Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P., 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.09 val., Vilniuje, Drujos g. vairavo automobilį „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančio A. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padarytų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės bei jo paties paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad su pažeidimais sutinka ir gailisi (b. l. 2). Tokią poziciją A. P. išreiškė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Antai iš A. P. 2019 m. gruodžio 7 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d., maždaug apie 21.00 val. važiavo automobiliu „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo stoties, kadangi draugas vairuoti negalėjo, todėl už vairo sėdo jis (t. y. A. P.) (b. l. 31). Tokie A. P. parodymai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, tą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Antai iš policijos pareigūno R. S. 2019 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.03 val., patruliuojant gavo pranešimą, jog Vilniuje, Subačiaus g., važiuojant link stoties, apsivertė automobilis „VW“, galimai yra prispaustų žmonių, jame yra du žmonės. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo, kad Drujos g. greitėjimo juostoje yra apvirtęs „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prie jo stovinčius jaunuolius. Paaiškėjo, kad automobiliu važiavo A. P. ir D. J.. Paklausus, kas vairavo, D. J. paaiškino, kad draugas A. P.. Paklausus pastarojo, ar jis vairavo minėtą automobilį, jis to neneigė. Patikrinus blaivumą, A. P. įpūtė 1,50 promilės (b. l. 24). Tuo tarpu kito policijos pareigūno R. S. 2019 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nagrinėjamo įvykio metu, atvykus į įvykio vietą, buvęs V1732 ekipažas paaiškino, kad minėtu automobiliu važiavo du neblaivūs jaunuoliai D. J. ir A. P., kuriam buvo nustatytas 1,50 promilės girtumas. Automobilį vairavęs A. P. paaiškino, kad draugas D. J. važiavo kaip keleivis, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, A. P. atsakė, kad neturi ir niekada neturėjo (b. l. 25). Aplinkybę, jog A. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones taip pat patvirtina byloje esantys asmens anketiniai duomenys, iš kurių matyti, jog tarp išduotų asmens dokumentų, vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas (b. l. 36). Tuo tarpu aplinkybę, jog A. P. aptariamo įvykio metu vairavo neblaivus patvirtina jau minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomos aplinkybės, be to, iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 00.16 val. A, P. buvo nustatytas 1,50 promilės girtumas (b. l. 32).

Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog A. P. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.09 val., Vilniuje, Drujos g. vairavo automobilį „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Toks pažeidimas protokole teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

Dėl A. P. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros vairavimą. KET 226 punkte numatyta taisyklė, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad įrodyta, jog A. P. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.09 val., Vilniuje, Drujos g., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilės girtumo laipsnis, vairavo automobilį „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nustatyta tvarka neįregistruotą (neperregistruotą) ir be privalomos techninės apžiūros, taip pažeidė minėto KET 226 punkto reikalavimus. Pirmiausia paminėtina, jog šį faktą patvirtina byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad jame užfiksuotos šių administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2). Administracinių nusižengimų tyrimo metu A. P. šiuos pažeidimus pripažino. Be kita ko, iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad nuo 2019 m. lapkričio 15 d. laikinai įregistruota transporto priemonė buvo išregistruota (b. l. 33).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog administracinio nusižengimo protokolas byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Tokia teismų praktika reiškia, kad teisės į gynybą užtikrinimo aspektu, administracinio nusižengimo protokole nepakanka formaliai nurodyti ANK straipsnį, o būtina aiškiai bei nuosekliai išdėstyti tokios veikos faktines aplinkybes, kad asmuo tiksliai žinotų kuo yra kaltinamas. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog jis vairavo išregistruotą transporto priemonę ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 3 dalyje, pagal kurį, numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimą arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei fotonuotraukų, A. P. vairavo išregistruotą transporto priemonę, tačiau su valstybiniu numerio ženklu ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą (neperregistruotą) transporto priemonę, nes iš VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad automobilio „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra R. K., tačiau 2019 m. lapkričio 5 d. buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą ir nuo minėtos datos naujas savininkas yra V. T.. Nuo 2019 m. lapkričio 15 d. laikinai įregistruota transporto priemonė buvo išregistruota (b. l. 33). Todėl A. P. veiksmų kvalifikacija ir kaltinimas tikslintini, nurodant, kad jis vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą (neperregistruotą) automobilį, ir, be kitų jam inkriminuotų nusižengimų padarė ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad byloje įrodyta, jog A. P. aptariamo įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Remiantis šiais įrodymais konstatuotina, kad A. P. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, kuris protokole kvalifikuotas tinkamai.

Taip pat įrodyta, jog A. P., kartu vairavo minėtą automobilį be privalomosios techninės apžiūros ir nustatyta tvarka neįregistruotą (neperregistruotą), todėl konstatuotina, kad jis pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 415 straipsnio 2 dalyje.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P., kaip automobilio „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kaltė padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra taip pat įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Pažymėtina, kad ir dėl šio administracinio nusižengimo A. P. savo kaltės neneigė. Kaip matyti iš jo rašytinio paaiškinimo, jis nurodė, kad negalėjo suvaldyti automobilio (b. l. 31). Tuo tarpu jau minėtų policijos pareigūnų R. S. ir R. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Subačiaus g. prieš Rasų kapines, važiuojant nuo Audėjo link stoties, apsivertė automobilis „VW“, galimai yra prispaustų žmonių, jame yra du žmonės (b. l. 24, 25). Šias policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota aptariamo įvykio situacija, apsivertusio minėto automobilio išsidėstymas, apgadinto atitvaro vieta (b. l .26) bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurio matyti, kad minėtas automobilis buvo apgadintas, kartu išvardinti apgadinimai (b. l. 27). Antai ir iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apsivertęs ant stogo, jose užfiksuotas ir smarkiai apgadintas atitvaras (b. l. 37-41). Be to, aukščiau buvo aptarta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. vairavo būdamas neblaivus.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 14 punktą eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nesilaikydamas KET 126 ir 127 punktų reikalavimų A. P. sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, iš administracinio protokolo šalintinos bendrąsias eismo dalyvių pareigas reglamentuojančios taisyklės, numatytos KET 4, 5 ir 9 punktuose.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad A. P. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.09 val., Vilniuje, Drujos g., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,50 promilės girtumo laipsnis, vairuodamas automobilį „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio, neįvertino oro sąlygų ir užvažiavo ant skiriamosios juostos esančio atitvaro, kurį apgadino, dėl ko minėtas automobilis apvirto, taip pažeidė KET 126, 127 punktų reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, to paties straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų. Tuo tarpu už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, o už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Skirdamas administracines nuobaudas A. P., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (A. P. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai tokios teisės nėra įgijęs, be to, šį nusižengimą padarė vairuodamas automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka neįregistruotą, be privalomosios techninės apžiūros), į administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. asmenybę – jauno amžiaus, daugybę kartų baustas administracine tvarka, dauguma iš jų už keliavimą keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra (b. l. 5-22). Be kita ko, praeityje yra baustas už panašaus administracinio nusižengimo padarymą, t. y. vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės (b. l. 20). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis praeityje teistas. A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytus administracinius nusižengimus ir dėl jų gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. P. skirtinos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 424 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini šių straipsnių sankcijose numatytų baudų vidurkiams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti A. P. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju A. P. savo kaltę pripažino ir nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis jį ar jo padarytas veikas kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad A. P. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudų dydį lygų vidurkiams, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad tokių nuobaudų dydžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti A. P. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.

A. P. administracinių nusižengimų padarymo metu pagal galiojusias nuostatas, ANK 423 straipsnio 4 dalies pagrindu už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, A. P. vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui, taip pat šiais savo veiksmais apgadino automobilį bei kelio atitvarą. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, A. P. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 7 d.

Tiek ANK 423 straipsnio 5 dalies pagrindu, tiek ANK 424 straipsnio 5 dalies pagrindu už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota pažeidimui daryti, t. y. tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ar jei pažeidimo padarymas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Teismas pažymi, kad šie transporto priemonės konfiskavimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito, todėl transporto priemonės konfiskavimas taikomas esant bent vienam iš jų. Nagrinėjamu atveju, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant teisės normoje numatytą tyčinį administracinį nusižengimą yra įtrauktas į ANK 424 straipsnio 4 dalyje aprašytą nusižengimo sudėtį kaip jos požymis, tačiau tai transporto priemonės, kaip administracinio nusižengimo priemonės, statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusižengimą. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir administracinio nusižengimo priemonė, ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo. Be to, kaip jau buvo minėta, konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Nagrinėjamu atveju matyti, kad automobilis „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo priemonė, be to, transporto priemonė „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išregistruota (b. l. 33). Nors aptariamo įvykio tyrimo metu, D. J. nurodė, jog A. P. vairavo jo automobilį (b. l. 29), tačiau, vis tik byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas automobilis iš tiesų priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P. (b. l. 46). Taip pat pažymėtina, jog A. P. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė ne pirmą kartą, t. y. praeityje yra baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės (b. l. 20). Tačiau šiuo atveju automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, būdamas neblaivus, neturėdamas tam teisės, elgėsi neatsakingai ir vairavo padidinto pavojaus šaltinį. Be to, A. P. anksčiau daugybę kartų buvo baustas administracine tvarka. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tai sudaro pagrindą konfiskuoti A. P. priklausančią transporto priemonę ir tokiu būdu užkirsti galimybę jam daryti analogiškus nusižengimus ateityje. Pastebėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio ir (ar) priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga nuobauda esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, įskaitant ir aptariamą nusižengimą. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taigi byloje nustatytos ANK 29 straipsnyje numatytos sąlygos, būtinos pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui. Todėl taikytinas transporto priemonės „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.