- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- I-8922-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujat pareiškėjui P. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 25 d., iš viso 180 parų, buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Teigė, kad buvo laikomas kamerose pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Į kameros plotą buvo įskaityti baldai. Vietoje tualeto kameroje buvo įrengta skylė, kuri atitverta sienele. Tualeto nebuvo. Kameroje buvo bloga ventiliacija, todėl buvo drėgna. Nuo kameros lubų ir sienų luposi tinkas, krisdavo į maistą. Pasivaikščiojimams lauke tebuvo skiriama viena valanda. Taip pat nurodė, kad kameroje veisėsi tarakonai. Kameros grindys, sienos ir lubos buvo nelygiu paviršiumi, todėl nebuvo galimybių tinkamai išvalyti. Kameroje trūko erdvės, todėl neturėjo galimybių pailsėti.
Pažymėjo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė daug nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Negali naktinis ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybes ir sutriko visavertis gyvenimas. Be to, buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nesudarė tinkamų laikymo sąlygų ir dėl to pareiškėjas patyrė žalą.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti 6,06 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. 1. 12–22).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais užtikrinant tinkamą plotą. Pripažino, kad tam tikrais laikotarpiais galėjo būti pažeistas ploto reikalavimas. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nurodė, kad buvo vykdomas kamerų stebėjimas, nepažeidus pareiškėjo privatumo. Pareigūnai bendrauja mandagiai, laikydamiesi etikos reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Nurodė, kad nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Dėl per mažo kamerų ploto nėra galimybių įrengti papildomų spintelių, lentynų. Kameros vėdinamos natūraliai per langus. Pabrėžė, kad pasivaikščiojimai yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.
Taip pat Lukiškių TI-K prašė priteisti 6,06 Eur patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. buvo teiktas 101 lapas kopijų (101 x 0,06 Eur) bylos medžiagos.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K, kai buvo laikomas laikotarpiais nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 25 d. Byloje remiamasi Lukiškių TI-K duomenimis, nes pareiškėjas jokių duomenų prie skundo nepridėjo ir pateiktų neginčijo. Byloje vertinamas laikotarpis nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. birželio 14 d., kai pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.
Ginčui taikytinos Lietuvos higienos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuris įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nuostatos. Minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuotas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 3 d. 2016 m. birželio 14 d. (kai išvyko į Alytaus pataisos namus) tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki vienuolikos asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,43 kv. m iki 34,71 kv. m (b. l. 13–14). Tokie duomenys užfiksuoti ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 23–26). Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 22 paras. Pažymėtina, kad nepažeidus šio reikalavimo jis buvo laikomas 136 paras. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad baldai neįskaičiuojami į bendrą kameros plotą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3599-575/2016). Pareiškėjo nurodyti nepatogumai dėl erdvės trūkumo yra susiję su per mažu kamerų plotu.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją).
Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo drėgna, nuo sienų ir lubų luposi ir krito tinkas, nelygus paviršius ir nebuvo galimybių drėgnu būdu valyti paviršių.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad kameros vėdinamos per langus (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas). Kamerose neturi būti pelėsių (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punktas).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Tai atitinka galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punktą, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Byloje vertinami patikrinimų aktai, kai pareiškėjas konkrečios patikros metu buvo laikomas tam tikroje kameroje. Patikrinus kamerą Nr. 112 buvo nustatyta, kad buitinių parazitų vizualiai nebuvo nustatyta. Be to, kameroje Nr. 112 buvo nustatyta, kad grindys ir lubos buvo lygios ir tinkamos valymui (b. l. 35). 2015 m. kovo 2 patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 315 veisėsi pelėsis, o tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto reikalavimų (b. l. 67). Pažymėtina, kad tikrinamuoju laikotarpiu paryškėjas kameroje Nr. 315 buvo laikomas tik vieną dieną – 2015 m. vasario 24 d. Taip pat patikrinus kamerą Nr. 404 nebuvo nustatai, kad yra buitinių parazitų, išduodamas inventorius valymui, vėdinamos kameroje per langus. Šioje kameroje nustatyta, kad nelygūs sienų paviršiai, yra atšokusių nubyrėjusių sienos dažų (b. l. 82). Šioje kameroje paryškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki rugsėjo 28 d., t. y. iš viso 7 paras. Pažymėtina, kad kameroje Nr. 404 buvo veidrodis, unitazas, lentynėlės daiktams susidėti, nebuvo nustatyta drėgmės neatitikimų (b. l. 84). Atlikus grįžtamąją patikrą pažeidimai buvo pašalinti (b. l. 91, 102). Kameroje Nr. 258 pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 97–98). Kameroje Nr. 108 nebuvo nustatytų pelėsio, drėgmės pažeidimų (b. l. 114). Patikrinimo aktuose buvo nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta, kad kamerose nebūtų įrengto unitazo. Byloje nevertinami patikrinimo aktai, kai pareiškėjas nebuvo laikomas tose kamerose konkrečiu laikotarpiu, kai buvo atliekami patikrinimai. Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir nustačius pažeidimus, Lukiškių TI-K stengiasi juos ištaisyti ir imtis priemonių, kad laikomiems asmenims būtų sudarytos saugios ir tinkamos laikymo sąlygos. Be to, remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes. Taip pat pateikta sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo darbų (b. l. 119–122). Teismas neturi pagrindo, kad darbai atliekami pagal sudarytą sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).
Teismas pripažįsta pagrįstais dėl netinkamų laikymo sąlygų pažeidimus, kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 205 vieną parą ir buvo nustatyta, kad kameroje veisėsi pelėsis, ir nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. nustatytą kameroje Nr. 404 Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punkto pažeidimą.
Pareiškėjas teigė, kad jam buvo sudaryta galimybė tik vieną valandą būti gryname ore, o kiemeliai netinkamai įrengti.
Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, patikrinimo duomenis (b. l. 76–77), darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta.
Kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai dėl drėgmės, ventiliacijos, pelėsių, vėdinimo, tarakonų, netinkamo tualeto įrengimo atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas neindividualizavo nurodytų pažeidimų, nenurodė, ar jis kreipėsi dėl šių sąlygų į administraciją, ar skundė administracijos veiksmus. Be to, iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, neaišku, kokią žalą abstrakčiai nurodytos, jo vertinimu, netinkamos sąlygos jam darė. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad netinkamos laikymo sąlygos neigiamai atsiliepė jo sveikatai. Taigi, šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė abstrakčius teiginius, neindividualizavo, kada ir kaip jo nurodyti pažeidimai jam pasireiškė.
Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta per mažą kameros plotą (22 paros) bei 7 paras Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punkto pažeidimą ir 1 parą kameroje, kurioje veisėsi pelėsis.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 22 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą bei 7 paras pažeidus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata, kurie galėtų turėti esminės reikšmės vertinant pareiškėjo reikalavimą, teismas nenustatė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – kalinimo trukmę (22 paras), pažeidus ploto reikalavimą ir 7 paras (iš kurių 4 paros sutapo su ploto pažeidimu) Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktą bei 1 parą kameroje Nr. 315 (2015 m. vasario 24 d.), kurioje veisėsi pelėsis, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 230 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 18 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.
Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 4), o byla teisme iškelta 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (b. l. 5). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2016 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1974-662/2016).
Lukiškių TI-K prašymas priteisti 6,06 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė teismui, vykdydamas teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį (b. l.5). Kadangi įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.