Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1451-1143/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
e1-1451-1143/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37252-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
S. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1451-1143/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37252-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Jano Paškevičiaus (Jan Paškevič) pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

S. J., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y., 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas transporto priemonės vairuotoju, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 2020 m. rugsėjo 16 d., 17.40 val. buvo 2,39 promilių etilo alkoholio, t. y., didesnis negu 1,51 promilių etilo alkoholio neblaivumas.

Šiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, teisę vairuoti transporto priemonę turi. 2020 m. rugsėjo 16 d., dienos metu su draugu vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini). Dviese išgėrė 0,7 l degtinės, nesijautė neblaivus. Pasibaigus degtinei, jis sėdo už jam priklausančio automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir juo vienas važiavo į namus, į (duomenys neskelbtini). Sėsdamas už automobilio vairo nesijautė neblaivus, manė, kad gali vairuoti. Neturėjo kitos galimybės grįžti į namus, todėl pats sėdo už jam minėto priklausančio automobilio vairo ir juo vienas važiavo. Policijos pareigūnams jį sustabdžius jis iškarto jiems prisipažino, kad vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai jam alkoholio matuokliu iškarto patikrino blaivumą, nepamena kiek nustatė. Su alkoholio matuoklio parodymais jis sutiko, nes jau kaip ir minėjo iškarto policijos pareigūnams prisipažino, kad vairavo neblaivus jam priklausantį automobilį. Žinojo, kad vairavimas neblaiviam užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Labai gailisi, kad būdamas neblaivus sėdo už jam priklausančio automobilio vairo ir juo važiavo. Nežino kodėl taip neatsakingai pasielgė, tačiau labai dėl to gailisi (b. l. 61–64).

Liudytojas V. L. (V. L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. dirbo kartu su vyr. patruliu R. R., kuomet apie 17.40 val. buvo gautas pranešimas, kad 4416 kelyje, nuo (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus ir šalinasi link (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendraujant su minėto automobilio vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas iš burnos. Automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. J. pasiūlius pasitikrinti blaivumą, 2020 m. rugsėjo 16 d., 17.40 val. pirmo tikrinimo metu išpūsto alkoholio koncentracija ore buvo 2,39 promilės etilo alkoholio, antro pūtimo metu, 18.10 val. – 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija. Automobilis sulaikytas, uždarytas į saugojimo aikštelę UAB „Varimeda“. Vairuotojas sutiko atlikti neblaivumo nustatymo testą, su viskuo sutiko, elgėsi ramiai (b. l. 42–44).

Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. S. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus asmens bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM- 0449, patikros sertifikato Nr. 1178467, pirmojo tikrinimo metu 17.40 val., buvo nustatyta 2,39 promilių etilo alkoholio girtumas, antrojo tikrinimo metu 18.10 val. – 2,41 promilių etilo alkoholio girtumas (b. l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. J. (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „Honda Civic“ vidutinė rinkos vertė – 3 130 Eur (su PVM) (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, S. J. nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Honda Civic“, kai jo iškvėptame ore tikrinimo metu buvo ne mažiau kaip 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad S. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat patvirtina liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo ir byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat kiti neblaivumo nustatymo akte esantys duomenys. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi S. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. J. su tuo sutiko, taip pat sutiko su jam siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 82).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka (b. l. 79), dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismas daro išvadą, kad 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos paskyrimas S. J., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Kadangi S. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir į tai, kad S. J. dirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti S. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Honda Civic“ konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

S. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y., vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Įvertinus tai, kad S. J., nors ir pirmą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau jo iškvėptame ore tikrinimo metu buvo net ne mažiau kaip 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas jam skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 67).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y., priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

S. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Honda Civic“, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 23). Siekiant užtikrinti taisomąjį ir prevencinį poveikį, esant nustatytoms visoms turto konfiskavimo sąlygoms, S. J. priklausantis automobilis „Honda Civic“ konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 3 130 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

S. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 65–66). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 20.42 val. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. 10.52 val. (viena diena) (b. l. 45–47). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į S. J. skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Bylos duomenimis, automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Varimeda saugojimo aikštelę. Transporto priemonės nuvežimo kaina – 59 Eur su PVM, vienos saugojimo paros kaina – 9 Eur su PVM (b. l. 29–40). Šios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimo nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (15 parų), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. J..

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. J. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 20.42 val. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. 10.52 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, skirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu pripažinti proceso išlaidomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas dėl automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimą ir iš S. J. priteisti 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) už transporto priemonės nuvežimą bei už saugojimą nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (15 parų), skaičiuojant vienos saugojimo paros kainą – 9 Eur (devynis eurus), t. y., 135 Eur (šimtą trisdešimt penkis eurus), viso iš S. J. priteisti – 194 Eur (šimtą devyniasdešimt keturis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

S. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, S. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje, perduoti VĮ „Regitra“.

S. J. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per šešis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

S. J. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė