- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-720-659/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Vitai Šimkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, kurioje A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebaustas administracine tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2013 m. rugpjūčio 23 d. apie 10.25 val., būdamas neblaivus, nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,6 +1,7 % promilės), ties Minijos ir Smiltelės gatvėmis, Klaipėda, vairavo transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013-08-23, 8 val. ryte nuvažiavo į darbą. Pamatęs, kad vyksta virinimo darbai, su kapitono leidimu, sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas mamą. Važiuodamas pas mamą nusipirko alaus ir pasikepė duonos su česnaku. Jis sėdėjo, kalbėjosi su mama, gėrė alų, rūkė, valgė duoną su česnaku ir tuo metu jam paskambinęs kapitonas pasakė, kad atvežė inventorių ir kad reikia atvažiuoti į darbą. Buvo vaistų privalgęs, dar cigaretės, duona su česnaku, viskas susidėjo į vieną. Jis buvo ką tik to alaus atsigėręs ir iš karto išvažiavo. Kai pareigūnai jį sustabdė, mašinoje kvapas ėjo nuo cigarėčių, česnako ir alaus. Patys pareigūnai, matyt, suabejojo, jie galėjo pasiūlyti jam pas medikus nuvažiuoti. Jis paaiškino pareigūnams, kad buvo ką tik alaus išgėręs, bet jie surašė jam protokolą. Jam liepė išsikviesti kitą asmenį, su mašina važiuoti neleido. Jis paskambino mechanikui, kuriam atvažiavus, persėdo į pastarojo mašiną ir nuvažiavo su juo į darbą. Mechanikas matė jį iš karto ir kapitonas matė. Net nesuprato, kad jam yra surašytas protokolas už automobilio vairavimą neblaiviam. Teismo prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes gyvena Šilutės rajone, Šylių kaime, kur susisiekimaws su miestu yra labia problematiškas. Jo žmona ligota, niekur nedirba ir jis yra vienintelis šeimos maitintojas – netekus vairuotojo pažymėjimo, jis prarastų darbą, dėl to ne tik jis pats nukentėtų – jo visa šeima būtų pastatyta į labia sunkią padėtį.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad yra laivo kapitonas, dirba kartu su A. Š.. Jis paskambino A. Š. tą dieną ir iškvietė į darbą. A. Š. į darbą atvažiavo jau po visko, tada ir sužinojo, kad jį sustabdė policija. A. Š. visas buvo susijaudinęs. Nepasakytų, kad A. Š. atrodė išgėręs, nes taip neatrodė. Kai jis paskambino A. Š., kad šis atvyktų į darbą, A. Š. pasakė, kad atvažiuos be problemų. A. Š. atvažiavo vienas. Kai A. Š. atvažiavo, jis dirbo ant laivo. Jam žinoma, kad per sankryžą pravažiavo A. Š. ir jį sustabdė policija. Mechanikas dirbo, jis nuėjo A. Š. mašiną paimti ir į darbą jie grįžo kartu.
Liudytojas A. K. paaiškino, kad su A. Š. dirbo kaimyniniuose laivuose. A. Š. jam apie 11 val. paskambino, kad paimtų pastarojo automobilį, nes jis buvo sustabdytas policijos. Atvykęs, paėmė A. Š. mašiną ir kartu su A. Š. nuvažiavo į laivą dirbti. A. Š. buvo susijaudinęs, dirbo iki dienos galo. Laive buvo tarnybinis alkotesteris. A. Š. po darbo, apie 16 val., papūtė į vietinį alkotesterį, alkotesteris parodė nulius. Prieš darbą į alkotesterį pūsti neprivaloma, darbuotojai šiaip jį nusipirko. Kai atvažiavo ryte paimti A. Š., jis jam neatrodė girtas. A. Š. jam paskambino, kad atvažiuotų paimti mašiną, nes jį sustabdė policija. Kadangi alkotesteris parodė nulius, A. Š. važiavo. Kai atvažiavo paimti A. Š. mašinos, policija dar buvo. Jis negali pasakyti, ar A. Š. tiesiai vaikščiojo, nes jis tik stovėjo. Su policija A. Š. nesiginčijo, tiesiog sulaukė jo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino visiškai - jis neneigė, kad prieš įvykį buvo vartojęs alų ir vaistų, tačiau nesutinka, kad dėl to galėjo būti nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tuo labiau, kad ir iš alkotesterio parodymų kvito (b.l. 9), negalima nustatyti, kokio neblaivumo laipsnio patikrinimo metu buvo A. Š. – sunkaus ar vidutinio. Ant kvito matyti tik 2 promilės, o po kablelio tyrimo rezultatas nesimato. Liudytojas, policijos pareigūnas A. Z., duodamas parodymusteisme, pažymėjo, jog sulaikymo metu A. Š. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1234008 matyti, kad minėto modelio alkotesterio patikros sertifikatas patikrinimo dieną buvo galiojantis ir tinkamas naudoti (b. l. 10). Tačiau policijos pareigūnai, pastebėję, kad kvitas atspausdintas netinkamai, privalėjo dokumentus sutvarkyti tinkamai, kad jie taptų neginčijamais įrodymais, traukiant atsakomybėn A. Š.. Liudytojai R. M. ir A. K. paaiškino, kad vizualiai nelabai suprato, kad A. Š. yra girtas.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad A. Š. kaltė vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam visiškai įrodyta. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį .
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, jog ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas, atimtų A. Š. galimybę dirbti, nes jo darbo valandos nenormuotos, dirba žvejybiniame laive ir bet kada, paskambinus kapitonui, gali būti iškviestas į darbą. Atvykimas iš Šilutės rajono, kaip jau aukščiau minėta, sudėtingas. A. Š. netekus darbo, nukentėtų visa jo šeima, ne tik jis. Kaip nustatyta, A. Š. yra vienintelis šeimos maitintojas, netekus darbo, būtų pažeista jo socialinė aplinka, teigiami ryšiai su šeima. Atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai A. Š. atžvilgiu bus pasiekti, jam paskyrus mažesnę papildomą nuobaudą, negu nutatyta įstatyme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30(1) straipsniais, 126 straipsnio 4 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, teismas,
nutaria:
A. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, taikant LR ATPK 30 (1) str., paskirti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 11 mėnesių (vienuolikai mėnesių).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį nutarimą priėmusį teismą.