Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (skolininkės) Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas skolininkės Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje – išieškotoja Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskij traktornyj zavod“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti antstolės 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2016 m. spalio 3 d. raginimus įvykdyti sprendimą neteisėtais. Pareiškėja teigia, jog antstolė neteisėtai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus. Antstolė patvarkymais nurodo, kad pareiškėjos turto vieta – Naugarduko g. 102, Vilnius. Tačiau šiuo adresu nėra pareiškėjos turto. Pareiškėja nuosavybės teise valdo akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijas. Šios bendrovės akcijų, kaip vertybinių popierių, apskaitą pagal sutartį tvarko akcinės bendrovės Šiaulių banko Vertybinių popierių apskaitos skyrius, esantis adresu: Tilžės g. 149, Šiauliai. Akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijos nėra įtrauktos į vertybinių popierių prekybos sąrašus. Todėl nėra pagrindo išieškojimo iš akcijų veiksmams su Vilniaus miestu susieti. Antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė šį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, jog priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, nustačiusi, kad pareiškėja turi turto, esančio antstolės veiklos teritorijoje, tai yra akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijas. Akcijoms priverstinai realizuoti turi būti nustatyta akcijų rinkos vertė. Akcijų vertei nustatyti turi būti atliekami įmonės turto ir kitų parametrų vertinimo veiksmai. Visi šie veiksmai turi būti atliekami Vilniaus mieste. Be to, išieškotoja, pateikdama vykdomuosius dokumentus, nurodė, jog išieškojimas turi būti nukreiptas į akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijas. Antstolei yra privalomas toks išieškotojos nurodymas (Civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, jog antstolė 2016 m. rugsėjo 29 d. priėmė patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Skolininkės buveinė yra ne Vilniaus mieste. Todėl antstolė, spręsdama išieškotojos pateiktų vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti klausimą, turėjo nustatyti, turi ar ne skolininkė turto antstolės veiklos teritorijoje. Išieškotoja, pateikdama vykdomuosius dokumentus, nurodė, jog išieškojimas turi būti nukreiptas į skolininkės turtą – akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijas, kurių buvimo vieta – Naugarduko g. 102, Vilnius. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, toks išieškotojos nurodymas buvo privalomas antstolei (Civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 665 straipsnis numato išieškojimo iš juridinio asmens turto eiliškumą – lėšos ir vertybiniai popieriai yra nurodyti pirmiau už kitą turtą. Todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai tenkino išieškotojos valią ir pradėjo išieškojimo procedūrą iš akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijų. Vykdomojo dokumento persiuntimo kitam antstoliui veiksmai turėtų būti atliekami, tik nustačius, jog nepakanka skolininkės turto, esančio Vilniaus mieste. Areštuotų akcijų vertė nėra nustatyta. Todėl antstolė neturi pagrindo siūlyti išieškotojai tęsti priverstinį išieškojimą kito antstolio veiklos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolė teisėtai ir pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus pagal išieškotojos pateiktus duomenis.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėti iš naujo. Atskiruoju skundu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų. Pareiškėja argumentuotai paaiškino ir pagrindė įrodymais savo poziciją, jog akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijos yra (apskaitomos) ne Vilniaus, o Šiaulių mieste. Skundžiama nutartimi neatskleista, kodėl buvo atmestas šis pareiškėjos argumentas. Be to, nėra aišku, kokiais teisiniais argumentais paremta teismo išvada, jog akcijų buvimo vieta – Vilniaus miestas. Antstolė prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Antstolės vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir išsamiai motyvavo skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Civilinio proceso kodekso 590 straipsnis reglamentuoja vykdymo vietos klausimą. Šio straipsnio antroji dalis numato dvi vykdymo juridinio asmens atžvilgiu vietos alternatyvas – juridinio asmens – skolininko – buveinės vieta arba turto buvimo vieta. Kreditorius turi teisę pasirinkti, kur Civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 2 dalies prasme inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus. Tačiau nereiškia, jog antstolis yra besąlygiškai saistomas kreditoriaus, inicijuojančio priverstinio vykdymo procesą, pasirinkimu. Antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas; savo iniciatyva), be kita ko, patikrinti, ar jis vykdymo vietos prasme turi įgalinimus vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus (Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai yra antstolis privalo patikrinti, ar, priklausomai nuo kreditoriaus pasirinkimo (Civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 2 dalis), skolininko buveinė / turtas yra antstolio, kuriam pateiktas vykdomasis dokumentas, veiklos teritorijoje. Jeigu skolininko buveinė / turtas nesutampa su antstolio, kuriam pateiktas vykdomasis dokumentas, veiklos teritorija, antstolis privalo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 1 dalis). Išieškotoja pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei vykdomuosius dokumentus, nurodydama, jog vykdomieji dokumentai yra teikiami pagal apeliantės turto – akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijų – buvimo vietą. Antstolė 2016 m. rugsėjo 29 d., nenustačiusi kliūčių pateiktiems vykdomiesiems dokumentams priimti, priėmė patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, jog apeliantės turto – akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijų – buvimo vieta yra šios bendrovės buvimo vieta (buveinė). Tačiau šiai teismo išvadai pagrįsti nėra pateikti teisiniai argumentai. Akcijos yra vertybiniai popieriai – savarankiški civilinių teisių objektai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101-1.102 straipsniai). Todėl akcijos, kaip vertybiniai popieriai, negali būti tapatinamos su pačia bendrove, kaip turto kompleksu, ir akcijų, kaip turto, buvimo vieta savaime negali būti siejama su bendrovės buvimo vieta, tai yra buveine. Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios (Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 7 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 64 straipsnio 1 dalis numato iš esmės analogišką teisės normą. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 65 straipsnis reglamentuoja finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą. Šio straipsnio pirmoji dalis numato subjektus, turinčius teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. Finansinių priemonių asmeninės sąskaitos tvarkomos sutarties pagrindu (Finansinių priemonių rinkų įstatymo 65 straipsnio 3 dalis). Tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas – vykdyti operacijas su asmeninėse sąskaitose esančiomis finansinėmis priemonėmis (Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-161, 24.3 punktas) – pirmiausia reiškia turėti savo žinioje (laikyti) finansines priemones. Kitaip tariant, finansinių priemonių asmeninių sąskaitų tvarkymas yra neatskiriamas nuo tokiose sąskaitose esančių finansinių priemonių turėjimo savo žinioje (laikymo). Finansinės priemonės laikomos ten, kur funkcionuoja (veikia) finansinių priemonių sąskaitų tvarkytojas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nematerialiųjų akcijų, kaip turto, buvimo vieta laikytina asmens, kuriam perduotos tvarkyti šios finansinės priemonės, buvimo vieta. Tokį nematerialiųjų akcijų, kaip turto, buvimo vietos apibrėžimą yra pateikusi ir doktrina (Laurinavičius, Kęstutis. Nuosavybės teisės į vertybinius popierius perleidimas: taikytina teisė. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/laurinavicius).Apeliantė pridėjo prie skundo dėl antstolės veiksmų akcinės bendrovės Šiaulių banko 2016 m. spalio 17 d. pažymą, kuri patvirtina, jog šios kredito įstaigos Vertybinių popierių apskaitos skyrius 2009 m. balandžio 1 d. sutarties pagrindu tvarko akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijų apskaitą. Be to, šia pažyma nurodoma, jog akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijos nėra įtrauktos į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus. Vadinasi, apeliantės turto – akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijų – vieta yra kitoje negu antstolės Virginijos Meškauskienės veiklos teritorijoje. Todėl ši antstolė neturėjo pagrindo priverstinio išieškojimo veiksmams iš akcinės bendrovės „Grąžtai“ akcijų pradėti. Šiai išvadai pagrįsti papildomai nurodoma teisės doktrina, kuri taip pat numato, jog išieškojimą iš nematerialiųjų akcijų turi vykdyti šių akcijų apskaitą vedančio asmens buveinės vietos antstolis (Višinskis, Vigintas. Teismo sprendimo vykdymo vieta, Jurisprudencija, 1, 2006 (79), p. 128–137). Apeliantės buveinė taip pat yra kitoje negu antstolės Virginijos Meškauskienės veiklos teritorijoje. Vadinasi, antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdyti išieškotojos pateiktus vykdomuosius dokumentus (Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau, kaip nustatyta, atliko priešingus veiksmus – priėmė šiuos vykdomuosius dokumentus. Antstolė neteisėtai – neturėdama įgalinimų vykdymo vietos prasme – priėmė vykdyti išieškotojos pateiktus vykdomuosius dokumentus. Todėl egzistuoja pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje, skundžiamiems antstolės patvarkymams panaikinti. Antstolė, nesant teisėjo patvirtintų patvarkymų dėl leidimo vykdyti vykdymo veiksmus kito antstolio teritorijoje, vykdo vykdymo veiksmus, tuo pažeidžia CPK 591 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl vykdomi veiksmai pagal skundžiamus patvarkymus, neteisėti. Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą. Apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikina skundžiamus antstolės patvarkymus (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų – panaikinti šios antstolės 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2016 m. spalio 3 d. raginimus įvykdyti sprendimą (vykdomųjų bylų numeriai 0015/16/01974, 0015/16/01975 ir 0015/16/01976).