- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2SA-71-302/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- UAB „Laisvas laikraštis“, A. D.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. prevencinį ieškinį atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“, A. D. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. D. 2012 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. prevencinį ieškinį atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“ ir A. D. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos, t.y. kad A. S. ne tik dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, tačiau ir asmeniškai taisė įstatymo projektą, numatantį šios įmonės privatizavimo sąlygas. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu patenkino ieškovo A. S. ieškinį ir uždraudė A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje laisvas „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Nevykdant šio teismo sprendimo, anot pareiškėjo, jis buvo nuteistas tris kartus. Pareiškėjas 2012 metų birželio viduryje sužinojo, kad A. S. teismo posėdžio metu prisipažino, kad jis pats asmeniškai taisė įstatymo projektą, pagal kurį ir buvo privatizuota AB „Mažeikių nafta“. A. S. 2006 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 2 d. priimto AB „Būtingės nafta“, AB „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai ruošti jo paties. Asmeniškai A. S. pakoregavus šį įstatymą „Mažeikių naftos“ pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė. Toks įstatymo rengimas ir taisymas yra laikytinas akivaizdžiu įrodymu, patvirtinančiu, jog minėtą nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo A. S. dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime.
2012 m. spalio 17 d. pareiškėjas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, nepaisant to, kad galioja teismo draudimas pareiškėjui sieti A. S. su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, nors pats A. S. nurodė, kad buvo AB „Mažeikių nafta“ akcininkas. A. S. bando uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, kadangi dėl šio privatizavimo valstybė patyrė didelę žalą. Be to, pats A. S. viename iš posėdžių pripažino, kad iš AB „Mažeikių nafta“ buvo išplautos milžiniškos sumos ir, kad jo firma „Ekskomisarų biuras“ iš AB „Mažeikių nafta“ gavo ne tik 8 milijonus litų. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad A. S. dalyvavo visuose įmonės privatizavimo etapuose, jo vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė visus privatizavimo aspektus nuo 2000 iki 2007 metų. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą byloje ir panaikinti draudimą A. S. sieti su AB „Mažeikių nafta“.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas A. D. sistemingai tyčia, žinodamas, kad jo veiksmai sukels neigiamas pasekmes, pažemins ieškovo garbę ir orumą, savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ skleidė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismo sprendimu šioje byloje minėti veiksmai buvo uždrausti. Pasak suinteresuoto asmens, privatizavime dalyvavusių akcijų valdytojas buvo LR Vyriausybė, kuri įgaliojo LR Ūkio ministrą sudaryti akcijų pardavimo sandorį. Suinteresuotas asmuo nebuvo vyriausybės narys ar akcijų pirkėjo „Williams“ bendrovės atstovas, todėl jis negali būti laikomas privatizavimo dalyviu. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia prevencinio ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, pareiškėjas neįrodo aplinkybės, kad paaiškėjusios aplinkybės jam negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Jis taip pat neįrodė, kad nepraleido įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas pakartotinai tuo pačiu pagrindu padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl prašymo tenkinti negalima. Suinteresuoto asmens, kaip seimo nario, veikla yra vieša bei viešai skelbiama, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus.
Suinteresuotas asmuo UAB „Laisvas laikraštis“ atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Teismas, nustatė, kad 2012 m. liepos 16 d. pateiktą prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia tokiomis, anot jo, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis – jam sužinojus, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą 2006 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu A. S. patvirtino, kad 2001 m. rugpjūčio 2 d. priimto AB „Būtingės nafta“, AB „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai ruošti paties A. S. bei sužinojus, kad A. S. dalyvavo visuose įmonės privatizavimo etapuose, jo vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė visus privatizavimo aspektus nuo 2000 iki 2007 metų. Teismo vertinimu, šie faktiniai duomenys negali būti vertinami kaip naujai paaiškėję, kadangi akivaizdu, kad šios bylos nagrinėjimo metu egzistavusios aplinkybės pareiškėjui neabejotinai turėjo būti žinomos jau bylos nagrinėjimo metu, jis turėjo galimybę remtis jomis.
Kadangi teismui pateiktuose paaiškinimuose pats pareiškėjas patvirtino bei byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas ne vėliau kaip nuo 2003 metų domėjosi A. S. veikla ir jo ryšiais su AB „Mažeikių nafta“, publikavo ne vieną straipsnį, dėl kurių tarp šalių kilo teisminiai ginčai, vyko teisminis nagrinėjimas, todėl teismas nurodė, kad A. D., kaip viešosios informacijos leidėjas, turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėjamomis bylomis, kuriose buvo suinteresuoto asmens pavardė bei kitais, viešai prieinamais duomenimis. Dėl nurodyto teismas atmetė pareiškėjo motyvus, kad pareiškime nurodytos aplinkybės jam nebuvo žinomos iki 2009-04-10 teismo sprendimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.
Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (tiek teismo posėdžio protokole išdėstytais suinteresuoto asmens teiginiais, tiek komiteto išvadomis), siekia įrodyti, kad A. S. dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime. Analogiško tikslo pareiškėjas siekė pateikdamas ir 2010 m. balandžio 20 d. prašymą atnaujinti procesą. Teismas, nagrinėdamas pastarąjį prašymą įvertino, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui. Teismas dėl šio motyvo atskirai nepasisakė, kadangi šios aplinkybės reikšmė įvertinta įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. atskiruoju skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka teismų suformuotoje praktikoje nurodytas sąlygas, kadangi liepos mėn. pareiškėjas sužinojo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą 2006-05-18 teismo posėdžio metu A. S. patvirtino, kad 2001-08-02 priimto AB „Būtingės nafta“, AB „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 str. pakeitimo įstatymo projektai ruošti paties A. S. bei sužinojo, kad A. S. dalyvavo visuose įmonės privatizavimo etapuose, jo vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė visus privatizavimo aspektus nuo 2000 iki 2007 m.
Visos šios aplinkybės pareiškėjui negalėjo būti žinomos ir nebuvo žinomos, nes V. K. šiuos teiginius pagrindžiančius dokumentus pateikė pareiškėjui tik liepos mėn. Taigi visos šios aplinkybės tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir jos turi esminę reikšmę, kadangi žinant tokias aplinkybes būtų priimtas kitoks sprendimas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas, netenkino pareiškimo net nepabandęs išsiaiškinti visų aplinkybių, neapklausęs V. K..
Be to, pasak apelianto, teismas padarė hipotetines ir absurdiškas išvadas teigdamas, kad pareiškime nurodomos aplinkybės buvo žinomos pareiškėjui iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi A. D., kaip viešosios informacijos leidėjas, turėjo pareigą ypatingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, tiek teismuose nagrinėjamomis bylomis, kuriose buvo suinteresuoto asmens pavardė bei kitais viešai prieinamais duomenimis.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad ne dėl jo kaltės V. K. tik 2012 m. pateikė pareiškėjui įrodymus, kuriais jis siekia įrodyti A. S. ryšį su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu.
Atsiliepimas
Ieškovas A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi jis pareikštas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirojo skundo ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą, pareikštą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo klausimą išsprendė tinkamai, nustatęs visas būtinas sąlygas, kurioms esant procesas byloje gali būti atnaujinamas nurodytu pagrindu, todėl naikinti skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 patenkino ieškovo A. S. prevencinį ieškinį atsakovams A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti. Minėtu teismo sprendimu atsakovams A. D., UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu (t. 2, b. l. 156-159). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. D. prašymą: pareiškėjui gavus 2000 m. birželio 1 d. sutartį Nr. 814, sudarytą tarp UAB „Ekskomisarų biuras“ ir „Wiliams International“ bei pareiškėjui Seimo archyve susipažinus su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiaga apie AB „Mažeikių nafta“ privatizavimą, ši nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino pateikto prašymo atnaujinti procesą šioje byloje dėl pareiškėjo nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių, jog A. S. ne tik dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, bet ir asmeniškai taisė įstatymo projektą, numatantį šios įmonės privatizavimo sąlygas.
Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tai padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Proceso atnaujinimo institutas turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, taip pat atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, ir negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą bylinėtis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą remdamasis šiuo pagrindu – nebuvo žinoma esminė faktinė aplinkybė, kuri buvo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl į ją negalėjo atsižvelgti teismas, nagrinėdamas bylą (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 p.). Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai, kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. prevencinį ieškinį atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“, A. D. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, tinkamai nustatęs, kad pareiškėjui jo nurodomos aplinkybės apie tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą 2006-05-18 teismo posėdžio metu A. S. patvirtino, kad 2001-08-02 priimto AB „Būtingės nafta“, AB „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 str. pakeitimo įstatymo projektai ruošti paties A. S. ir sužinojus, kad A. S. dalyvavo visuose įmonės privatizavimo etapuose, jo vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė visus privatizavimo aspektus nuo 2000 iki 2007 m., buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir jis turėjo galimybę jomis remtis.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą konstatuodamas, kad pareiškėjui jo nurodomos aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs atskirąjį skundą dėl pirmojo pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą šioje byloje tuo pačiu CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu konstatavo, jog atsakovas itin domėjosi A. S. veikla ir sąsajomis su AB „Mažeikių nafta“, šiais klausimais parengė ne vieną publikaciją, o visą jų ciklą, dėl šių straipsnių ir juose įvardintų faktų tarp šalių vyko ir teisminis bylinėjimasis, tokiu būdu akivaizdu, kad prieš rengiant ir spausdinant atitinkamas publikacijas apie suinteresuotą asmenį laikraštyje, tiek ginantis teisme atsakovui privalu buvo domėtis Seimo archyve esančia medžiaga ir kitais viešai prieinamais duomenimis. Apeliantas, nurodydamas, kad V. K. jam tik 2012 m. liepos mėn. pateikė įrodymus apie A. S. dalyvavimą privatizavime, nepateikė jokių įrodymų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, taip pat nenurodė jokių to neatlikimo priežasčių.
Taip pat pažymėtina, kad proceso atnaujinimui nagrinėjamu atveju nebūtų pagrindo ir dėl to, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturėtų esminės reikšmės šiai bylai, kurioje A. S. yra pareiškęs prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti ir tokios žalos padarymas ne vieną kartą prieš tai buvo konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie procesiniai sprendimai nėra panaikinti, jais konstatuotos faktinės aplinkybės dėl A. D. atliktų veiksmų skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. S., siejant jį su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, nėra paneigtos, nuginčytos.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad iš esmės pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pakartotinis, nes reiškiamas tuo pačiu proceso atnaujinimo pagrindu, numatytu CPK 366 str. 1 d. 2 p., juo siekiama to paties tikslo, t.y. kad būtų panaikintas draudimas atsakovui sieti A. S. su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, taigi toks pakartotinis prašymas vadovaujantis CPK 374 str. pagrindu yra negalimas. Dėl nurodytų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, bet ne kaip priemonė dar kartą bylinėtis, taip pat atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Dėl nurodyto, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai, nepažeisdamas procesinės teisės normų, išsprendė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus prie jo prašymo atnaujinti bylą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., numatančiu, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, sprendžia, kad priimti papildomus įrodymus nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nenurodo, kodėl šių įrodymų jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat nenustatyta, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl šiuos papildomus įrodymus atsisakoma priimti, jie grąžinami juos pateikusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. D. 2013-02-26 pateiktus papildomus įrodymus ir grąžinti pateiktus dokumentus juos padavusiam asmeniui.