Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-05 · Administracinė byla Nr. AS-39-520-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-05
Bylos Nr.
AS-39-520-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
individualios įmonės Šunelio, individualiosios įmonės „Šunelio ir katinėlio klinika“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. AS10 – 520/2006Procesinio sprendimo kategorija 54 (S).
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės Šunelio ir katinėlio klinikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualiosios įmonės „Šunelio ir katinėlio klinika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2006 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius įsakymu Nr. B1-479 nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. panaikino veterinarijos gydytojui E. Č. 2004 m. birželio 29 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotos licencijos verstis veterinarine praktika Nr. 6319 galiojimą.

Pareiškėjas individualioji įmonė „Šunelio ir katinėlio klinika“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2006 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. B1-479. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti minėto Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo vykdymą.

Pareiškėjas nurodė, kad panaikinus licencijos verstis veterinarine praktika galiojimą neteks darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Teismas pažymėjo, kad jeigu dėl ginčijamo sprendimo vykdymo jam atsirastų žala, jis gali reikalauti žalos atlyginimo remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas individualioji įmonė „Šunelio ir katinėlio klinika“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir sustabdyti 2006 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. B1-479 vykdymą iki bus išnagrinėtas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Panaikinus licencijos verstis veterinarine praktika galiojimą E. Č. neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo. Todėl ginčijamo įsakymo vykdymas pažeidžia E. Č. konstitucinę teisę į darbą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis)

2. Paaiškėjus, kad ginčijamas įsakymas priimtas nepagrįstai, o jo vykdymas nesustabdytas, E. Č. kaip gydytojo reputacija nepataisomai nukentėtų.

3. Sustabdžius E. Č. veterinarijos gydytojo veiklą, jis neabejotinai patirs didelius nuostolius, dėl kurių atlyginimo turės kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje išvardintos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos. Reikalavimas gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą būtų panaikintas 2006 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. B1-479. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymo procesui reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neturėtų jokios įtakos. Aplinkybė, kad pareiškėjui 2006 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. B1-479 vykdymo metu galimai būtų padaryta žala, negali būti laikoma pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį. Žala, padaryta ginčijamo įsakymo vykdymu, galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad valstybė visuomet bus pajėgi atlyginti su 2006 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. B1-479 vykdymu galimai susijusią žalą.

Atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog 2006 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. B1-479 vykdymas pažeidžia pareiškėjo teisę į darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje. Nagrinėjant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paties reikalavimo, šiuo atveju 2006 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. B1-479, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nesprendžiamas. Konstitucinių pareiškėjo teisių įgyvendinimo aplinkybės bus tiriamos nagrinėjant pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą. Šiuo atveju sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą turi būti nagrinėjamos sąlygos ir pagrindai, numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėStasys GudynasAlgirdas Taminskas