Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-09 · Administracinė byla Nr. I-4396-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-03-09Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-02-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
I-4396-484/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03471-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Vingriai“
Kategorijos
  • 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4396-484Proceso Nr. 3-61-3-03471-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 6.2.1; 6.2.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui J. S., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. G., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vingriai“ skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas AB „Vingriai“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2014-07-02 sprendimą „Dėl AB „Vingriai“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“ Nr. ĮAS-2-41; 2) panaikinti Fondo valdybos 2014-07-02 sprendimą „Dėl AB „Vingriai“ neatleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir delspinigių išieškojimo laiko neatidėjimo“ Nr. ĮAS-1-49; 3) panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-07-01 raštą „Dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo pasirašymo“ Nr. (8.1)3-81375; 4) įpareigoti Fondo valdybą atidėti pareiškėjo 2012 m. balandžio - rugpjūčio mėn. apskaičiuotų ir nesumokėtų socialinio draudimo įmokų 323 348,05 Lt sumai mokėjimą bei likusio 3 742 428,27 Lt įsiskolinimo mokėjimą, jų mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis 12 mėn. laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, arba jų mokėjimą atidėti, mokėjimus išdėstant 12 mėn. laikotarpiui (36-42 b. l. I t.).

Skunde nurodė, kad AB „Vingriai“ Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2014-05-08 pateikė prašymą atidėti pareiškėjo 2012 m. balandžio-rugpjūčio mėn. apskaičiuotų ir nesumokėtų socialinio draudimo įmokų 323 348,05 Lt sumai mokėjimą bei likusio įsiskolinimo 3 742 428,27 Lt sumai mokėjimą pagal pateiktus grafikus, taip pat atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo arba jų mokėjimą atidėti, mokėjimus išdėstant vienerių metų laikotarpiui. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, nepateikęs atsakymo į aukščiau nurodytą prašymą, pareiškėjui elektroniniu paštu 2014-06-09 atsiuntė Susitarimo dėl žalos atlyginimo projektą, kurį pasirašius, pareiškėjo vadovas Č. K. pripažintų, esą dėl jo kaltės Fondo biudžetas patyrė 323 348,05 Lt turtinę žalą ir įsipareigotų ją atlyginti asmeniškai. Reaguodamas į nurodytą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pasiūlymą, pareiškėjo vadovas Č. K. Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2014-06-11 pateikė raštą, kuriame nurodė, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius nepagrįstai jam daro spaudimą prisiimti asmeninę materialinę atsakomybę už pareiškėjo nesumokėtus mokesčius į Fondo biudžetą, kadangi jis pats asmeniškai jokio įsiskolinimo Fondui neturi, be to, yra tik samdomas pareiškėjo direktorius (ne akcininkas), dėl ko nėra atsakingas už trečiųjų asmenų prievolių, susijusių su pareiškėju, vykdymą, ar pareiškėjo akcininko sprendimus bei veiksmus. Pareiškėjo vadovas Fondo valdybos Vilniaus skyriui taip pat nurodė, jog, atsižvelgdamas į tai, kad tariama jo asmeninė atsakomybė kildinama iš to, kad jam būnant pareiškėjo direktoriumi iš pareiškėjo kasos nebuvo sumokėti 3 894,32 Lt Fondo biudžetui, šią sumą geranoriškai iš savo asmeninių lėšų sumokėjo į Fondo biudžetą ir pridėjo tai patvirtinantį dokumentą. Atitinkamai pareiškėjas 2014-06-18 Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė pakoreguotą, pareiškėjo trimis egzemplioriais pasirašytą Susitarimo dėl žalos atlyginimo projektą, pagal kurį Susitarimo šalimi vietoj pareiškėjo vadovo įrašytas pats už susidariusią skolą atsakingas pareiškėjas. Pareiškėjas 2014-07-07 gavo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-07-01 administracinį aktą „Dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo pasirašymo“, kuriuo atsakovas išreiškė nesutikimą su pareiškėjo pateiktu Susitarimo dėl žalos atlyginimo projektu ir įpareigojo pareiškėjo direktorių Č. K. iki 2014-07-15 atvykti į Fondo valdybos Vilniaus skyrių pasirašyti Susitarimą dėl žalos atlyginimo pagal Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktą projektą, tuo pačiu nurodant, jog pareiškėjo vadovui šio susitarimo laiku nepasirašius, Fondo valdybos Vilniaus skyrius informuos FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrių, kad Susitarimas dėl žalos atlyginimo nepasirašytas ir teisme pareikš civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas 2014-07-07 taip pat gavo 2014-07-02 Fondo valdybos sprendimą Nr. ĮAS-2-41 „Dėl AB „Vingriai“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“ (toliau - Sprendimas dėl įmokų sumokėjimo neatidėjimo), kuriuo Fondo valdyba 2014-05-08 pareiškėjo prašymą dalyje dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo atmetė. Pareiškėjas 2014-07-07 gavo dar vieną 2014-07-02 Fondo valdybos sprendimą Nr. ĮAS-1-49 „Dėl AB „Vingriai“ neatleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir delspinigių išieškojimo laiko neatidėjimo“ (toliau - Sprendimas dėl neatleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo neatidėjimo), kuriuo aukščiau minėtą 2014-05-08 pareiškėjo prašymą Fondo valdyba atmetė ir likusioje dalyje dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo arba jų mokėjimo atidėjimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu dėl įmokų sumokėjimo neatidėjimo, nurodė, kad iš Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikto 2013-10-31 balanso aiškiai matyti, jog pareiškėjo turtas sudaro 25 839 216 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tik 19 818 629 Lt, tai yra pareiškėjo turtas ženkliai viršija jo finansinius įsipareigojimus, o tai reiškia, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės) 61.2. p. įtvirtinta sąlyga įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui yra tenkinama. Tuo tarpu, Sprendime dėl įmokų sumokėjimo neatidėjimo atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas pareiškėjo balansas neatitiktų tikrovės, o savo poziciją grindė tik nepagrįstomis prielaidomis. Pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktas 2013-10-31 balansas yra nenuginčytas, todėl laikytinas teisingu ir Fondo valdyba privalėjo juo vadovautis. Atsižvelgdamas į tai, mano kad netenkindama prašymo dėl socialinio draudimo įmokų atidėjimo, Fondo valdyba skundžiamu sprendimu dėl įmokų sumokėjimo neatidėjimo netinkamai taikė Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61.1. p. nuostatas, todėl šis sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Pareiškėjas nesutinka ir su Sprendimo dėl neatleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo neatidėjimo teiginiais, kad jis nepateikė įrodymų, jog už laikotarpį nuo 2008-10-15 iki 2014-04-15 priskaičiuoti delspinigiai kilo dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios. Pažymėjo, jog 2014-05-08 prašyme atsakovui aiškiai nurodė, jog negalėjo laiku sumokėti draudimo įmokų, kadangi dėl pasaulinės ekonominės krizės (pareiškėjo negalėta kontroliuoti ir nuo jo nepriklausanti aplinkybė) 2008 - 2010 m. eigoje buvo mažiau užsakymų, atsiskaitymai už jos gamybą dėl pasikeitusių kreditavimo sąlygų strigo, dėl ko buvo sutrikdytas iš pagrindinės veiklos generuojamas pinigų srautas, ko išdavoje sutriko atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais, valstybinėmis institucijomis bei kreditoriais, tame tarpe ir Fondo valdyba. Vėliau, 2010-2012 m. pareiškėjo vykdomą veiklą nuolat trikdė bei finansinės padėties iš esmės pagerinti neleido keletas kreditorių, būtent AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“, kurie nuolatos nepagrįstai inicijuodavo bankroto bylos pareiškėjui iškėlimą, prašydami taikyti pareiškėjo turto areštą, nuolatos trukdydavo pareiškėjui sėkmingai su kreditorių pagalba restruktūrizuotis, atkuriant gerą ir stabilią įmonės finansinę padėtį, todėl Vilniaus apygardos teismas 2012-11-23 nutraukė pareiškėjo restruktūrizavimo bylą, net nesuteikiant galimybės pareiškėjo kreditoriams pasisakyti dėl pritarimo parengtam restruktūrizavimo planui. Išdėstytos ir Fondo valdybos nepagrįstai nevertintos aplinkybės, anot pareiškėjo, patvirtina, kad jam priskaičiuoti delspinigiai kilo dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios. Fondo valdyba Sprendime dėl neatleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo neatidėjimo netinkamai taikė Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 79 punktą, todėl pareiškėjo teigimu, šis sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius skundžiamu administraciniu aktu „Dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo pasirašymo“ nepagrįstai išreiškė nesutikimą su pareiškėjo pateiktu Susitarimo dėl žalos atlyginimo projektu. Pažymėjo, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodytame administraciniame akte visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo 2014-06-18 prašyme „Dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo pasirašymo“ išdėstytų argumentų dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškėjo vadovui nepagrįstai daromo spaudimo prisiimti asmeninę materialinę atsakomybę už pareiškėjo nesumokėtus mokesčius į Fondo biudžetą. Nurodė, kad pareiškėjo vadovas Č. K. asmeniškai jokio įsiskolinimo Fondo biudžetui neturi, tuo tarpu pats pareiškėjas turimą įsiskolinimą pripažįsta ir jo neginčija, todėl ir kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo atidėjimo. Akcentavo, kad pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Pareiškėjo teigimu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius visiškai nepasisakė ir dėl minėtame pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjo vadovas, atsižvelgdamas į tai, kad tariama jo asmeninė atsakomybė kildinama iš to, jog jam būnant pareiškėjo direktoriumi, iš pareiškėjo kasos nebuvo sumokėti 3 894,32 Lt Fondo biudžetui, šią sumą geranoriškai iš savo asmeninių lėšų sumokėjo į Fondo biudžetą, tokiu būdu pašalindamas bet kokius neaiškumus dėl pareiškėjo lėšų kasoje tariamai netinkamo panaudojimo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo sąžiningumą, prisiimant atsakomybę už padarytą žalą Fondo biudžetui ir siekį šią žalą kuo greičiau pašalinti, rodo tai, kad jis jau yra pradėjęs vykdyti Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikto, tačiau šios įstaigos nepasirašyto Susitarimo dėl žalos atlyginimo projekto sąlygas ir šiai dienai į Fondo biudžetą jau yra pervedęs 30 000 Lt sumą, dengiant 323 348,05 Lt įsiskolinimą už 2012 m. balandžio - rugpjūčio mėn. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius skundžiamu administraciniu aktu dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo pasirašymo nepagrįstai, nemotyvuotai ir deklaratyviai išreiškė nesutikimą su pareiškėjo pateiktu Susitarimo dėl žalos atlyginimo projektu ir neteisėtai siekė priversti pareiškėjo vadovą Č. K. prisiimti asmeninę turtinę atsakomybę už pareiškėjo skolas Fondo biudžetui, įpareigodamas pareiškėjo vadovą iki 2014-07-15 atvykti į Skyrių pasirašyti Susitarimą dėl žalos atlyginimo pagal jo pateiktą projektą. Dėl šių priežasčių mano, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtas administracinis aktas dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo pasirašymo taip pat turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdyba nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais ir mano, kad Sprendimas dėl įmokų sumokėjimo neatidėjimo ir Sprendimas dėl neatleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo neatidėjimo yra teisėti ir pagrįsti. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSD įstatymas) 16 straipsnio 3 dalis nustato, jog Fondo valdyba, o šio įstatymo 31 straipsnio 17 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, nustatyta tvarka gali atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau - VSD įmokos) į Valstybinio socialinio draudimo fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienerių metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Remdamasis Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61 punkto nuostatų analize, atsakovas daro išvadą, kad įrodinėjimo našta tenka draudėjui, jeigu jis siekia pasinaudoti VSD įmokų atidėjimo teisine galimybe. Nurodė, kad pareiškėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (24145156 Lt) didesni už turtą (15962774 Lt). Anot atsakovo, pareiškėjo pateiktas 2013 m. spalio 31 d. balansas, pagal kurį bendrovės turtas sudaro 25839216 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 19818629 Lt, nebuvo aktualus prašymo atidėti VSD įmokas nagrinėjimo laikotarpiui ir neįrodo, kad pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą. Pažymėjo, kad šį balansą pareiškėjas pateikė 2014 m. gegužės 9 d., tai reiškia, kad jis turėjo galimybę pateikti balansą už visus 2013 m., tačiau jį pateikė tik iki 2013 m. spalio 31 d. Tokiu būdu sudaroma galimybė iškreipti realius finansinius duomenis, kurie galėtų atitinkamai kisti apimant visus 2013 metus ar laikotarpį iki prašymo atidėti įmokas pateikimo. Be to, pareiškėjo 2013 metų balansas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir remiantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis nebuvo ir iki šio skundo rašymo dienos nėra patvirtintas ir pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu terminu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalis. Šios aplinkybės atsakovui sudarė pagrindą abejoti pateiktų duomenų realumu ir pareiškėjo sąžiningumu.

Remdamasi ginčą reglamentuojančiomis teisės normomis, Fondo valdyba pažymėjo, kad atidedant VSD įmokų mokėjimą reikalavimas, jog draudėjo finansiniai įsipareigojimai būtų mažesni už jo turtą, yra tik vienas iš galimybės atidėti VSD įmokas pagrįstumo vertinimo kriterijų. Teisės aktai, siekiant sudaryti galimybę efektyviai valdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšas, suponuoja Fondo valdybai teisę vertinti ir kitus su draudėjo pareigų vykdymu susijusius veiksnius. Pažymėjo, kad pareiškėjas nemoka priskaičiuotų einamųjų VSD įmokų. VSD įmokų įsiskolinimas sistemingai didėja - 2009 m. liepos 1 d. buvo 375136,26 Lt, 2014 m. rugsėjo 3 d. išaugo iki 4840486,05 Lt. Šios faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo teiktas prognozes dėl finansinės būklės pagerėjimo ir sudaro pagrindą galimybę sumokėti (laiku mokėti pagal grafiką) pareiškėjo prašytas atidėtinas VSD įmokas vertinti kritiškai.

Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 65 punktu (nurodomas aktualus ginčo laikotarpiui), jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas nesumoka einamųjų VSD įmokų, nevykdo sutarties sąlygų arba yra reorganizuojamas, Fondo valdybos teritorinis skyrius per vieną mėnesį priima sprendimą sutartį su draudėju nutraukti ir priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis. Pareiškėjas nemoka einamųjų įmokų -paskutinis einamųjų VSD įmokų mokėjimas buvo atliktas 2014 m. birželio 11 d. (apie 3000 Lt, kai vidutiniškai mėnesio priskaitymai yra apie 15000 Lt). Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes su draudėju sudaryta VSD įmokų atidėjimo sutartis privalėtų būti nutraukta.

Pagrįsdama Sprendimo dėl neatleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo neatidėjimo argumentus, Fondo valdyba rėmėsi Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 76 ir 79 punktų nuostatomis ir nurodė, kad įrodinėjimo našta tenka draudėjui, jei jis siekia pasinaudoti atleidimo nuo delspinigių ar jų atidėjimo teisine galimybe. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo motyvai atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir atidėti delspinigių išieškojimo laiką tiesiogiai susiję su trečiųjų asmenų veika, jų pareigų nevykdymų ar netinkamu vykdymu. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta trečiųjų asmenų veika, jų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, nepašalino pareiškėjo pareigos sumokėti VSD įmokas. Pareiškėjo nurodyti santykiai su trečiaisiais asmenimis, atsakovo vertinimu, buvo valinė apgalvota savo rizika paremta elgesio išraiška, įvertinus savo pasirinktų komercinės veiklos partnerių galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti įsipareigojimus, su aiškiai apibrėžtu tikslu – gauti pajamų. Tai, kad šie santykiai nesusiklostė taip, kaip buvo planuota (draudėjas pernelyg pasitikėjo verslo partneriais ir pan.), nepaneigė pareiškėjo pareigos sumokėti VSD įmokas nustatytu laiku. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis, kurias būtų galima pripažinti objektyviomis kliūtimis sumokėti VSD įmokas.

Aiškindamas įstatymo leidėjo nustatytą atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių pagrindą - aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti - pažymėjo, kad šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu, kurių savo veikloje draudėjas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami draudėjo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus (veikiančio tiesiogiai ar kieno nors vardu) poveikis. Tačiau pastarasis poveikis draudėjo veiklai tik tuomet eliminuoja draudėjo valią, kai prieš jį naudojama veika, kurios draudėjas negali išvengti, jai pasipriešinti ar nuo jos apsiginti. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nepriskirtinos ir neatitinka nurodytas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad Fondo valdyba aptariamame Sprendime dėl neatleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo neatidėjimo teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti jo prašymą atleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo atidėjimo.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 1 d. raštą Nr. (8.1)3-81375 Fondo valdyba mano, kad pareiškėjas paduodamas skundą dėl šio rašto tiesiogiai teismui nesilaikė VSD įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisminės tvarkos, todėl pareiškėjo skundas dėl šio reikalavimo teisme nenagrinėtinas.

Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo ginčijamas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 1 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjui tik siūloma atvykti į Fondo valdybos Vilniaus skyrių pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir primenama apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus galimybę informuoti kompetentingą ikiteisminio tyrimo instituciją apie tokios sutarties nepasirašymą ir civilinio ieškinio pareiškimą baudžiamojoje byloje. Šios nurodytos aplinkybės pačios savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Taigi, aptariamas Fondo valdybos raštas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčai administraciniame teisme nespręstini (157-161 b. l., I t.).

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius nesutiko su pareiškėjo skundu. Atsiliepime prašė palikti nenagrinėtą AB „Vingriai“ skundo dalį dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 1 d. rašto Nr. (8.1)3-81375 panaikinimo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjas AB „Vingriai“ jau nuo 2009 metų nevykdė VSD įstatyme (14 str. 2 d.) nustatytos prievolės laiku mokėti socialinio draudimo įmokas, todėl bendrovės įsiskolinimas Fondo biudžetui sistemingai didėjo. Siekdamas išieškoti įsiskolinimą, Fondo valdybos Vilniaus skyrius taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau šių priemonių taikymas buvo apsunkintas dėl teismuose nuo 2009 metų vykstančių teisminių ginčų dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų AB „Vingriai“ iškėlimo. 2014-08-27 dienai AB „Vingriai“ skola Fondo biudžetui sudarė 4839194,67 Lt, iš jų 14601877,22 Lt VSD įmokų ir 237317,45 Lt delspinigių.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2012-12-18 kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) dėl AB „Vingriai“ vengimo mokėti socialinio draudimo įmokas. FNTT buvo informuota, kad AB „Vingriai“, pateikusi valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas už 2012 metų 2 ir 3 ketvirčius (balandžio - rugpjūčio mėnesius), per priminime nustatytą terminą nesumokėjo pagal šias ataskaitas apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų. Šiuo metu FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00001-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje įtarimai pareikšti AB „Vingriai“ ir jos vadovui Č. K., kurie siekė susitaikyti su Fondo valdybos Vilniaus skyriumi, pasirašydami susitarimą dėl Fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjo direktoriui Č. K. pateikė Susitarimo dėl žalos atlyginimo projektą, su kuriuo pareiškėjo direktorius nesutiko. Kadangi Susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp pareiškėjo ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus nebuvo pasirašytas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-08-18pareiškė civilini ieškinį baudžiamojoje byloje.

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuomone, ginčijami Fondo valdybos 2014-07-02 sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo AB „Vingriai“ argumentai, kad jo pateiktas 2013-10-31 balansas nenuginčytas, todėl laikytinas teisingu, ir Fondo valdyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo, privalėjo juo vadovautis, yra nepagrįsti. Taip pat, atsakovo nuomone, nepagrįsti AB „Vingriai“ argumentai, jog Fondo valdyba nepagrįstai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios, anot pareiškėjo, sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjui priskaičiuoti delspinigiai kilo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Mano, kad Fondo valdybai pagrįstai kilo abejonių dėl pateikto balanso duomenų patikimumo, nes AB „Vingriai“ 2013 metų finansinės ataskaitos nėra paskelbtos Juridinių asmenų registre, be to, pareiškėjas nepateikė visų dokumentų, sudarančių finansinių ataskaitų rinkinį, taip pat nepateikė įrodymų, kad jo pateikti finansiniai dokumentai buvo patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymas. O pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei įmonė gavo mažiau užsakymų, dėl to strigo atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais ir valstybinėmis institucijomis, negali būti laikomos aplinkybėmis, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir kurių pareiškėjas nenumatė ir negalėjo numatyti.

Pažymėjo, kad VSD įstatymo 16 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61.1 ir 76 punktuose nustatyta, jog Fondo valdyba gali (bet neprivalo) atidėti VSD įmokų įsiskolinimo mokėjimą, atidėti delspinigių išieškojimo laiką ar atleisti draudėją nuo delspinigių mokėjimo, todėl atmestinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą atidėti pareiškėjo apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą, atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo arba jų mokėjimą atidėti.

Atsiliepimas

Remdamasi tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas Fondo valdyba savo atsiliepime, nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-07-01 rašto Nr. (8.1) 3-81375 turi būti paliktas nenagrinėtas. Taip pat išreiškė poziciją, kad šis raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su AB „Vingriai“ pateiktu susitarimo dėl žalos atlyginimo projektu, taip pat bendrovės direktoriui buvo pasiūlyta (ne įpareigotas) atvykti į Skyrių pasirašyti jo parengtą susitarimą dėl žalos atlyginimo (98-102 b. l., II t.).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytą poziciją. Papildomai akcentavo, kad Fondo valdyba formaliai nurodė, jog balanso duomenys kelia įtarimų. Objektyvių duomenų, kad balanso duomenys suklastoti, nėra. Balanso duomenys nėra nuginčyti. Dėl aplinkybių, kurios gali būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo delspinigių ar mokėjimą atidėti pažymėjo, kad pareiškėjas nekontroliuoja kreditorių veiklos ir ekonominės krizės. Mano, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nepriklauso nuo jo valios, todėl yra pagrindas atidėti delspinigių mokėjimą. Pareiškėjo atstovas taip pat nesutiko su atsakovų argumentu, kad ginčijamas Fondo valdybos teritorinio skyriaus administracinis aktas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių. Mano, kad nurodymas atvykti į teritorinį skyrių yra privalomas, todėl gali būti ginčijamas. Šis administracinis aktas neatsiejamai susijęs su kitais ginčijamais sprendimais, todėl pareiškėjas pagrįstai visus administracinius aktus ginčija viename dokumente. Bendrovė įsiskolinimus Fondo biudžetui pripažįsta.

Atsiliepimas

Atsakovo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad tik Fondo valdybos Vilniaus skyriaus diskrecijos teisė sudaryti susitarimą. Ginčijamame rašte nebuvo jokio įpareigojimo, privalomojo pobūdžio taisyklių pareiškėjui, o tik prašymas atvykti į Skyrių. Susitarimas nebuvo sudarytas. Šio rašto panaikinimas pareiškėjo teisių ar pareigų apimties nepakeistų. Ginčijamuose Fondo valdybos sprendimuose kalbama apie kito ataskaitinio laikotarpio sumas, nei minimos baudžiamojoje byloje.

Atsakovo Fondo valdybos atstovas teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Akcentavo, kad paskutinė finansinė ataskaita, patvirtinta akcininkų susirinkimo, pateikta už 2012 metus. 2013 metų ataskaita, kuria remiantis pareiškėjas prašo atidėti mokėjimą, iki šiol nepatvirtinta akcininkų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad AB „Vingriai“ Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2014-05-08 pateikė prašymą „Dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo atidėjimo“, kuriame prašė atidėti 2012 metų balandžio - rugpjūčio mėnesiais apskaičiuotų ir nesumokėtų socialinio draudimo įmokų (323348,05 Lt) mokėjimą pagal pateiktą grafiką, taip pat pagal pateiktą grafiką įsipareigojo sumokėti likusį įsiskolinimą, kuris 2014-03-31 dienai sudarė 3742428,27 Lt (105-106 b. l. I t.).

Išnagrinėjęs AB „Vingriai“ prašymą, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-06-05 raštu Nr. (8.2) 3-71482 „Dėl AB „Vingriai“ valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo atidėjimo“ pateikė Fondo valdybai išvadą bei visą su prašymu susijusią medžiagą (107-110 b. l. I t.). Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-06-13 raštu Nr. (8.1) 3-74709 „Dėl AB „Vingriai“ valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo atidėjimo“ apie savo veiksmus informavo pareiškėją (113 b. l. I t.).

Fondo valdybos Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausiasis specialistas AB „Vingriai“ 2014-06-09 elektroniniu paštu išsiuntė Susitarimo dėl žalos atlyginimo projektą (9, 11-12 b. l. I t.).

Pareiškėjas Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2014-06-18 pateikė prašymą „Dėl Susitarimo dėl alos atlyginimo pasirašymo“, prie kurio pridėjo 3 egzempliorius AB „Vingriai“ pasirašyto susitarimo dėl žalos atlyginimo. Prašyme taip pat akcentavo, kad Fondo biudžetui yra skolinga AB „Vingriai“, o ne bendrovės direktorius, todėl jam asmeninė atsakomybė už bendrovės prievoles negali kilti (15, 135-137 b. l. I t.).

Fondo valdybos Vilniaus skyrius nesutiko su AB „Vingriai“ pateiktu susitarimo projektu ir 2014-07-01 raštu Nr. (8.1) 3-81375 „Dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo pasirašymo“ paprašė AB „Vingriai“ direktorių iki 2014-07-15 atvykti į Skyrių pasirašyti jo paties parengtą susitarimą dėl žalos atlyginimo. Susitarimo projektas buvo pridėtas prie šio rašto. Taip pat Fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo pareiškėjo direktorių apie tai, kad jeigu iki nurodyto termino jis neatvyks ir nepasirašys susitarimo, Fondo valdybos Vilniaus skyrius informuos FNTT apie tai, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo nepasirašytas ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius reikš civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00001-13 (138 b. l. I t.).

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-07-17 raštu Nr. (8.1) 3-88378 „Dėl civilinio ieškinio pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00001-13“ informavo FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrių apie tai, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir AB „Vingriai“ direktoriaus Č. K. nepasirašytas ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius reikš civilini ieškinį baudžiamojoje byloje (142 b. l. I t.).

Fondo valdyba 2014-07-02 sprendimu Nr. ĮAS-2-41 „Dėl AB „Vingriai“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“ nusprendė neatidėti AB „Vingriai“ 3742428,27 Lt socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimo. Sprendimą motyvavo tuo, kad pagal veiklos finansinės ataskaitos už 2012 metus duomenis, AB „Vingriai“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra didesni už turtą. AB „Vingriai“ Juridinių asmenų registrui nepateikusi balanso už 2013 metus, o Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikto 2013-10-31 balanso turinys kelia pagrįstų abejonių, nes 2013 m. lyginant su 2012 m. ženkliai išaugo pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, nors tuo pačiu metu tiek pardavimo pajamos, tiek ir pardavimo savikaina liko panašaus dydžio. Be to, atsakovas atsižvelgė į tai, kad AB „Vingriai“ nemoka priskaičiuotų VSD įmokų (143 b. l. I t.).

Fondo valdyba 2014-07-02 sprendimu Nr. ĮAS-1-49 „Dėl AB „Vingriai“ neatleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir delspinigių išieškojimo laiko neatidėjimo“ nusprendė neatleisti AB „Vingriai“ nuo 216212,51 Lt delspinigių mokėjimo ir neatidėti šių delspinigių išieškojimo laiko. Atsakovas šį sprendimą motyvavo tuo, kad AB „Vingriai“ nepateikė įrodymų apie tai, kad delspinigiai buvo priskaičiuoti dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo bendrovės valios, kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti, ir dėl to negalėjo laiku sumokėti socialinio draudimo įmokų į Fondą.

Byloje kilo ginčas dėl Fondo valdybos 2014-07-02 sprendimų Nr. ĮAS-2-41 ir Nr. ĮAS-1-49, kuriais netenkintas AB „Vingriai“ 2014-05-08 prašymas dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo delspinigių ir jų mokėjimo atidėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybinio socialinio draudimo rūšis, socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, draudėjų ir apdraustųjų asmenų teises, pareigas ir atsakomybę, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 171-6295). Pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalį draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą priskaičiuoja, išskaito ir ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos sumoka draudėjas. Draudėjų pareigą teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti VSD įmokas nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 14 straipsnio 2 dalis. Šių įmokų mokėjimo, įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo ir atleidimo nuo jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2005, Nr. 75-2725). VSD įstatymas numato, kad Fondo valdyba sudarymo ir vykdymo taisyklėse numatyta tvarka gali atidėti VSD įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų pietą ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką (16 straipsnio 3 dalis), atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas VSD įmokas, išieškojimo laiką (16 straipsnio 4 dalis), atleisti draudėją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo (16 straipsnio 5 dalis).

Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61.1 papunktis nustato, kad Fondo valdyba gali atidėti draudėjams VSD įmokų įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondui sumokėjimą iki vienerių metų šia tvarka: draudėjams, mokantiems VSD įmokas už apdraustuosius, nurodytus VSD įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti atidėtas minėtųjų įmokų įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondui sumokėjimas, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą. Pagal tų pačių taisyklių 61.2 papunktį dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo delspinigių mokėjimo arba dėl delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo grafiką, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą. Fondo valdybos teritorinis skyrius, gavęs draudėjo prašymą ir reikalaujamus dokumentus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų juos išnagrinėja, parengia išvadas, patikslina įsiskolinimo grąžinimo grafiką ir visą medžiagą pateikia Fondo valdybai (61.3, 80 p.).

Pareiškėjas skunde teigia, kad atitinka Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61.1 papunktyje nustatytą sąlygą atidėti 2012 m. balandžio - rugpjūčio mėn. apskaičiuotų ir nesumokėtų VSD įmokų ir likusio įsiskolinimo mokėjimą, t. y., kad jo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą, ir tai grindžia 2013 m. spalio 31 d. balanso duomenimis.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Juridinių asmenų registrui už 2012 metus pateiktos veiklos finansinės ataskaitos duomenis, pareiškėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (24145156 Lt) didesni už turtą (15962774 Lt). Kaip įrodymą, kad AB „Vingriai“ finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą, 2014 m. gegužės 9 d. pareiškėjas atsakovui pateikė 2013 m. spalio 31 d. balansą, iš kurio turinio matyti, kad bendrovės turtas sudaro 25839216 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 19818629 Lt (129-131 b. l. I t.).

Išanalizavus pareiškėjo pateiktas 2012 ir 2013 metų finansines ataskaitas matyti, kad 2013 m. lyginant su 2012 m. žymiai išaugo pirkėjų įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, nors tuo pačiu metu tiek pardavimo pajamos, tiek ir pardavimo savikaina liko panašaus lygio (129-131 b. l. I t.). Pagal VĮ Registrų centras išrašus bendrovė nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teise neturi (121 b. l. I t.). VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovei nuosavybės teise priklauso aštuonios transporto priemonės, kurios yra areštuotos (122 b. l. I t.). Dalis bendrovės turto įsigyta išperkamosios nuomos būdu, kitas bendrovės turtas įkeistas. Iš pareiškėjo pateikto 2013-10-31 pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad bendrovė per 2013 metų 10 mėnesių gavo virš 7 mln. Lt. pelno, nors per 2012 metus bendrovė patyrė 1,947 mln. Lt nuostolių (128 b. l. I t.). Nepaisant to Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-06-05 išvadoje Nr. (8.2)3-71482 pažymėta, kad draudėjas (pareiškėjas) einamųjų įmokų faktiškai nemoka (107-110 b. l. I t.). Šią aplinkybę patvirtina ir pridėtos VSD ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (Forma F4) (111-116 b. l. I t.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su Fondo valdybos sprendimo argumentu, kad bendrovės 2013-10-31 balansas neatspindi realios pareiškėjo finansinės būklės 2013 metais. Kaip matyti pelno (nuostolio) ataskaita ir balansas yra pateikti už dešimt 2013 metų mėnesių, tačiau ne už visus ataskaitinius metus, nors tokią galimybę pareiškėjas turėjo, kadangi finansines ataskaitas pateikė 2014 m. gegužės mėnesį. Atsižvelgiant į tai, daryti išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis 2013 metų gruodžio 31 d. bus tokia pati, nėra pagrindo. Be to, pareiškėjo pateiktas 2013 m. spalio 31 d. balansas negali būti laikomas juridinę galią turinčiu dokumentu. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnį finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pareiškėjas nei Fondo valdybai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad 2013 m. spalio 31 d. balansas atitinka aukščiau paminėtus teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nėra reikšmingi ir atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad balansas nėra nuginčytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas Fondo valdyba pagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo pateiktas finansines ataskaitas ir laikė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų dėl Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61.1 papunktyje nustatytos sąlygos egzistavimo. Be to, vertinant tai, kad pareiškėjas nemoka einamųjų VSD įmokų, darytina išvada, kad pareiškėjo finansinė būklė negerėja, kaip teigia pats pareiškėjas, todėl kyla abejonių, ar atidėjus VSD įmokų sumokėjimą, pareiškėjas galės laikytis įsipareigojimų.

Pažymėtina, kad Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61 punkte Fondo valdybai nustatyta ne pareiga, o teisė atidėti VSD įmokų sumokėjimą. Įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Fondo valdybai įstatymo suteiktą kompetenciją, teismas daro išvadą, kad Fondo valdyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl VSD įmokų sumokėjimo atidėjimo, todėl panaikinti 2014-07-02 Sprendimą dėl įmokų sumokėjimo neatidėjimo nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmestina, kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Fondo valdyba draudėjams, mokantiems socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai sumokėtas socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti draudėjus nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jeigu buvo aplinkybių, kurios nepriklausė nuo draudėjų valios, kurių jie nenumatė ir negalėjo numatyti, ir dėl to jie negalėjo laiku sumokėti socialinio draudimo įmokų į Fondą (Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 76 punktas).

Pagal nurodytą aktualų teisinį reglamentavimą atleidimo nuo delspinigių mokėjimo pagrindu gali būti tokios faktinės aplinkybės, kurios atitinka du esminius kriterijus: pirma, jos nepriklauso nuo socialinio draudimo mokesčio mokėtojo valios, antra, mokesčio mokėtojas jų nenumato ir negali numatyti. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus (veikiančio tiesiogiai ar kieno nors vardu) poveikis. Tačiau pastarasis poveikis draudėjo veiklai tik tuomet eliminuoja draudėjo valią, kai prieš jį naudojama veika, kurios draudėjas negali išvengti, jai pasipriešinti ar nuo jos apsiginti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas prašymą atidėti VSD įmokų įsiskolinimo mokėjimą, atleisti jį nuo socialinio draudimo mokesčio delspinigių sumokėjimo arba jų mokėjimą atidėti iš esmės grindžia tuo, kad dėl ekonominės krizės 2008-2010 metais klientai užsakydavo vis mažiau produkcijos, atsiskaitymai už jos gamybą dėl pasikeitusių kreditavimo sąlygų strigo, buvo sutrikdytas iš pagrindinės veiklos generuojamas pinigų srautas bei atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais, valstybinėmis institucijomis bei kreditoriais, taip pat ir Fondo valdyba, o 2010-2012 metais bendrovės vykdomą veiklą nuolat trikdė bei finansinės padėties iš esmės pagerinti neleido keletas kreditorių, būtent AB SEB bankas ir AB „SEB lizingas“, kurie nuolatos nepagrįstai inicijuodavo bankroto bylos bendrovei iškėlimą, prašydami taikyti AB „Vingriai“ turto areštą, nuolatos trukdydavo sėkmingai su kreditorių pagalba restruktūrizuotis, atkuriant gerą ir stabilią įmonės finansinę padėtį. Šias aplinkybes pareiškėjas laiko nepriklausiusiomis nuo jo valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos bendrovės veiklos aplinkybės negali būti vertinamos kaip VSD įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje numatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas. Pažymėtina, kad bendrovės ūkinės veiklos sėkmė nėra nulemta vien jos valdymo organų valios, tačiau kartu pažymėtina, kad bendrovė, vykdydama ūkinę veiklą, privalo prisiimti ir jai būdingą riziką. Pažymėtina, kad visiems teisinių santykių dalyviams, taip pat ir bendrovei kyla pareiga elgtis pakankamai rūpestingai ir atidžiai, siekiant su jos vykdoma veikla susijusių subjektų teisėtų interesų apsaugos.

Pareiškėjo teigimu, bendrovė 2008-2010 m. susidūrė su didelių pastoviųjų kaštų dėl geros įrangos problema, dėl kurios sutriko iš pagrindinės veiklos generuojamų pinigų srautas bei atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais, valstybinėmis institucijomis ir kreditoriais. Visuotinai žinoma, kad nurodytu laikotarpiu Lietuvoje buvo susiklosčiusi sunki ekonominė situacija, kuri palietė visas ūkio sritis. Be to, nustatyta, kad dar 2009 m. pareiškėja turėjo įsiskolinimą Fondo biudžetui, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Vingriai“, tačiau 2010-02-26 nutartimi teismas atidėjo bylos nagrinėjimo iki bus išspręstas bendrovės restruktūrizavimo klausimas. Iš pareiškėjo atstovo paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad restruktūrizavimo klausimas iki šiol nėra išspręstas. Aptarta situacija leidžia pagrįstai teigti, kad priimdama sprendimą įsigyti geresnę įrangą, bendrovė privalėjo įvertinti savo finansines galimybes, vykdant įsipareigojimus darbuotojams kreditoriams, tiekėjams, tiekėjų finansines galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus, tam, kad būtų užtikrintas pastovus bendrovės pajamų šaltinis. Kaip matyti, pareiškėjas neįvertino galimos veiklos rizikos, bendrovės finansinės padėties, turinčių įtakos jo gebėjimui įvykdyti pareigą sumokėti VSD įmokas, ko pasekoje jam kilo neigiamos pasekmės. Taigi, pareiškėjo 2014-05-08 prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo jo valios, todėl negali būti laikomos kaip nenumatytos arba kurių negalima buvo numatyti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog VSD įmokų delspinigiai už laikotarpį nuo 2008-10-15 iki 2014-04-15 priskaičiuoti dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo bendrovės valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, ir dėl to negalėjo laiku sumokėti VSD įmokų į Fondo biudžetą, todėl Fondo valdyba 2014-07-02 sprendimu Nr. ĮAS-1-49 pagrįstai neatleido AB „Vingriai“ nuo 216212,51 Lt delspinigių mokėjimo ir neatidėjo šios delspinigių sumos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, panaikinti minėtą sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)

Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą atidėti jo 2012 m. balandžio - rugpjūčio mėn. apskaičiuotų ir nesumokėtų socialinio draudimo įmokų 323 348,05 Lt sumai mokėjimą bei likusio 3 742 428,27 Lt įsiskolinimo mokėjimą, jų mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis 12 mėn. laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, arba jų mokėjimą atidėti, mokėjimus išdėstant 12 mėn. laikotarpiui yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Fondo valdybos Sprendimą dėl įmokų sumokėjimo neatidėjimo ir Sprendimą dėl neatleidimo nuo delspinigių arba jų mokėjimo neatidėjimo. Teismui šiuo sprendimu pripažinus, kad ginčijami Fondo valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir jų panaikinti nėra teisinio pagrindo, nėra pagrindo tenkinti ir aptariamo skundo reikalavimo dėl Fondo valdybos įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl jis atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas ( toliau - ABTĮ)).

Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 1 d. rašto Nr. (8.1)3-81375

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie lemia konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-135/2009 ir kt.).

Susipažinus su pareiškėjo ginčijamo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 1 d. rašto Nr. (8.1)3-81375 turiniu, nustatyta, kad tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjo vadovas informuojamas apie tai, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius nesutinka su pareiškėjo direktoriaus pateiktu Susitarimo dėl žalos atlyginimo projektu ir prašo iki 2014 m. liepos 15 d. atvykti į Fondo valdybos Vilniaus skyrių pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo Fondo valdybos susitarimo projektą, kuris yra pridedamas. Pareiškėjo direktoriui taip pat paaiškinta, kad iki nurodyto termino nepasirašius susitarimo, Fondo valdybos Vilniaus skyrius informuos FNTT skyrių apie tai, kad susitarimas nepasirašytas ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius reikš civilinį ieškinį įtariamiesiems baudžiamojoje byloje (138 b. l. I t.). Teismo vertinimu, nurodytas informacinio pobūdžio dokumentas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bendrovės vadovui pasiūlytas elgesio variantas, siekiant sudaryti Susitarimą dėl žalos atlyginimo. Taip pat vadovui paaiškintos galimos pasekmės, jei jis nepasirinktų siūlomo elgesio varianto, tačiau šiame rašte nebuvo suformuluoti jokie privalomojo pobūdžio įpareigojimai pareiškėjo atžvilgiu ar kitaip suvaržytos jo teisės. Taigi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 1 d. raštas Nr. (8.1)3-81375 negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčai administraciniame teisme nespręstini, todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti šį raštą nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo AB „Vingriai“ skundą dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. ĮAS-2-41 ir 2014 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. ĮAS-1-49, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atidėti pareiškėjo 2012 m. balandžio - rugpjūčio mėn. apskaičiuotų ir nesumokėtų socialinio draudimo įmokų 323 348,05 Lt sumai mokėjimą bei likusio 3 742 428,27 Lt įsiskolinimo mokėjimą, jų mokėjimą išdėstant lygiomis dalimis 12 mėn. laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, arba jų mokėjimą atidėti, mokėjimus išdėstant 12 mėn. laikotarpiui atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Vingriai“ skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 1 d. raštas Nr. (8.1)3-81375 nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėMarius BajorasJolita Rasiukevičienė