvykio dalyviai, nuosekliai, kas įvyko name, nei vienas iš įvykio dalyvių paaiškinti nesugeba. Pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad name buvo moteris, tačiau jos niekas nemušė, moteris pasišalino. Kur, įvykio dalyviai nežino, taip pat į namą buvo užėjęs dar vienas vyras, kuris po muštynių pasišalino iš namo. Pareigūnai nustato esamų vyrų tapatybę. Ketvirto vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0717_005906_014“. Jame matoma ta pati patalpa, tie patys įvykio dalyviai. Vyras, kaip paaiškėjo – E., papasakojo, kad miegojo, pabudęs pamatė name pašalinį vyrą, kurį pažįsta iš matymo, spėjo pamatyti kaip iš matymo pažįstamas vyras išėjo iš namo ir galimai įsėdo į taksi automobilį bei išvažiavo. Daugiau reikšmingos informacijos apie įvykį vaizdo įraše nėra. Penkto vaizdo įrašo pavadinimas „2022_0717_010405_015“. Jame matoma ta pati patalpa, tie patys įvykio dalyviai. Pareigūnai ragina įvykio dalyvius palikti namą ir išvažiuoti namo, vyrai paaiškina, kad išsikvies taksi automobilį ir išvažiuos. Ar vyrai išvažiuoja, neaišku, kadangi vaizdo įrašas baigiasi“. (1 t., b. l. 35-36).

2022-07-26 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Apžiūros metu sudaužytų baldų, indų ar kitų namų apyvokos daiktų nepastebėta. Kraujo dėmių ar kitų tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (1 t., b. l. 25-26).

Specialisto paaiškinimų 2022-10-24 protokole specialistas K. Z. į papildomai užduotus klausimus paaiškino, kad: 1) J. K. konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, kairės akies vokų srityje, kaukolės skliauto įspaustiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų sumušimu, tikėtina padaryti suduodant smūgius kietu buku daiktu į galvos sritį. Sužalojimų lokalizacija skirtingose kūno plokštumose griuvimui nėra būdinga. 2) Mažai tikėtina, kad kairės pusės įspaustinis kaukolės skliauto lūžis galėjo susidaryti sudavus smūgį į veido kairę pusę. 3) Tikėtina, kad J. K. kairės akies hematoma galėjo susidaryti sudavus smūgį į veido kairę pusę. Įspaustinis kaukolės skliauto kairės pusės lūžis galėjo susidaryti traumuojant galvą kietu, ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu. Į tai nurodo įspaustinis kaukolės skliauto lūžis (1 t., b. l. 70).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022-07-22 protokolu liudytoja K. K. pateikė įtariamojo (A. Š.) ir moters, buvusios su sūnumi (J. S.), nuotraukas (1 t., b. l. 100-101, 103, 04).

Kitų objektų apžiūros 2022-09-08, 2022-09-13 ir 2022-09-14 protokolais buvo perklausyti (duomenys neskelbtini) 00.20 val., 00.28 val. ir 00.35 val. Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC), garso įrašai, kuriuose girdisi, kaip adresu (duomenys neskelbtini) kviečiami policijos pareigūnai dėl šiuo adresu vykusių muštynių. Perklausius pateiktus garso įrašus nustatyta, kad į BPC (duomenys neskelbtini) 00.20 val. paskambino įtariamojo A. Š. dukra K. Š., kuri pranešė, jog pas juos į namus atėjęs jos tėvas, kuriam uždrausta ateiti, „išjungė“ vieną žmogų, o dabar nori sumušti kitą – mamos draugą A. B. Ji su tuo draugu pabėgo iš namų ir dabar sėdi lauke. (duomenys neskelbtini) 00.28 val. K. Š. pakartotinai skambina į BPC ir prašo paskubinti policijos pareigūnus. Girdisi, kaip į K. Š. pokalbį įsikišą vyras, kuris vėliau prisistato A. B. (duomenys neskelbtini) 00.35 val. K. Š. dar kartą skambina į BPC ir praneša, kad yra sumuštas žmogus – J. K., prašo medikų pagalbos (1 t., b. l. 120-123, 125-126, 128-132).

2022-09-13 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. P. vienoje iš keturių jam pateiktų nuotraukų, atpažino vyrą, kurį matė (duomenys neskelbtini) naktį, besistumdantį su vienu iš šventės svečių, vardu J. K. Kaip vėliau sužinojo, šio žmogaus vardas A. Š. Jį atpažino nuotraukoje Nr. 3 pagal bendrus veido bruožus, pagal jo pakrypusią į šoną, lyg sulaužytą, nosį, siauras akis, pailgą veidą (1 t., b. l. 182-184).

Parodymų patikrinimo 2022-09-14 vietoje metu įtariamasis A. Š. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 86-88).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 135 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs konstatuoja, kad A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. Š. bylą nagrinėjant teisme kaltu prisipažino visiškai, tačiau nurodė, kad aplinkybės dėl sudavimo nukentėjusiajam puodu visiškai neatsimena dėl girtumo. Nors kaltinamasis A. Š. nurodė neatsimenąs, kaip sudavė J. K. puodu, tačiau tai, kad jis trenkė J. K. su puodu, matė liudytojas A. K., kas laikytina tiesioginiu įrodymu. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma leidžia konstatuoti, kad sužalojimą J. K. trenkdamas puodu padarė A. Š.

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo pas sugyventinę, nes buvo jos gimtadienis, pradžioje kalbėjosi su J. K., tarp jų įvyko konfliktas. J. K. sudavė, jis nukrito virtuvėje, tada jis išsigando, nejaugi mirtinai, todėl J. K. pajudino, pakėlė ir nunešė ant lovos. Jam sakė, kad su puodu trenkė, bet to neprisimena. Prisimena, kad sudavė į akį ir nukentėjusysis nugriuvo, jis galva atsitrenkė į grindis. Smūgį matė tie, su kuriais gėrė, tai M. ir A. Konflikto metu buvo išgėręs, jautėsi girtas. Įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. Nukentėjusysis J. K. parodė, kad būnant pas J. S., jie vartojo alkoholinius gėrimus, buvo pakankamai apgirtęs. Jie sėdėjo prie stalo, vėliau atsimena kaip nuėjo miegoti, tuo metu buvo labai neblaivus, po to, daugiau nieko neatsimena. Vėliau, kai prabudo, paskambino J. S. ir paklausė šios, kas nutiko pas ją namuose. J. S. jam pasakė, kad A. Š. vieną kartą virtuvėje trenkė jam sunkiu puodu per veidą, o vėliau, kai jis parkrito ant žemės, pradėjo jį spardyti. Liudytojas A. K. parodė, kad pro miegus išgirdo triukšmą, pabudo, suprato, kad triukšmas sklinda iš virtuvės, atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Įėjęs į virtuvę pamatė jam nepažįstamą vyrą, kurio prieš tai gimtadienyje nebuvo, šis stovėjo pusiau nugara, pusiau dešiniuoju šonu į jį, o priekyje jo stovėjo J. K., lyg tai pasisukęs veidu į jam nepažįstamą vyrą, bet tiksliai to pasakyti negali, neprisimena. Jis įėjo būtent tuo momentu, kai jam nepažįstamas vyras užsimojo dešine ranka, kurioje buvo, kaip jam pasirodė, puodas, ir trenkė J. K. į galvą, tas nepažįstamas vyras buvo merginos, kas kurią vyko gimtadienis, buvęs sugyventinis A. Š. Liudytojas E. P. parodė, kad šventėje buvo J. S. ir dabartinis jos draugas A. B., buvo dar apie 4 asmenų kompanija, jis užmigo, pabudo nuo triukšmo ir pamatė name, virtuvėje, kaip vienas šventės dalyvis, kaip paaiškėjo, tai buvo J. K., stumdosi su kitu vyru, kurio šventėje nebuvo, kaip vėliau jam papasakojo, tai buvo J. S. buvęs sugyventinis A. Š., vėliau liudytojas atpažino A. Š. kaip asmenį, besistumdantį su J. K. Liudytoja K. K. parodė, kad J. K., J. S. ir J. S. naujasis sugyventinis vartojo alkoholį, vėliau, link vakaro, pas juos į buto duris kažkas beldė, J. S. prašė durų neatidaryti, bet J. K. duris atidarė ir kuomet jas atidarė, pamatė priešais save A. Š., kuris jam sudavė smūgį rankos kumščiu į veidą ir jis nuo smūgio nukrito ant žemės, kas buvo toliau, jis nieko neatsimena, nes aplamai pabudo lauke, prie lauko tualeto, žolėje. Toliau kas buvo, sūnus neatsimena, bet vakaro įvykius jam buvo perpasakojusi J. S., su kuria jis buvo bendravęs po įvykio. Kaip J. K. pasakojo J. S., jos buvęs sugyventinis A. Š. atėjo pas juos į butą ir trenkė J. K., kuris atidarė duris, į galvą, jam nukritus, A. Š. pradėjo daužyti jo galvą su keptuve arba puodu ir pjaustymo lentele. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą (duomenys neskelbtini) 00:35 val. paskambinusi K. Š. nurodo, kad jos tėtis ką tik J. K. sumušė visokiais puodais.

Teismas nesivadovauja liudytojų J. S. 2022-07-26 ir 2022-09-19 apklausų bei mažametės K. Š. 2022-09-08 parodymais, nes J. S., apklausta 2022-11-15 parodė, kad ankstesnių parodymų metu ji davė melagingus parodymus bei liepė dukrai K. Š., apklausiamai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, sakyti, kad jos nebuvo namuose. Šią aplinkybę patvirtina ir garso pokalbių tarp J. S. ir K. Š. išklotinėje užfiksuoti duomenys.

Fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybę bei jos atitikimą BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytam nusikaltimui patvirtina nurodyti proceso dalyvių parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2377/2022 (01), pagal kurią J. K. konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, kairės akies vokų srityje, kaukolės skliauto įspaustiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų sumušimu; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš atvykstant į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini); J. K. konstatuotas galvos sumušimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nurodytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad A. Š. puodu į galvą sudavė J. K., dėl ko J. K. buvo padaryti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina kad A. Š. (duomenys neskelbtini) apie 00.20 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto su J. K. metu, tyčia sudavė metaliniu puodu J. K. į galvą, padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis kairio smilkinio srityje, kairės akies vokų srityje, kaukolės skliauto įspaustiniu lūžiu su kraujo išsiliejimu virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų sumušimu, ir taip sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo A. Š. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Skirdamas bausmę A. Š. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. A. Š. padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). ???Teismas, skirdamas bausmę A. Š. atsižvelgia į tai, kad dėl A. Š. panaudoto fizinio smurto pobūdžio nukentėjusiajam J. K. sužalojimas, nesant komplikacijų, gali sugyti be pasekmių, nukentėjusysis J. K. kaltinamajam A. Š. pretenzijų neturi. Tačiau, A. Š. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kitam asmeniui sužalojo galvą, pats išsigando, ar ne mirtinai, kas rodo itin didelį jo veiksmų pavojingumą, o kartu ir jo paties atsainų požiūrį į galėjusias kilti pasekmes. A. Š. praeityje teistas, įskaitant ir nusikaltimus žmogaus sveikatai, taip pat teistas už BK 138 straipsnio 2 d. 10 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, neužsiregistravęs Užimtumo tarnyboje.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, sukeltas pasekmes, kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Š. skiriant laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei nustatytas BK bausmės, skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vidurkį.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3 596,34 eurų sumai. Prašo priteisti iš kalto asmens žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ieškiniu sutinka. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų A. Š. veiksmų, tarp žalos ir kaltos asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį iš kaltinamojo.

Nagrinėjamu civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žA. N. kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būto tenkinamas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis A. Š. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. Š. priteistinos 393,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. Š. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. Š., iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – paliktinos saugoti byloje.

Daiktai – mobiliojo ryšio telefonas, keturių raktų ryšulys su pakabuku, pinigai (keturiasdešimt euro centų) ir SIM kortelė paimti asmens kratos 2022-09-12 protokolu, Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus tyrėjos 2022-11-22 nutarimu perduoti saugoti į minėto komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį; pinigai – dvi monetos po dvidešimt euro centų – Vilniaus AVPK KP SNTV 2-ojo skyriaus tyrėjos 2022-11-23 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. Š.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 metų bei 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 12 d., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3 596,34 (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 34 centus) turtinės žalos atlyginimui bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 bei 5 punktais daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje;

2. mobiliojo ryšio telefoną, keturių raktų ryšulį su pakabuku, pinigus (keturiasdešimt centų) ir SIM kortelę, pinigus – dvi monetas po dvidešimt euro centų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Š.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.