- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-442/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Lietuvos elektrinė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1438-51/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Lietuvos elektrinė“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo AB ,,Lietuvos elektrinė“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas paskelbė apie viešąjį investicinio gyvybės draudimo paslaugų įmonės darbuotojams pirkimą supaprastinto konkurso būdu (toliau – Konkursas). 2006 m. gruodžio 7 d. ieškovas pateikė pasiūlymą. Kartu su pasiūlymu, siekdamas įrodyti ieškovo finansinius pajėgumus, pateikė ieškovo motininės bendrovės „Commercial Polska – Towarzystwo ubezpieczen na Žycie SA“ (toliau - motininė bendrovė) pelno (nuostolio) ataskaitas už 2004 ir 2005 metus bei šios bendrovės garantinį raštą, kuriame nurodoma, kad bendrovė, jei bus reikalinga, yra pasiruošusi suteikti ieškovui savo išteklius ir paramą, užtikrinančią ieškovo veiklos tęstinumą ir įsipareigojimų vykdymą. Ieškovas taip pat pateikė savo pelno (nuostolio) ataskaitas už 2004 ir 2005 metus bei įrodymus, kad motininė bendrovė turi teisę teikti garantijas, paaiškino, kad Lietuvos elektrinės investicinio gyvybės draudimo paslaugų įmonės darbuotojams pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų (toliau – Konkurso sąlygos) 3.1 punkte nustatytam kvalifikaciniam kriterijui pagrįsti vietoje ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų buvo pateikti motininės bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir šios bendrovės garantinis raštas, kuris turėtų būti laikomas paramos laišku. Ieškovas atsakovui taip pat pateikė Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. (4.5)-S-2862 nuorašą, kuriame paaiškinta, kad įstatymai nedraudžia draudimo įmonei pateikti garantijas ar įsipareigojimus remti savo dukterinę įmonę. 2007 m. sausio 18 d. atsakovas informavo ieškovą, kad jo pateiktas pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad dirbo pelningai per 2004 ir 2005 metus, todėl yra atmestas. Toks sprendimas neteisėtas, nes atsakovas ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus apie ieškovo galimybes remtis motininės bendrovės finansiniais pajėgumais, t.y. nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią atsakovas privalėjo vertinti ne tik ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus, bet ir ieškovo pateiktus alternatyvius ieškovo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus – ieškovo motininės bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie atitiko atsakovo reikalavimą dėl veiklos pelningumo, bei šios bendrovės garantinį raštą (paramos laišką), kuris įgalina ieškovą remtis motininės bendrovės finansiniais pajėgumais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ 3 000 Lt už advokato pagalbą atsakovui AB „Lietuvos elektrinė“, 16,90 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Nurodė, kad atsakovas 2006 m. rugpjūčio 30 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 64 paskelbė Konkursą (b. l. 11), vėliau kai kurios Konkurso sąlygos buvo koreguojamos inter alia šiai bylai reikšmingas 3.1 punkto 6 eilutėje numatytas kvalifikacinis reikalavimas, nustatant, jog tiekėjas turi dirbti pelningai 2004, 2005 metais (b. l. 25). Ieškovas dėl šio reikalavimo buvo pareiškęs pretenziją, atsakovas 2006 m. spalio 6 d. jos netenkino (b. l. 99-100, 101-102). Teismo teigimu, šio Konkurso sąlygose numatyto reikalavimo teismui ieškovas neskundė, dalyvavo Konkurse, šis reikalavimas nėra ginčijamas ir pareikštu ieškiniu, taigi, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas, kaip ir kiti dalyviai, su juo sutiko. Esminis tarp šalių kilęs ginčas yra dėl to, ar ieškovas atitinka minėtą kvalifikacinį reikalavimą įvertinant faktines aplinkybes ir jas susiejant su VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad „prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami“. Teismas analizuodamas šią įstatyminę normą, padarė išvadą, kad, pirma, ja tiekėjas yra įpareigojamas pateikti duomenis apie išteklių prieinamumo galimybę, antra, tai turi būti ne bet kokie duomenys, o tokie, kurie įrodo, jog kitų ūkio subjektų pajėgumo ištekliais tiekėjas galės naudotis, t. y. naudojimosi tokiais ištekliais galimybė turi būti įrodyta arba, kitaip tariant, neabejotina.
Teismo teigimu, tokį šios normos aiškinimą patvirtina ir VPT įsakymo 4 punktas, iš kurio matyti, kad tiekėjas, patvirtindamas savo kvalifikacijos atitikimą keliamiems reikalavimams, turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumu tik tuo atveju, jei jis gali įrodyti, kad vykdydamas įsipareigojimus galės disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais. Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, teismas nurodė, kad jei šios aplinkybės perkančiajai organizacijai tiekėjas neįrodo, tokiu atveju vertintinas jo paties atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams neatsižvelgiant į nuorodas apie galimybes remtis kitų ūkio subjektų ištekliais. Ieškovas minėtas VPĮ 32 straipsnio 3 dalies aplinkybes įrodinėjo savo motininės bendrovės 2006 m. gruodžio 4 d. raštu, kurį ši bendrovė įvardija kaip paramos raštą (b.l. 159-160). Taip šį dokumentą įvertino ir pats ieškovas, nurodydamas kad tai nėra garantinis laiškas ar panašaus pobūdžio dokumentas (ieškovo 2006 gruodžio 14 d. raštas Nr.1-05-14373 – b.l. 133). Teismas, įvertinęs šio rašto turinį, sprendė, kad iš jo nėra aišku, kokios ir kaip apibrėžtos pagal šį raštą būtų ieškovo ir motininės bendrovės tarpusavio teisės ir pareigos, kur ir kokiu būdu iškilus būtinumui jos būtų ginamos, kokios atsakomybės sąlygos ir pan., dėl ko neatmestina ir paties ieškovo bei motininės bendrovės nesutarimų dėl pastarosios įsipareigojimų pagal tokio pobūdžio raštą galimybė. Taip pat teismas nurodė, kad nėra vienareikšmiškai aišku, kiek neabejotini šio rašto pagrindu būtų atsakovo ir motininės bendrovės tarpusavio įsipareigojimai bei kokia jų realizavimo tvarka. Teismo nuomone, šios aplinkybės iš tikrųjų yra reikšmingos ir keliančios abejonių dėl galimybės besąlygiškai ir nekomplikuotai užtikrinti motininės bendrovės išteklių prieinamumą sutarties vykdymo procese. Tuo tarpu, kaip minėta, VPĮ 32 straipsnio 3 dalis įpareigoja tiekėją dar kvalifikacijos atitikimo konkurso sąlygoms svarstymo stadijoje įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tiekėjo nurodomi ištekliai jam bus prieinami. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai pripažino ieškovą neatitinkančiu Konkurso sąlygų 3.1 punkto 6 eilutėje numatyto kvalifikacinio reikalavimo nei tiesiogiai, nei - neįrodžius neabejotinos galimybės naudotis motininės bendrovės ištekliais - siejant nepripažinimą su VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi. Įstatymas nustato, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose numatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus (VPĮ 32 str. 6, 7 d. d.). Todėl teismas nurodė, kad naikinti 2007 m. sausio 18 d. atsakovo viešojo pirkimo komisijos nutarimą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Įrodinėdamas savo galimybes naudotis motininės bendrovės finansiniai ištekliais ieškovas neprivalėjo pateikti atsakovui prievolių įvykdymo užtikrinimo. VPĮ 32 straipsnio 3 dalis nereikalauja, kad remdamasis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tiekėjas pateiktų tų asmenų įsipareigojimus užtikrinti tiekėjo prievolių įvykdymą.
2. Ieškovo motininės bendrovės garantinis (paramos) laiškas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad ieškovas galės remtis motininės bendrovės finansiniais ištekliais. Ieškovo motininės bendrovės garantinis (paramos) laiškas yra vienašalis sandoris, sukeliantis pareigą motininei bendrovei tiek jos dukterinės bendrovės, tiek ir atsakovo atžvilgiu, kadangi minėtu garantiniu raštu yra apibrėžta aiški motininės bendrovės pareiga suteikti, jei tik bus reikalinga, ieškovui paramą, užtikrinančią ieškovo veiklos tęstinumą ir užtikrinti ieškovo prievolių pagal sutartis, pasirašytas laimėjus konkursą, įvykdymą visa apimtimi, bei pagal pareikalavimą atsakyti už ieškovo prievoles 16 000 000 Lt sumai. Ieškovas pagal šį gantinį (paramos) laišką turi teisę reikalauti motininės bendrovės įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, o atsakovas turi teisę reikalauti įvykdyti ieškovo prievoles, jei pats ieškovas jų neįvykdo. Aplinkybė, kad motininės bendrovės garantiniame laiške nėra nurodyta aiški ieškovo ir atsakovo teisių realizavimo tvarka, nereiškia, kad šių teisių realizavimo teisinės priemonės yra neaiškios ar neegzistuoja bei nedaro motininės bendrovės įsipareigojimų neįvykdomais ar negaliojančiais. Prievolių neįvykdymo, pažeistų teisų gynimo, ginčų sprendimo teismingumo ir kiti klausimai nustatomi teisės aktais, todėl jų įrašymas į garantinį (paramos) laišką nėra reikalingas ir būtinas bei nedaro motininės bendrovės prisiimtų įsipareigojimų neaiškiais ar neįvykdomais. Dėl to yra nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas neįrodė savo galimybės naudotis motininės bendrovės finansiniais resursais todėl, jog motininės bendrovės garantinis (paramos) laiškas aiškiai nenusako atsakovo, ieškovo ir motininės bendrovės tarpusavio teisių ir pareigų bei jų realizavimo tvarkos.
3. Taikant VPĮ 32 straipsnio 3 dalį iš ieškovo neturi būti reikalaujama pagrįsti savo finansinius pajėgumus didesne apimtimi ir didesniais įsipareigojimais, nei reikalaujama iš kitų Konkurso dalyvių, kadangi tokie reikalavimai būtų diskriminaciniai ir pažeistų viešųjų pirkimų principus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad tuo atveju, jei 2004 ir 2005 m. tiekėjas gavo bent 1 litą pelno, tiekėjo finansinis pajėgumas įvykdyti sutartį yra preziumuojamas, t. y. iš tiekėjų nereikalaujama įrodyti, kad jų gautas pelnas nėra ir nebus investuojamas, kad tiekėjai disponuos šiomis lėšomis sutarties vykdymo metu, nereikalaujama pagrįsti kokiomis teisinėmis priemonėmis atsakovas galės reikalauti šio pelno panaudojimo ir pan. Tikrindamas tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus atsakovas netikrino praktinių galimybių pasinaudoti Konkurso dalyvių pelnu. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo, kuris pats pelno neturėjo, tačiau įrodinėjo motininės bendrovės pelningumą ir galimybę šiuo pelnu pasinaudoti, negali būti reikalaujama įrodyti ne tik šių finansinių išteklių prieinamumą, bet taip pat ir ginčų dėl šių finansinių išteklių naudojimo sprendimo būdus, išteklių naudojimo realizavimo tvarką ir kitus klausimus, kuriuos įvardijo teismas kaip keliančius abejones dėl ieškovo pateikto garantinio (paramos) laiško vertinimo kaip tinkamo įrodymo VPĮ 32 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.
4. Atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, nesirėmė tokiais argumentais, kurių pagrindu atsakovo sprendimą teisėtu pripažino teismas. Net ir tuo atveju, jei pripažinti, kad teismo nurodyti argumentai dėl motininės bendrovės garantinio (paramos) laiško neišsamumo yra pagrįsti, atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl to, kad jis buvo priimtas pažeidžiant VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą prašyti Konkurso dalyvio paaiškinti ir/ar papildyti kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovas AB Lietuvos elektrinė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Ieškinys kildinamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Ieškovas – UAB ,,Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ nurodė, kad atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos elektrinė“ viešųjų pirkimų komisija nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį nustatytų kvalifikacinių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio antroji dalis nustato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje pabrėžta, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, privalu užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi.
Minėtų tikslų įgyvendinimui VPĮ įtvirtina įvairius reikalavimus tiekėjams, o taip pat ir teises bei pareigas perkančiajai organizacijai. Vienas esminių kriterijų, nurodomų konkurso sąlygose – reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai, kurie iš esmės turi atitikti įstatymo reikalavimus (VPĮ 35-37 str.), tačiau perkančiajai organizacijai taip pat ir suteikiama tam tikra diskrecija spręsti, kokių duomenų ji gali reikalauti, įvertinant tiekėjo kvalifikaciją (VPĮ 35 str. 2 d.). Kad būtų laikomasi minėtų nediskriminavimo, skaidrumo principų, nustatant kriterijus tiekėjų kvalifikacijai, kontroliuoja specialioji institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Nagrinėjamoje byloje atsakavo viešųjų pirkimų komisijai nustačius reikalavimą tiekėjams dirbti pelningai 2004 metais, 2005 metais ir 2006 metų pirmąjį pusmetį (t. 1, b .l. 14, 15), Viešųjų pirkimų tarnyba tokį kvalifikacinį reikalavimą laikė diskriminaciniu ir pasiūlė viešųjų pirkimų komisijai jį pataisyti (t. 1, b. l. 106). Atsakovui atsižvelgus į šiuos reikalavimus ir nustačius tiekėjui kvalifikacinį reikalavimą – dirbti pelningai 2004 metais ir 2005 metais, ši sąlyga nebuvo laikoma pažeidžiančia įstatymo reikalavimus ir nei ieškovo, nei kitų tiekėjų nebuvo skundžiama įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad iš esmės jo pasiūlymas neatitiko perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose nurodyto kvalifikacinio reikalavimo, tai yra jis pripažino, kad nei 2004 metais, nei 2005 metais jis iš savo veiklos pelno neturėjo. Tačiau kartu su pasiūlymu jis pateikė savo motininės bendrovės 2006 m. gruodžio 4 d. raštą (t. 1, b. l. 159, 160), laikydamas jį iš dalies paramos raštu, iš dalies – garantiniu raštu, ir prašydamas jį vertinti pagal VPĮ 32 straipsnio trečiąją dalį.
Minėta įstatymo nuostata leidžia tiekėjui konkretaus pirkimo atveju remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija – atsakovas nelaikė įrodyta aplinkybės, kad atsakovo motininės bendrovės ištekliai bus jam prieinami ir jo pasiūlymą atmetė 2007 m. sausio 18 d. Viešųjų pirkimų komisijos nutarimu, kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų (t. 1, b. l. 137, 138).
Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo poziciją ir padarė išvadą, jog ieškovas nei tiesiogiai, nei neįrodžius galimybės naudotis motininės bendrovės ištekliais, neatitiko atsakovo keliamų reikalavimų tiekėjo kvalifikacijai.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo išvada.
Aiškinant įstatymo, numatančio galimybę tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais nuostata (VPĮ 32 str. 3 d.), atkreiptinas dėmesys, kad perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė įsitikinti, jog tiekėjas tikrai galės remtis kito ūkio subjekto pajėgumais per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tam vargu ar pakanka paprasto susirašinėjimo tarp tiekėjo (konkurso dalyvio) ir kito ūkio subjekto. Tai galėtų būti ketinimų protokolai, preliminarios sutartys ir pan., bet visais atvejais, ne kas kitas, o tik perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad tokie pajėgumai tiekėjui bus prieinami. Tokiu būdu būtų užtikrintas VPĮ 3 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintas esminis viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti pirkimui skirtas valstybės lėšas.
Pažymėtina, kad teismo funkcija šios kategorijos bylose yra patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo reikalavimų visose viešojo pirkimo procedūrose, priklausomai nuo to, kas teismui skundžiama. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovo pasiūlymas dalyvauti konkurse atmestas, kaip neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, ieškovo pasiūlymas tikrai neatitiko kvalifikacinių reikalavimų – jis nepateikė pelno ataskaitos už 2004 metus ir 2005 metus bei pats pripažino, kad pelno tais metais neturėjo, o jo ketinimas remtis kito ūkio subjekto (motininės bendrovės) pajėgumais ir galimybė realiai jais naudotis, perkančiosios organizacijos neįtikino.
Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškinį atmesti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pagrįstai nurodė, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, jog atsakovas pažeidė VPĮ 32 straipsnio penktąją dalį, įtvirtinančią nuostatą, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ir neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kas įstatymo yra draudžiama, todėl teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisako (CPK 312 str.).
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ (į. k. 111744827) 1 858,5 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus, 50 ct) atsakovui AB ,,Lietuvos elektrinė“ (į. k. 110870933) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“ 11 Lt (vienuolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.