- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-25
- Bylos Nr.
- 1S-487-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs nuteistojo E. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria E. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio l dalį paskirta bauda pakeista į areštą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 6250 Lt (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt Lt 00 ct) dydžio bauda (T. 1, b. l. 106-108).
Antstolis, vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1155/2006, išduotą 2006 m. birželio 5 d. dėl 6250,00 Lt skolos išieškojimo iš E. B. valstybės naudai, 2014 m. rugpjūčio 11 d. konstatavo, kad skolininkas neturi galimybės padengti skolą (T. 1, b. l. 152). Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2014 m. rugpjūčio 20 d. pateikė Kauno apylinkės teismui teikimą (reg. Nr. T-984/2014), kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 ir 362 straipsniais, prašė skolininko E. B. baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais arba areštu (T. 1, b. l. 151).
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi E. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio l dalį paskirtą bausmę – 6250 Lt (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt Lt 00 ct) dydžio baudą – pakeitė į 24 (dvidešimt keturių) parų areštą (T. 1, b. l. 167).
Nesutikdamas su šia nutartimi, E. B. Kauno apygardos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą išnagrinėjus antstolio teikimą Nr. T-948-347/2014, panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – antstolio teikimą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas antstolio teikimą, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie sukliudė priimti teisingą ir pagrįstą nutartį. Pirmiausia, anot E. B., apylinkės teismas antstolio teikimą išnagrinėjo nedalyvaujant pačiam nuteistajam, t. y. neįsitikinus kodėl jis neatvyko į teismą (nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. sausio 28 d. jis buvo sulaikytas ir kalinamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje), tuo pažeisdamas nuteistojo teises. Antra, nesumokėtoji bauda negalėjo būti pakeista areštu ir dėl to, kad buvo pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, t. y. nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo praėjo daugiau kaip aštuoneri metai, nors pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktį, apkaltinamasis nuosprendis, o baudžiamasis įsakymas pagal BPK 29 straipsnio 2 dalį prilygsta nuosprendžiui, nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo teigimu, jis nevengė atlikti paskirtos bausmės, taip pat iki senaties termino pabaigos neatliko BK 96 straipsnio 4 dalyje numatytų veiksmų, kurie būtų nutraukę senaties termino eigą, todėl jo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis pasibaigė prieš penkerius metus. Atsižvelgdamas į tai, skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas, gavęs antstolio teikimą, turėjo jį atmesti, nes baudžiamasis įsakymas negalėjo būti vykdomas dėl senaties.
Nepaisant to, E. B. teigimu, jis net ir neturėjo pareigos sumokėti baudą bei pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą, kadangi, nors Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisė 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda, tačiau teismas tuo pačiu įsakymu įpareigojo ne jį, bet E. G. baudą sumokėti į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei nurodė, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Be to, teismas tuomet nurodė, kad sumokėjęs baudą pagal baudžiamąjį įsakymą, E. G. privalėjo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 113) tarnautojui banko kvitą. Taigi, anot E. B., tokia rezoliucinė baudžiamojo įsakymo dalis rodo, jog ne jis, o E. G. buvo įpareigotas per du mėnesius sumokėti 6250 Lt baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
E. B. skundas tenkintinas
BPK 352 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais – kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji gali būti pakeista į viešuosius darbus, o kai asmuo vengia savo noru ją sumokėti ir nėra galimybių jos išieškoti, bauda gali būti pakeista į areštą BK 65 straipsnyje numatytu santykiu (BK 47 str. 6 ir 7 d.).
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. B. 2006 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo. Antstolis, patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes ir konstatavęs, kad skolininkas neturi galimybės padengti skolą, teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl E. B. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi, kas skundžiama teismo nutartimi ir buvo padaryta. Tačiau BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad per nustatytą laiką nuteistasis neturi vengti atlikti jam paskirtosios bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. kredito įstaigose sąskaitų neturi, kilnojamojo, nekilnojamojo turto, registruoto skolininko vardu nėra. Gyventojų registro duomenimis skolininkas nevedęs. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas nedirba (T. 1, b. l. 152). Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybių išieškoti E. B. paskirtos baudos. Šiame kontekste pažymėtina, kad aukštesnysis teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išsakytu teiginiu, jog skolininkas aiškiai vengia mokėti skolas. Vien išieškojimo negalimumo akto vykdomojoje byloje nepakanka tam, kad būtų konstatuotas paskirtos baudos mokėjimo vengimo faktas. Siekiant nustatyti, jog asmuo iš tikrųjų vengė sumokėti jam daugiau kaip prieš aštuonerius metus teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 6250 Lt dydžio baudą, būtina įsitikinti, kad teismo baudžiamasis įsakymas per tokį ilgą laiko tarpą iš tikrųjų nebuvo įvykdytas būtent dėl nuteisto asmens sąmoningų veiksmų, t. y. vengimo atlikti jam paskirtą bausmę. Juo labiau šių veiksmų būtina imtis bylą nagrinėjant nuteistajam nedalyvaujant, kaip kad yra šiuo atveju. Nesant tokių duomenų, apylinkės teismo teiginys, jog nuteistasis aiškiai vengė sumokėti jam paskirtą baudą, laikytinas nepagrįstu.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatavus, kad E. B. sąmoningais ir akivaizdžiais veiksmais nevengė sumokėti jam paskirtą baudą, o to nepadarė dėl to, kad neturi galimybių, ką konstatavo ir antstolis išieškojimo negalimumo akte, Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis naikintina, priimant dėl skundo naują sprendimą.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. baudžiamojo įsakymo vykdymas nutrauktinas suėjus jo vykdymo senačiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir antstolio teikimą dėl bausmės pakeitimo (reg. Nr. T-948/2014) atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. baudžiamojo įsakymo vykdymą nutraukti, suėjus jo vykdymo senačiai.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.