Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-11688-948/2018 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko R. M. turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, suinteresuotas asmuo (apeliantė) J. M. prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo atmesti. Nurodė, kad nei antstolė, nei pareiškėja VMI nepatikrino viešųjų registrų duomenų apie sutuoktinių turto teisinį režimą. 2018 m. birželio 29 d. buvo sudaryta J. M. ir R. M. vedybinė sutartis. Minėti duomenys būtų patvirtinę faktą, kad prašymas nustatyti, jog skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, negali būti patenkintas, kadangi pareiškėjos kreipimosi į teismą dienai, taip pat ir teismo nutarties priėmimo dienai J. M. ir R. M. turto, kuriam galėtų būti taikomos CK 3.87 straipsnio 1 dalies bei 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatos, nebeturėjo.

5. Antstolė R. A., atsiliepdama į atskirąjį skundą, prašo teismo civilinę bylą sustabdyti bei atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą, kol Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla dėl R. M. ir J. M. pasirašytos vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

7. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja VMI kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nurodė, kad gavo iš antstolės 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymą su siūlymu išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad antstolių kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl 400 Eur išieškojimo iš skolininko R. M. išieškotojos VMI naudai. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d. buvo priimtas Turto arešto aktas. Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad antstolės 2018 m. balandžio 30 d. Turto arešto aktu buvo areštuotos skolininko R. M. sutuoktinės pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pašalpų bei kitų išmokų. Pareiškėjos vertinimu, ji, kaip bendraturčio kreditorė, turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti, kaip yra numatyta CK 4.80 straipsnio 3 dalyje.

Dėl ginčo esmės

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

6. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja VMI pateikė prašymą vykdymo procese ir prašo nustatyti skolininko R. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad skolininkui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ jo sutuoktinės J. M. gaunamų pajamų.

7. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

8. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad R. M. ir J. M. santuoka būtų nutraukta, jų turtas būtų padalintas, taip pat nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

10. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) J. M., skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad tarp jos ir sutuoktinio R. M. buvo sudaryta vedybinė sutartis, kurioje aptartos ir santuokoje įgyto turto nuosavybės teisės, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienai sutuoktiniai jau neturėjo turto, kuriam galėtų būti taikomos CK 3.87 straipsnio 1 dalies bei 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatos.

11. Kartu su atskiruoju skundu teismui pateikta 2018 m. birželio 29 d. tarp R. M. ir J. M. sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, patvirtinta notaro. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus apie tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra kliūčių pateiktiems įrodymams priimti ir įvertinti, nes teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o duomenys apie sudarytą vedybų (povedybinė) sutartį yra Vedybų sutarčių registre.

12. Akcentuotina, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.101 straipsnis), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.82 straipsnis) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. birželio 29 d. tarp R. M. ir J. M. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, patvirtinta notaro. Pagal Vedybų sutarčių registro duomenis: vedybų sutarties identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) įregistravimo Vedybų sutarčių registre data ir laikas – (duomenys neskelbtini), tad konstatuotina, jog duomenys apie šią sutartį Vedybų sutarčių registre buvo išviešinti 2018 m. liepos 2 d.

14. Vedybų (povedybinės) sutarties 2.1. punkte sutuoktiniai susitarė ir nustatė, kad atsiradę įsipareigojimai ir prievolės, ir visas turtas, įskaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, akcijomis, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, kuris bus įgytas kiekvieno iš sutuoktinių vardu nuo šios sutarties sudarymo momento, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 2.3. punkte nurodyta, jog sutuoktiniai susitaria, kad kiekvieno iš jų gautos pajamos ir darbinės, autorinės ar individualios veiklos, pensijos, pašalpos, kitos išmokos, visos lėšos ir santaupos, įneštos į bankus kiekvieno iš sutuoktinių vardu nuo šios sutarties sudarymo momento yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 2.8. punktu sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo pagrindo. Kaip matyti iš minėtų vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų, sutartimi buvo susitarta, kad atsiradę įsipareigojimai, prievolės bei pajamos, kiekvieno sutuoktinio įgyti nuo sutarties sudarymo momento, yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė; kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo pagrindo.

15. Teismas, nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytąsias teisės normas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, vadovavosi tinkamomis teisės normomis, tik neįvertino aptarto fakto, jog tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kurios išviešinimo viešuosiuose registruose data ­– 2018 m. liepos 2 d., t.y. po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas pagal skolininko R. M. prievoles nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas J. M. pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas sąskaitas bankuose. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, jog skolininkui R. M. priklausė ½ dalis jo sutuoktinės J. M. iki 2018 m. liepos 2 d. gautų pajamų.

Dėl teismui pareikštų papildomų prašymų

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė R. A. nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės VMI ieškinį atsakovams R. M., J. M., tretiesiems asmenims – antstolei R. A., notarui A. B. dėl vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia (Actio Pauliana). Antstolė apeliacinės instancijos teismo prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2VP-11688-948/2018 ir atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta minėta civilinė byla.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 633 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis). Antstolis nėra nei vykdymo proceso šalimi, nei suinteresuotu asmeniu, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Dėl šių priežasčių dėl antstolės atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių bei pareikštų prašymų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų neanalizuoja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl skolininko turto dalies nustatymo ir ją išdėstyti taip:

„Nustatyti, kad skolininkui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. liepos 2 d. gautų pajamų“.