- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-631-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14610-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- H. B., Š. K.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo H. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.
UAB „Kilminė“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš nuteistųjų H. B. ir Š. K. 113,91 Eur (vienas šimtas trylika eurų 91 centas) turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu Š. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. H. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 20.45 val., būdamas UAB „K“ priklausančioje parduotuvėje „Em“, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su Š. K., tai yra, kol Š. K. prie kasos nukreipė parduotuvės kasininkės dėmesį, prašė paduoti cigarečių: du pakelius „M. G.“, bendros 8,30 eurų vertės, tris pakelius „M. R.“, bendros 12,45 eurų vertės, šešis pakelius „KHD“, bendros 23,01 eurų vertės, kuriuos susidėjo į prekių maišelį, 0,08 eurų vertės, jis iš prekių lentynos paėmė du butelius 0,7 l talpos viskio „GJ“, bendros 69,98 eurų vertės, ir matant parduotuvės kasininkei abu išbėgo iš parduotuvės, tokiu būdu bendrais veiksmais su Š. K. atvirai pagrobė svetimą UAB „K“ priklausantį turtą ir padarė bendrą 113,91 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis H. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį. Skunde nuteistasis nurodo, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi turi naujagimę dukrą, kuriai reikia priežiūros, išlaikymo ir jis yra pasiruošęs tai daryti, prisidėti prie išlaikymo, auklėjimo. Nustojo vartoti narkotines medžiagas. Be to, nurodo, jog nepagrįstai nustatytas bendrininkavimas kartu su Š. K..
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo H. B. gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė prašė nuteistojo H. B. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Živilė Muliuolytė prašė nuteistojo H. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo H. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis H. B. nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
8. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad H. B. nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę H. B. teisingai įvertino tai, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrįstai teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to taip pat pagrįstai nustatė net dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 13 punktas). Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę H. B., taip pat vertino tai, jog jis teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje negydė, nesilankė, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl gydymo ir konsultacijos nesikreipė.
10. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką apeliantas padarė bendrininkų grupėje, nes ši aplinkybė nustatyta bylos duomenimis ir pagrįstai nurodyta teismo nuosprendyje. Nustatyta, kad H. B. ir Š. K. pagrobė svetimą turtą bendrais ir suderintais veiksmais.
11. Teisėjų kolegija sutinka su teisinga ir pagrįsta apylinkės teismo padaryta išvada, jog įvertinus visas aplinkybes, nėra įstatyminio pagrindo apeliantui skirti pačią švelniausią bausmės rūšį. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis pripažino, kad veiką padarė dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, o šiuo metu dalyvauja metadono programoje, narkotikų nevartoja, ketina atlyginti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, jog neseniai susilaukė dukters. Tokias nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina ir nuteistojo pateikti dokumentai, apibūdina pastarąjį iš teigiamos pusės, kaltę šioje baudžiamojoje byloje H. B. pripažino tik iš dalies, taip pat matyti, kad savo veiksmus jis vertina pakankamai kritiškai, yra motyvuotas toliau gyventi nenusikalstant. Tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, kadangi apylinkės teismas vertino tai, kad H. B. anksčiau ne kartą teistas, nauja veika padaryta praėjus mažiau nei metams nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, yra baustas administracine tvarka. Todėl daroma išvada, kad siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo, nuteistajam pagrįstai teismas skyrė arešto bausmę, ir jos trukmę nustatė didesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis. Be to, pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas vertino ir tai, kad visos aptartos aplinkybės nesudarė pagrindo, vadovaujantis nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio redakcija, arešto bausmės vykdymą atidėti. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog tokia bausmė yra proporcinga tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai.
12. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios arešto bausmės paskyrimas (už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje), gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti H. B., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, taigi šiuo metu jis privalo būti izoliuotas nuo visuomenės.
13. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra paskirtos sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta padarytam nusikaltimui.
14. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo H. B. apeliacinis skundas atmetamas.
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam H. B. (2 t., b. l. 93). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 118,40 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo H. B. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti valstybei iš H. B. 118,40 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų ir keturiasdešimt centų) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.