- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- II-211-1004/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00045-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pažeidėjas
- T. J.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
- 17.11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. J. ir jo atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2024 m. gegužės 4 d. T. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. birželio 12 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. gegužės 4 d., 12.35 val., Pasvalio rajono sav., kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, 42,00 km., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi, kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 1 priedo kelio ženklo Nr. 325 reikalavimą ir 140.6 punkto reikalavimus. T. J. paskirta 180 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
2.1. Prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį 180 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti;
2.2. Nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes nutarime nurodytų pažeidimų nepadarė. Skundžiamame nutarime nenurodyti patikimi ir neginčijami įrodymai, patvirtinantys, jog padarė skundžiamame nutarime nurodytą veiką, remiamasi byloje nesančiais duomenimis ir prielaidomis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Akcentuoja, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik kai kuriais bylos duomenimis, jų neanalizuojant ir nutarime nenurodant, kokie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad T. J. padarė Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
2.3. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje T. J. vairavo automobilį. Matė priekyje pakankamai lėtai važiuojančią transporto pavienę priemonę, kuri važiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu, todėl ją aplenkė. Transporto priemonės greitis buvo akivaizdžiai mažesnis nei kitų kelyje ta pačia kryptimi leistinu greičiu važiavusių transporto priemonių, kurios važiuodamos kolonoje jau buvo pakankamai dideliu atstumu nutolę nuo minimos priekyje važiavusios pavienės transporto priemonės. T. J. įvertino, kad priekyje važiuojančios pavienės transporto priemonės greitis mažesnis nei 30 km/val., priešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, manydamas, kad priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas ketina pasukti ar ieško vietos kur sustoti remontuojamo kelio dešiniajame kelkraštyje, saugiai aplenkė lėčiau važiuojančią transporto priemonę. Po kelių akimirkų galiniame vaizdo veidrodėlyje pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, lėtėdamas pasitraukė arčiau dešiniojo kelkraščio, ir ne iš karto suprato, kad yra stabdomas. Jam buvo surašytas ANK protokolas, kuriame jis pasirašė, sutiko ir neprieštaravo su pažeidimu;
2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad vėliau T. J. išsiaiškino, kad kelyje įrengti laikinieji ženklai neatitiko norminių aktų reikalavimų. Laikinieji kelio ženklai kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, 42,00 km., įrengti pažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles. Iš policijos automobilio daryto vaizdo įrašo matyti, kad toje kelio atkarpoje įrengti laikinieji kelio ženklai pažeidžia Taisyklių 12 ir 13 punktus, kur nurodoma, kad ženklai ne gyvenvietėse turi būti įrengiami 1,5-2,2 m aukštyje. Šioje atkarpoje ženklas Nr. 325 (Lenkti draudžiama) įrengtas ne aukščiau kaip 0,6 m nuo kelio dangos. Taip pažeistas taisyklių 23 punktas, nes toje vietoje įrengti keturi kelio ženklai Nr. 325, Nr. 329, Nr. 106, Nr. 149.
Atsiliepimas
2. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka jam pranešta. Atsiliepime Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad bylos teisminiame nagrinėjime nedalyvaus. Su T. J. skundu nesutinka. Pažymi, kad skundžiamas 2024 m. birželio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad administracinis nusižengimas padarytas remontuojamame kelio ruože. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintos Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklės T DVAER 12 reglamentuoja darbų ir eismo saugos reikalavimus atitinkantį darbo vietų aptvėrimą bei eismo reguliavimą šiose vietose. Taisyklių 72 punkte reglamentuota, kad darbo vietų zonose vertikaliųjų kelio ženklų įrengimo aukštis gali būti sumažinamas, jeigu šie ženklai įrengiami ne pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako zonoje. Kelio darbų vietoje ant vieno stovo buvo įrengti trys kelio ženklai Nr. 106, Nr. 325 ir Nr. 329. Tuo tarpu kelio ženklas Nr. 149 (Nukreipiamoji gairė) yra ne ant to pačio stovo. Todėl kelio ženklų įrengimas neprieštarauja Taisyklių 77 punktui, kad vienoje kelio vietoje (kelio skerspjūvyje), neskaitant dubliuojančių ženklų ir papildomų lentelių, gali būti įrengiami ne daugiau kaip trys vertikalieji ženklai. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, į tai, kad tuo metu buvo geras matomumas, kelio ženklai buvo įrengti šalia važiuojamosios dalies ir puikiai matomi, mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl kelio ženklų įrengimo yra nepagrįstos. Be to iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad įvykio vietoje vyko pakankamai intensyvus eismas. T. J. aplenkta transporto priemonė nebuvo pavienė, judėjo bendrame transporto priemonių sraute.ir jos važiavimo greitis nebuvo išsiskiriantis iš bendro srauto. Prašo T. J. skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. iš esmės patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą. 2024 m. gegužės 4 d. savaitgalį vyko į savo tėviškę, Biržų r. Kelio atkarpoje vyko remonto darbai. Automobiliai važiavo išsidėstę kolonomis. Jis važiavo leistinu 50 km/val. greičiu, tiek kiek ten leido ženklai. Priekyje važiavo pavienis automobilis, nuo kurio priekyje buvo nutolusios kitos transporto priemonės per 600-700 metrų. Automobilis važiavo ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu. Jis tą pavienį automobilį aplenkė ir jį sustabdė policija. Pareigūnai paaiškino, kad jis padarė pažeidimą. Tačiau jis nesutinka, kad vairavo chuliganiškai, kad padarė pažeidimą. Pareigūnai dar važiavo tikrintis kokie yra kelio ženklai tame kelio ruože, grįžo po 15 minučių ir pateikė administracinio nusižengimo protokolą pasirašyti. Jis protokolą pasirašė. Tačiau vėliau, grįžęs namo, pasiskaitė taisykles ir mano, kad administracinio nusižengimo nepadarė. Kelio ženklai buvo pastatyti nesilaikant kelio ženklų įrengimo taisyklių. Buvo įrengti 4 ženklai. Ten vyko kelio darbai, kelio ženklai buvo pasikartojantys, turėjo juos tada matyti. Prašė teismo panaikinti policijos nutarimą. Baudą jis sumokėtų, tačiau prašo neskirti poveikio priemonės. Anksčiau yra baustas už greičio viršijimą. Už administracinius nusižengimus, už kuriuos būtų galima atimti teisę vairuoti, baustas nebuvo. Mano, kad pareigūnai neįvertino visų bylos aplinkybių. Greitis, jo nuomone turi būti matuojamas sertifikuotais metrologiškai patikrintais prietaisais. Būna matavimo paklaidų. Priekyje važiavusio automobilio greičio nenustatė.
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais ir policijos nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti, nes nepadarytas administracinis nusižengimas. Papildomai nurodė, kad pareigūnai netinkamai apklausė liudytoją V. Š.. T. J. yra pavyzdingas vairuotojas, nėra baustas už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą už kuriuos būtų galima atimti teisę vairuoti. Nėra byloje įrodymų, kad T. J. lenkė transporto priemonę važiuojančią didesniu nei 30 km/val. greičiu. Transporto priemonę aplenkė nepažeisdamas KET reikalavimų. Akcentavo, kad visos byloje esančios abejonės turi būti vertinamos T. J. naudai.
5. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2024 m. gegužės 4 d. (dienos tiksliai neprisimena) su automobiliu „Opel“, kurio valstybinio numerio skaičiai yra (duomenys neskelbtini), raidžių nepamena, važiavo iš Pasvalio į (duomenys neskelbtini). Kelyje vyko kelio remonto darbai. Greitis buvo ribotas. Galima buvo važiuoti 50 km/val. greičiu. Jis važiavo 45-48 km/val. greičiu. Jį aplenkė automobilis. Per atgalinio vaizdo veidrodėlius pamatė švyturėlius ir galvojo, kad jį stabdo policija. Sumažino greitį. Tačiau policija sustabdė jį aplenkusį automobilį. Jis pats tikrai važiavo didesniu nei 35 km/val. greičiu, nes jei būtų važiavęs lėčiau, būtų susidarę kamščiai. Kokiu greičiu važiavo jį aplenkusi mašina, nežino. Po šio įvykio, po kokių 2-3 savaičių jam skambino policija ir klausė apie įvykio aplinkybes. Pareigūnams pasakė kokiu greičiu važiavo. Pats važiavimo greičio neviršijo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
7. Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelis savarankiškus KET pažeidimus, tame tarpe ir už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Už Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama nuo 170 iki 230 Eur bauda. Pagal to paties straipsnio 5 dalį už Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta artima minimaliai straipsnio sankcijoje numatytai baudai – 180 Eur bauda bei skirtas minimalus 3 mėn. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
9. Pagal teismų praktiką ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, lenkė vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
10. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones, ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 140.6. punktą lenkti draudžiama kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklais „Lenkti draudžiama“ arba „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“ (pagal šių kelio ženklų paaiškinimus).
11. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 12 punkte numatyta, kad Ženklo įrengimo aukštis, išskyrus Taisyklių 14 ir 15 punktuose numatytas išimtis, turi būti toks, koks nurodytas 8 lentelėje, t. y. šalia važiuojamosios dalies ne gyvenvietėse – 1,5-2,2 m. Šių taisyklių 13 punkte numatyta, kad ne gyvenvietėse rekomenduojamas šalia važiuojamosios dalies įrengiamų ženklų aukštis – 1,7 m. 23 punkte numatyta, kad vienoje kelio vietoje (kelio skerspjūvyje), neįskaitant dubliuojančių ženklų, nurodomųjų ženklų Nr. 508–512 ir papildomų lentelių, įrengiami ne daugiau kaip trys ženklai. Gyvenvietėse vienoje vietoje (kelio skerspjūvyje) prireikus gali būti įrengti ne daugiau kaip keturi ženklai.
12. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintos Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklės T DVAER 12 reglamentuoja darbų ir eismo saugos reikalavimus atitinkantį darbo vietų aptvėrimą bei eismo reguliavimą šiose vietose. Šių taisyklių 70 punkte nurodyta, kad vertikalių ženklų šalia važiuojamosios dalies ne gyvenvietėse įrengimo aukštis – 1,5-2,2 m. Tačiau šių taisyklių 72 punktas numato, kad Darbo vietų zonose vertikalių ženklų įrengimo aukštis gali būti sumažinamas, jeigu vertikalūs ženklai įrengiami ne pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako zonoje.
13. Iš Institucijos papildomai pateiktų duomenų (b. l. 17-24) matyti, kad kelio ženklas Nr. 325 (Lenkti draudžiama) buvo įrengtas 0,60 m. aukštyje. Šis kelio ženklas buvo įrengtas ne pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako zonoje. Todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, šio kelio ženklo įrengimo aukštis remontuojamame kelio ruože galėjo būti sumažintas. Iš paties pareiškėjo T. J. paaiškinimų išdėstytų skunde, bei paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad jis matė kelio ženklą Nr. 325 (lenkti draudžiama), tačiau vis tiek lenkė. Jis teigė, kad lenkė įsitikinęs, kad bus saugu, nes priekyje ta pačia kryptimi važiavusi pavienė transporto priemonė važiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu. Taigi šiuo konkrečiu atveju kelio ženklo įrengimo aukštis nesutrukdė T. J. matyti kelio ženklus įrengtus šalia kelio važiuojamosios dalies. Be to liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kelio ruože, kuriame jis buvo aplenktas, buvo ribotas važiavimo greitis – 50 km/val. Jis pats važiavo 45-48 km/val. greičiu ir tai pakartojo kelis kartus, nurodė, kad tikrai nevažiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu, nes tada būtų sudaręs eismo kamščius. Taigi, liudytojo V. Š. parodymai paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. parodymus, kad priekyje važiavęs automobilis važiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu ir tai sudarė T. J. nepažeidžiant KET atlikti ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės lenkimo veiksmą. Liudytojo aprodymai yra nuoseklūs, todėl netikėti liudytojo V. Š. parodymais teismas neturi pagrindo. Liudytojo parodymus patvirtina ir policijos pateikti vaizdo įrašai, analogiškus parodymus liudytojas yra pateikęs ir bylą nagrinėjančiam pareigūnui.
14. T. J. lenkimo manevras, už kurį jis yra nubaustas skundžiamu nutarimu, yra užfiksuotas policijos tarnybinio automobilio kamera. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip policijos tarnybinis automobilis važiuoja keliu su įjungtu garsiniu signalu, aplenkia keletą transporto priemonių, pravažiuoja įrengtus ant vieno stovo tris vertikalius kelio ženklus, iš kurių vienas „Draudžiama lenkti“. Kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ gerai matomas. Vaizdo kamera fiksuoja kaip priekyje važiuojantį automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) aplenkia kitas automobilis. Pareigūnai pasiveja aplenkusį automobilį ir jį sustabdo. Iš pateikto pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kaip priėjęs pareigūnas prisistato vairuotojui (T. J.) ir klausia ar žino kodėl stabdė. T. J. atsako, kad žino. Pareigūnas klausia ar sutinka su pažeidimu. T. J. atsako: „Matyt, kad taip“. Pareigūnas jam sako, kad jis negana, kad nematė policijos automobilio, bet dar ir kitą automobilį lenkė. Pareigūnas aiškina, kad gavo pranešimą, kad automobilis lenkia visus. T. J. ir jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su vaizdo įrašais susipažinę ir jų neginčijo. Be to ir administracinio nusižengimo protokole T. J. nurodė, kad su padarytu nusižengimu sutinka ir pasirašė.
15. Byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad T. J. lenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi, kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. T. J. teiginys, kad jis turėjo teisę lenkti lėtai, t. y. mažesniu nei 30 km/val. greičiu važiavusį, automobilį, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas T. J. teiginį vertina kaip norą išvengti administracinės atsakomybės. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie mažesnį nei įprasta T. J. padarytų neteisėtų veiksmų pavojingumą, išskirtinai teigiamą teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybę. Neigiamų pasekmių (baudos ir administracinio poveikio priemonės) atsiradimas pats savaime neturėtų būti ir nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, leidžiančia neskirti administracinio poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina administracinio nusižengimo padarymo faktą ir tai, kad T. J. pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.
16. Teismas taip pat sprendžia, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė T. J. parinktos ir paskirtos teisingai. Nėra teisinio pagrindo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko T. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimo kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,
nutaria:
T. J. skundo netenkinti.
2024 m. birželio 12 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.