Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Daivai Girdenienei dalyvaujant ieškovei I. Č. , jos atstovei advokatei Dianai L. M. atsakovui E. Č. , jo atstovei advokatei Irinai Petkienei , trečiajam asmeniui R. Č. institucijos teikiančios išvadą atstovui Virgilijui Tavorui

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Č. ieškinį atsakovui E. Č. , trečiajam asmeniui R. Č. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai , institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės , nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo jiems priteisimo , santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

Pripažįsta ,kad iš atsakovo tėvo R. Č. buvo pasiskolinę 1998 metais 18400 Lt , tačiau ši skola senai atiduota ,nes ji po 700 Lt kiekvieną mėnesį duodavo iš vaikų pašalpos atsakovui ,kad jis atiduotų tėvui.

Dėl pasiskolintų pinigų iš jo tėvo R. Č. nurodė, kad ieškovė jam po 700 Lt neduodavo kaip skolos padengimą ,nes jam nereikėjo būti tarpininku , ieškovė tai galėjo tai padaryti pati ,nes su tėvu taip pat susitikdavo ,kaip ir jis, nes gyveno viename name žino ,kad skola negrąžinta.

Tretysis asmuo R. Č. nurodė,kad šalys skolos neatidavė . Jis 1998 metais paskolino 20400 Lt ,nes šalys žadėjo pirkti autobusiuką . Ieškovė meluoja ,kad atidavė ,ji pripažįsta skolą ,nes prašo taikyti senaties terminą . Kol šalys gyveno kartu ,jis prašė skolą grąžinti žodžiu ir į teismą nesikreipė. Prašo ,kad teismas pripažintų skolą ,nes jis į teismą dar kreipsis su atskiru ieškiniu.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškovo reikalavimą pagal ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo , bendravimo su vaikais nustatymo , išlaikymo priteisimo , palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai

Iš šalies paaiškinimų , bylai pateiktų dokumentų matyti,kad šalys 2010-06-25 sudarė antrą santuoką /b.l. 12 t.1 / Kaip teigė šalys , ankstesnė jų santuoka buvo nutraukta 2000-12-06 ,ir tai patvirtina pateiktas ištuokos liudijimas / b.l. 79 t.1 / Šios santuokos metu gimė dukra E. Č. gim.1997-03-05, kuri dar nepilnametė./ b.l. 13 t.1/ir po santuokos nutraukimo šalims vedant bendrą ūkį gimė dukra A. Č. gim. 2006-01-25 ,kuri taip pat dar nepilnametė /b.l. 14 t.1 / Ieškovė nurodė ,kad jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ,nes dėl charakterių nesutapimo, atsakovo neištikimybės bei nesirūpinimo šeima ji palūžo dvasiškai , todėl pripažįsta ,kad toliau su atsakovu nepanoro gyventi ir 2012-07 -06 paliko atsakovą , su vaikais išsikėlė gyventi kitur, nuomoja butą, šias aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta ieškovės sesuo L. Ž. . Atsakovas pripažino ,kad santuoka toliau negalima dėl santuokos iširimo laiko ,kad yra abipusė kaltė .

P. C. kodekso trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje byloje ieškovė prašo nutraukti dėl vieno sutuoktinio kaltės , o atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės .

Teismas spręsdamas , ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės , turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas . Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu , jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas , nustatytas CK 3.26-3.30 ; 3.35 -3.36 ;3.85 , 3.92 ;3.109 , ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas , aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę pažymi ,kad tai yra lojalumo , savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos , visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. Civiliniame kodekse yra nustatyti atvejai , kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama , t.y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija ,kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės ,jeigu jis yra neištikimas , paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Teismas išklausęs šalių , liudytojos L. Ž. parodymus aiškindamas šią įstatymo normą ir teisiškai ją kvalifikuodamas įvertina tai ,kad CK 3.60 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija taip pat ir sutuoktinio neištikimybė yra nuginčijamos ir laiko ,kad santuoka iširo realiai ne dėl ieškovės nurodytos priežasties –atsakovo neištikimybės , bet dėl kitų priežasčių, ta linkme formuojama ir teismų praktika /LAT nutartis civ. b. 3k-3-254/2010/ . Ieškovės teigimu , atsakovas nuolatos girtavo , kildavo barniai ,tačiau įrodymų ,kad ji kreipėsi į policiją, teismui nepateikė . Atsakovo teigimu ieškovė būdavo dažnai neblaivi ,kildavo konfliktai ir šią aplinkybę patvirtina pateitas Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimas / b.l. 80 t.1/ Ieškovė nurodė ,kad šeima gyveno tik iš pašalpų ir socialinių išmokų/b.l. 20 t.1/ ir atsakovas šeimos nerėmė materialiai, tačiau iš pateiktų duomenų matyti ,kad atsakovas dirbo /b.l. 19 t.1 /, be to papildomai restauruodavo baldus/b.l. 75 ,76 t.1/ , darė namuose remontą, teismas įvertina ir pateiktus duomenis apie šeimos įgytą kilnojamą turtą , bei į tai ,kad ieškovė nedirba/b.l. 21 t.1 / , todėl laiko ,kad ieškovės teiginys , kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima ir jos materialine gerove laiko nepagrįstu . Teismo nuomone, ieškovė turi ne tik įrodinėti kaltę , o pateikti įrodymus , kodėl ji negali būti laikoma kalta. Teismas vertindamas liudytojos L. Ž. parodymus , kuri yra artima ieškovės giminė , atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius ,kurie tarp šalių nebuvo itin geri ir nuoširdūs iki faktinio santuokos iširimo . Ieškovė nurodė ,kad ji išsikėlė su vaikais iš namų , kuriuose gyveno su atsakovu nuo 2012-07-06 ir nepateikė teisinių argumentų , kodėl esant šioms aplinkybėms jos kaltė neturėtų būti konstatuota. Vertinant liudytojos L. Ž. parodymus ,kuri kaip minėta yra ieškovės sesuo, kuri parodė ,kad atsakovą 2012 metų liepos mėnesį matė su kita moterimi , negalima vertinti kaip atsakovo neištikimybės įrodymus. Teismas atsižvelgia ir į tai ,kad abiejų sutuoktinių tarpusavio santykių pablogėjimo metu nuo 2012m. liepos mėnesio ieškovė nebendravo su atsakovu ,nesiekė išsiaiškinti konfliktinės situacijos ir jos sureguliuoti . Šalys turėjo skirtingus požiūrius į gyvenimą , nesugebėjo priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikių susitarimų , prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu ,kai šalys gyveno kartu , tuo labiau ,kad tai buvo šalių antrą kartą sudaryta santuoka , todėl laikytina ,kad ieškovė taip pat pažeidė savo ,kaip sutuoktinio pareigas išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas.

Vertinant pateiktų įrodymų visumą , teismo nuomone , konstatuotina ,kad yra mišri abiejų sutuoktinių kaltė ir ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės / CK 3.61 str. 2d./ Šalims terminas susitaikyti nenustatytinas ,nes santuoką nori nutraukti abi šalys ir ji nutrauktina dėl abiejų kaltės . Ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė, nes tokia teisė numatyta įstatymu / CK 3.31 str./

CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą susijusią su santuokos nutraukimu , taip pat neturtinę žalą , padarytą dėl santuokos nutraukimo, ši nuostata netaikytina jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai ,kad nėra teisinio pagrindo svarstyti ieškovės reikalavimo priteisti 10000 Lt neturtinei žalai ,nes aplinkybė, kad santuoka nutrūko tik dėl atsakovo kaltės , jo kaltų veiksmų ,neįrodyta /CK 6. 250 str. 2d./

CK 3.72 str. 1d. nustatyta sutuoktinio teisę reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą , ieškovė nurodė ,kad jai turi būti priteista po 200 Lt kas mėnesį iki jos gyvos galvos dėl jos sveikatos būklės ir dėl to ,kad ji turi nuolatos rūpintis dukra Evita , kuri yra neįgali. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo , su prašančio išlaikymo sveikatos būkle ir kita / LAT nutartis civ.b. Nr 3k-3-500/2003/ CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma , reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi , o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės ,kaip sutuoktinio nedarbingumas , amžius ir kt. , gali būti reikšmingos , sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį , siekiant nustatyti , ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų ,kad galėtų save išlaikyti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo , o prašė teismo šią teisę pripažinti ir priteisti iš atsakovo 200 Lt išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Pareiga įrodyti ,kad turimas turtas ir pajamos nėra pakankamos , t.y. neužtikrina minimalių poreikių ir reikalingas išlaikymas , tenka sutuoktiniui , reikalaujančiam priteisti išlaikymą , o tokių įrodymų ieškovė nepateikė / (duomenys neskelbtini) str./ Ieškovė nurodė ,kad jos gaunamų pašalpų vaikams išlaikyti nepakanka , turi skolintis po 500 Lt iš sesers . Liudytoja L. Ž. parodė ,kad ji ieškovei skolina ne kas mėnesį ,tačiau mažesnes sumas po 200-300 Lt. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl jos asmeniškai turimų būtinųjų išlaidų pagrįstumo , todėl konstatuotina, kad pagal esamus duomenis neįrodytas ieškovės 200 Lt dydžio išlaikymo būtinumas.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus , rūpintis jų sveikata , išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis ,kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų dukterų Evinos ir Austėjos gyvenamąją vietą su ieškove tenkintinas ,nes jos gyvena kartu ir tai jų interesų nepažeidžia, šiam reikalavimui neprieštaravo ir atsakovas. / CK 3. 169 str./

Pažymėtina ,kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti vaikus . Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku , rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Ieškovė reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos nedetalizavo, teismo posėdžio metu nurodė ,kad ji nedraus atsakovui bendrauti su dukromis ir nustatyti konkrečią bendravimo tvarką nėra būtinybės , tačiau prieš pasimatydamas turi pranešti datą ir laiką, todėl laikytina , kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas , nenustatant griežtos ir konkretizuotos bendravimo su vaikais tvarkos ,nes atsakovas kaip vaikų tėvas turi teisę ir pareigą maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. /CK. 3.170str../ Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones , kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai , nes vaiko teisės yra prioritetinės

Teismo posėdyje daug diskusijų sukėlė ieškovės nurodytas 400 Lt dydžio išlaikymas dukros Evinos ir 400 Lt dydžio išlaikymas dukrai Austėjai. Patikslintame ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi dar didesnį – 600 Lt išlaikymo dydį kiekvienai dukrai. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių - išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal šį straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus . Išlaikymo forma ir tvarka nustatoma bendru tėvų susitarimu , kaip matyti iš bylai pateiktų duomenų , šalys ir iki teismo posėdžio ir jo metu nesusitarė. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai . Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta , kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas , t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą . Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia , turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikių išlaikymo dydis / CK 3.192 str. 2d./ , jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius , ta linkme yra formuojama ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktika /civ.b. Nr. 3k-3-495/2008/ Iš pateiktų bylai duomenų ir kaip teigė šalys didesnę dalį jų pajamų sudarė gaunama pašalpa už vaikus . Iš pateiktos bylai pažymos /b.l. 20/ matyti ,kad ieškovei skiriamos pašalpos dydis 1569,50 Lt už dukros Evinos išlaikymą . Ieškovė nurodė ,kad šios dukros išlaikymui ji išleidžia po 1203 Lt kas mėnesį /b.l. 22 t.1/ , patikslinusi išlaidas nurodė po 1236,74 Lt kas mėnesį / b.l. 14. t.2/ Iš ieškovės pateiktos pažymos /b.l.21,66 t.1/ matyti ,kad ji buvo registruota darbo biržoje , tačiau kaip paaiškino pati ,ji negavo darbo pasiūlymų ,nes negali dirbti visą darbo dieną, nes turi prižiūrėti dukras. Iš ieškovės pateikto paskaičiavimo / b.l. 23 t.1/matyti ,kad ji dukros Austėjos išlaikymui išleidžia po 1366 Lt kas mėnesį, vėliau šią sumą padidino iki 1407,06 Lt / b.l. 13.t.2./ Abi šalių dukros turi sveikatos problemų , todėl reikalingos papildomos lėšos jų sveikatos palaikymui /b.l.24-32,70 t.1/ Šalys įrodymų ,kad turi nekilnojamo turto nepateikė , ieškovė nurodė ,kad nuomoja butą ir moka 200 Lt , tai patvirtina pateiktas aktas /b.l. 107 t.1/ Iš pateiktos pažymos /.b.l.16 t.2/ matyti ,kad atsakovas dirba, jo atlyginimas per mėnesį 1778 Lt neatskaičius mokesčių , todėl laikytina, kad jų turtinė padėtis, nežiūrint į didesnes atsakovo pajamas ,yra vienoda. Ieškovė nenurodė ,kiek ji kiekvieną mėnesį skiria asmeninių lėšų vaikų išlaikymui be gaunamų pašalpų , todėl teismas negali vertinti šios aplinkybės Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai , todėl laikytina ,kad ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui tenkintinas dalinai,nes vaikų išlaikymas neturi tekti vienai šaliai ./CK 3.192 str./ .

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio , todėl natūralu ,kad kinta vaiko poreikiai , taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius.

Teismo nuomone ,įvertinant į tai , kad šalių dukros yra dar jauno amžiaus , tačiau atsižvelgiant į šalių galimybes , jų materialinę padėtį ,laikytina ,kad abi šalys gali skirti vaikams po 300 Lt kiekvienas , todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai ir iš atsakovo priteistinas 300 Lt dydžio periodinių išmokų kas mėnesį išlaikymas dukroms Evinai ir Austėjai iki jų pilnametystės ,kas atitiktų ne tik minimalius, bet ir būtinus jų poreikius . /CK 3.194 , 3. 196 ,3.198 str./Nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise tenka ieškovei/ CK 3.190 str. / Ieškovės nurodytas išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už du mėnesius 2012 liepos ir rugpjūčio mėnesius , t.y. už laikotarpį ,kai šalys pripažino ,kad neteiktas išlaikymas gyvenant atskirai , tai sudaro 1200 Lt / CK 3.194 str./

Ieškovė pateikė reikalavimą padalinti kilnojamą turtą ir nurodė ,kad jai turėtų tekti ieškinyje išvardinto turto už 4100 Lt , o atsakovui už 16000 Lt priteisiant kompensaciją 5950 Lt iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį . Atsakovas nurodė, kad ieškovė išeidama iš namų pasiėmė dalį turto , tai sekcija , spinta , kompiuteris , valgomojo kampas ,, Argus, lova / tachta/ televizorių , indus , kompiuterio stalą , žurnalinį staliuką , mikrobangę krosnelę , šaldytuvą ,, Beko ,, , skalbimo mašiną ,, Samsung,, , tai yra daiktus , kuriuos prašo padalinti ieškovė ir tai patvirtina pateiktas į bylą raštelis /b.l. t.1/ Ieškovė reikalavimo priteisti iš atsakovo 23000 Lt už atliktus remontus kambaryje ir pirtyje , atsisakė. Įstatymu numatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito sutuoktinių asmeninis turtas /CK 3. 118 str./ Ieškovė įrodymų ,kad šalių kilnojamas turtas įgytas gyvenant santuokoje ndepateikė , nors tokia įrodinėjimo teisė suteikta įstatymu ir teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus ,kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai reikšmės aplinkybes /(duomenys neskelbtini),180 str./ Iš pateiktų teismui duomenų / b.l. 17,18 t.1/ matyti ,kad šalys turi dvi transporto priemones , kurios ieškovės į dalintiną turtą neįtrauktos , todėl laikytina , kad šis kilnojamas turtas turėtų patekti į dalintino turto balansą ,kas sudaro 5500 Lt/b.l. 48 t.2/ Atsakovas teismo posėdyje nurodė ,kad neprieštarauja ,kad ieškovė pasiimtų ir kitus , pasilikusius pas jį daiktus ,kuriuos ieškovė prašo padalinus palikti jam , priešieškinio nereiškė todėl laikytina ,kad ieškovės reikalavimas priteisti jai ieškinyje nurodytus daiktus tenkintinas , atitinkamai mažinant priteistiną iš atsakovo kompensaciją iki 950 Lt.

Tretysis asmuo R. Č. nurodė ,kad 1998.07.09 paskolino šalims 20400 Lt mikroautobuso pirkimui ir tai patvirtina pateikta sutartis /b.l. 33t.2/ Šalys šios aplinkybės ,kad joms gyvenant pirmoje registruotoje santuokoje buvo pasiskolinta trečiojo asmens nurodyta suma nepaneigė , tačiau ,kaip teigė ieškovė , ji dalimis buvo grąžinama , nors rašytinių įrodymų nepateikė. Tretysis asmuo skolos sumos neprašė priteisti , nors tokią reikalavimo teisę turi ,nes iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokomos / priteisiamos / iš šio turto mokėtinos skolos , kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. /CK 3.118 str. 2d./

Šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies . Ieškinį patenkinus iš dalies , išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai , o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai . Teismas ieškovo reikalavimus patenkino po 20 proc . , todėl šalies sumokėtas žyminis mokestis viena kitai nepriteistinas./CPK 93 str. / Ir ieškovei ir atsakovui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 proc. , todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų/ CPK 96 str. 4d./

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,260,265,270str.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendė:

Priimti galutinį sprendimą .

Santuoką , įregistruotą 2010-06-25 tarp E. Č. gim. 1968-09-13 Šiaulių m. a.k (duomenys neskelbtini) ir I. Č. gim. 1972-01-17 Šiaulių m. a.k (duomenys neskelbtini) įregistruotą Šiaulių r. CMS , įrašo Nr. 87 turinčių nepilnamečių vaikų nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką palikti pavardes (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. Č. gim. 1997-03-05 ir A. Č. gim. 2006-01-25 gyvenamąją vietą su motina I. Č. a.k (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ,kad E. Č. gali netrukdomai bendrauti su dukterimis Evina ir Austėja ir dalyvauti jų auklėjime iš anksto suderinęs bendravimo datą ir laiką.

Priteisti iš E. Č. a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Č. gim. 1997-03-05 ir A. Č. gim. 2006-01-25 po 300 Lt periodinių išmokų kiekvienai kiekvieną mėnesį nuo 2012-09-14 iki jų pilnametystės . Priteisti iš E. Č. 1200 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukterims E. Č. ir A. Č. už 2012 liepos , rugpjūčio mėnesius.

Nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną I. Č. .

Padalinti šalių kilnojamą turtą ir priteisti: I. Č. priteisti didelį televizorių Samsung -1000 Lt , šaldytuvą ,, Beko,,, 500 Lt skalbimo mašiną ,, Beko,, -400 Lt , sekciją su spinta -300 Lt , minkštų baldų kampą ,, Argusas ,, -600 Lt, žurnalinį staliuką -300 Lt , lovą / tachta/ -200 Lt , kompiuterį su monitoriumi -500 Lt , kompiuterio stalą -200 Lt , mikrobangų krosnelę -100 Lt , automobilį FIAT ULYSSE v.n (duomenys neskelbtini) 5000 Lt , viso turto už 9100 Lt

E. Č. priteisti mažą televizorių ,, Samsung ,, 500 Lt , žurnalinį staliuką 300 Lt , lovą / tachta/ 200 Lt., viryklę ,, Beko,, 600 Lt , filmavimo kamerą 700 Lt , dvigulį fotelį 800 Lt , miegamojo komplektą 3000 Lt , virtuvinį komplektą 1000 Lt , dušinė 1000 Lt , muzikinį centrą 500 Lt , dujinį katilą 1700 Lt , kieto kuro katilą 2500 Lt , lauko stalą su 8 kėdėmis -800 Lt , lauko supynes 400 Lt žoliapjovę 600 Lt , virtuvinį kombainą 300 Lt sulčiaspaudę 300 Lt motorolerį YAMAHA v.n (duomenys neskelbtini) Lt. , viso turto už 15700 Lt

Priteisti iš E. Č. a.k (duomenys neskelbtini) I. Č. a.k (duomenys neskelbtini) a/k 950 Lt kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto dalį , likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.