- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-620-544/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00355-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- L. V.
- Išvadą teikia
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos VTAT
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-620-544/2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 01 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 08 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-914-504-09 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui V. S., institucija, teikianti išvadą byloje – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos VTAT, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti 2007-10-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, pagal kurį V. S. teikia nepilnametei dukrai K. S. gim. 1991-09-24, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2007-09-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir nuo 2009-04-27 išlaikymo dydį nustatyti po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad šiuo metu dukra mokosi 11 klasėje ir jos poreikiai maistui, aprangai, mokymosi priemonėms, užklasiniam lavinimui, sveikatai ir higienai, poilsiui ir laisvalaikiui, apsirengimui išaugo. Jų patenkinimui būtina, kad atsakovas dukros išlaikymui mokėtų po 400 Lt. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra laikoma minimali mėnesinė alga (800 Lt, CK 6.461 str. 2 d.). Nurodo, kad jai vienai tenka visa dukros kasdieninė priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo būsto suteikimas, rūpinimasis, kad dukra pagal gebėjimus būtų lavinama, kad pagal sveikatos būklę būtų suteikiamos medicininės paslaugos, jos poilsiu ir laisvalaikiu atostogų metu. Šių metų namo šildymui yra įgijusi malkų už 1000 Lt. Dirba pagal darbo sutartį, po teismo sprendimo turto neįsigijo, išskyrus darbo funkcijoms vykdyti būtiną transporto priemonę iš suteiktos paskolos, kuri grąžinama po 250 Lt kas mėnesį, pinigų. Turi grąžinti po 336 Lt kas mėnesį vartojimo paskolą, kuri buvo paimta ir dukters interesais, nes, pasidalijus namą, jai su dukra skirtose gyvenamosiose patalpose įsirengė virtuvę ir vonią. Šiuo metu nedirba, nes yra lūžusi koja, dėl to pajamos sumažėjo 20 procentų. Atsakovas, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, turimą turtą ir pajamas, turi galimybę skirti dukros Karolinos išlaikymui 400 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 08 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pakeitė 2007-10-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1268-126/2007 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir nustatė, kad atsakovas V. S. turi teikti dukrai K. S. išlaikymą periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis kas mėnesį nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2009-04-27) iki dukros pilnametystės (2009-09-24), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1600 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 50 Lt žyminio mokesčio, valstybei - 11,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad K. S. yra abiturientė, turi papildomų išlaidų dėl blogo regėjimo, buvo pirkti kontaktiniai lęšiai, todėl jai nagrinėjamu metu buvo būtinos papildomos išlaidos. Nurodė, kad pagal teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį gali būti LR CK 6.641 str. 1 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (800 Lt). Ieškovė dirba UAB „ERGO Lietuva“ ir jos vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 1000 Lt. 2007-11-15 ieškovei yra suteiktas vartojimo kreditas, kurio dengimui ji moka kas mėnesį po 336,27 Lt. Fakto, kad šis kreditas buvo panaudotas tenkinant ir dukros interesus, nes iš šių pinigų buvo įrengta virtuvė ir vonia, neginčija ir atsakovas. Teismas pripažino, kad 2007-06-11 vartojimo kredito grąžinimui kas mėnesį sumokami 257,56 Lt yra pagrįstos išlaidos, nes šis kreditas buvo suteiktas automobilio, kuris yra būtina ieškovės darbo priemonė, įsigijimui. Be to, ieškovė moka įmokas pagal draudimo sutartį, kuria yra apdraustas ir atsakovas. 2009-06-04 ieškovė pirko malkų už 1079,92 Lt gyvenamosioms patalpoms šildyti. Po bylos iškėlimo teisme dienos ieškovė dėl lūžusios kojos nedirba, tad jos pajamos sumažėjo. Kadangi sumokėjus įmokas kreditoriams ieškovei ir jos dukrai lieka 400 Lt pragyvenimui, teismas laikė, jog turtinė padėtis yra pablogėjusi. Atsakovas yra įsteigęs Sakalninko metalo ir medžio gaminių įmonę, kurioje pagal kasos knygos duomenis gauna apie 1000 Lt pajamų kas mėnesį. Todėl teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą, ieškinį laikė pagrįstu ir jį tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis vykdė ankstesniu teismo sprendimu patvirtintas sutarties sąlygas ir mokėjo dukrai nustatyto dydžio išlaikymą, neatsižvelgė į jo kuklias pajamas, neteisingai suprato kasos knygos duomenis, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad jo pajamos 2009-m. balandžio – liepos mėn. vidutiniškai siekė 1000 Lt į mėnesį, nes tai yra jo įmonės pajamos. Nurodo, kad dukros sveikatos problemos senos, tik šiuo atveju vietoje akinių nupirkti kontaktiniai lęšiai, o poreikių turi visi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė, kad dukros poreikiai maistui, aprangai, mokymosi priemonėms, užklasiniam lavinimui, sveikatai dėl pablogėjusios regos ir higienai, poilsiui ir laisvalaikiui, apsirengimui patenkinti išaugo ir jų patenkinimui būtina, kad tėvas mokėtų kas mėnesį dukros išlaikymui 400 Lt. Teikiant vaikui mažesnį nei vienos minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 800 Lt) išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja dėl to pažeidžiami vaiko interesai.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-09-08 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį tenkinti visiškai yra priimtas ištyrus teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus įrodymus, tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei motyvuojant sprendime padarytas išvadas. Todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2007-10-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta ir sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe - ir 3 punktas, kuriame nustatyta, kad nepilnametės dukros K. S., gimusios 1991-09-24, išlaikymui atsakovas teiks išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pilnametystės.
CK 3.201 str. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Teisėjų kolegijos nuomone, faktinės aplinkybės, kurios yra pagrindu taikyti CK 3.201 str. nuostatas, byloje nustatytos.
CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog atsakovas buvo nepakankamai rūpestingas ir iš anksto neįvertino savo turtinės padėties ir pasirengimo užauginti vaikus, reikiamai jais pasirūpinti, ugdyti jų asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas jiems vystytis, jo neatleidžia nuo pareigos minimaliai materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kadangi, kaip jau minėta, pagal CK 3.192 str. 3 d. išlaikyti vaiką įpareigoti abu vaiko tėvai. Todėl, net ir esant sunkiai turtinei padėčiai, atsisakymas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką negalioja (CK 3. 159 str. 1 d., 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str.).
Atsakovė byloje įrodė, kokie yra būtini nepilnametės dukros įprasti poreikiai - mokymasis, bendras vaikų ugdymas, maistas, drabužiai, higienos priemonės, būstas, jo išlaikymas, regos pataisymo priemonės ir pan., ir kokios yra būtinos išlaidos tiems poreikiams tenkinti. Šioje konkrečioje situacijoje ieškovės nurodyta 800 Lt mėnesio pinigų suma iš esmės atitinka protingumo kriterijus, minimalius ir būtinus vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatos būklei palaikyti, taip pat mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, užtikrina būtinas sąlygas vystytis ir neprieštarauja prioritetiniam vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui . Atsakovas neginčijo, kad ieškovės nurodyti būtini dukros poreikiai yra būtini ir kad jiems tenkinti reikia nurodyto dydžio išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK 3.201 str. pagrindu nusprendė padidinti priteisto išlaikymo šalių dukrai Karolinai dydį iki 400 Lt kas mėnesį, nes byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad po 2007-10-23 teismo sprendimu priteisto išlaikymo dukters Karolinos būtini poreikiai padidėjo dėl jos amžiaus, dėl to, kad ji yra abiturientė, kad buvo papildomų išlaidų dėl kontaktinių lęšių pirkimo. Pagrįsta teismo išvada, kad pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, nes ji bylos nagrinėjimo metu dėl traumos ilgalaikiai sirgo ir negavo dalies pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų buvusi nedarbinga, kad ieškovė turi papildomų išlaidų dėl to, kad turi grąžinti paskolą, iš kurios gyvenamojoje patalpoje įrengė virtuvę ir vonią, ko neginčija ir atsakovas, taip pat dėl to, kad, ieškovė, siekdama išlaikyti darbo vietą, turėjo įgyti automobilį, kurį įgijo iš paskolos lėšų (b. l. 44-49, 62-64). Aplinkybę, kad transporto priemonę buvo būtina įsigyti kaip priemonę darbui, patvirtina Transporto priemonės panaudos sutartis (b. l. 68-69). Ieškovė moka įmokas ir pagal draudimo liudijimą Nr. 871-522-018629, 2006-05-26, kuria apdraustas ir atsakovas (b. l. 65-67). Ieškovo siūloma suma, kurią jis sutinka mokėti nepilnametės dukros išlaikymui šioje konkrečioje situacijoje po 200 Lt kas mėnesį, negali patenkinti minimalių ir gyvybiškai svarbių paauglės dukters Karolinos išaugusių poreikių (CK 3.192 str.). Pagal bylos duomenis, atsakovas turėjo vieną išlaikytinę, padidintas išlaikymas buvo priteistas iki dukters pilnametystės už faktiškai 5 mėnesius, ir tai buvo laikotarpis, kai dukros poreikiai dėl nurodytų priežasčių buvo padidėję, o ieškovės pajamos dėl nedarbingumo laikinai sumažėję. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai vertino jo įmonės kasos knygos duomenis, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad jo pajamos kas mėnesį yra apie 1000 Lt, nes tokios pajamos yra įmonės. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jo įmonės pajamos yra apie 1000 Lt per mėnesį. Atsakovo Sakalninko metalo ir medžio gaminių įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įmonės turtas ir pajamos nėra atskirtos nuo jos savininko turto ir pajamų (CK 2.50 str. 4 d.). Pagal kasos knygą 2008-11 mėn. – 2009-07 mėn. atsakovas asmeniniam naudojimui yra pasiėmęs 3200 Lt (Kasos knyga, psl. 1-9, Įplaukų ir išlaidų apskaitos žurnalas, psl. 14-26). Tuo laikotarpiu vien dukters išlaikymui atsakovas mokėjo po 200 Lt, t. y. turėjo sumokėti 1800 Lt. Vadinasi, jei kaip teigia atsakovas, jis kitų pajamų neturi, tai sektų kad nuo 2009-11 mėn. savo pragyvenimui jis išleido 1400 Lt arba 156 Lt per mėnesį, kas yra nerealu, turint omenyje, tai, kad atsakovas yra verslininkas, išlaiko nekilnojamą turtą, naudojasi automobiliu, skiria pinigų maistui ir kitiems poreikiams. Todėl daroma išvada, kad atsakovas nepaneigė, jog nurodytu laikotarpiu neturėjo galimybės teikti nepilnametei dukrai 400 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis. Todėl laikytina, kad apeliacinio skundo argumentai neįrodyti ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas bylą atsižvelgė ir teismų praktiką formuojamą šios kategorijos bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004, 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006, Nr. 3K-3-185/2006 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 08 d. sprendimą palikti nepakeistą.