- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-1892-125/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Atsakovas
- A. M., J. R.
- Ieškovas
- S. K., J. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovių A. M. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir J. J. ieškinį atsakovėms J. R. ir A. M. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo pirkėjais, tretieji asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė ir Jonas Petrikas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia 2013-07-12 turto pardavimo iš varžytynių akto dalį, kurioje nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja yra A. M., ir nurodyto turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažinti S. K.; pripažinti negaliojančia 2013-06-05 turto pardavimo iš varžytynių akto dalį, kurioje nurodyta, kad sodo pastato ir žemės sklypo, esančių Draugystės 3-ojo g. 10, Klaipėdoje, pirkėja yra J. R., ir nurodyto turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažinti J. J.. Ieškinyje ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-16 nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre (VĮ „Registrų centras“, Klaipėdos filialas) dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t.y. uždraudė atsakovei A. M. perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), uždraudė atsakovei J. R. perleisti nuosavybės teisę į sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, jog atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, ginčo pobūdį ir ieškovų reikalavimus, įvertinus galimą grėsmę dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims, ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl nustatė pagrindą tenkinti ieškovų prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.). Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).
Atsakovės pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atmetus prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės prašo įpareigoti ieškovus įnešti 140 200 Lt į teismo depozitinę sąskaitą, atsakovių nuostolių atlyginimo užtikrinimui CPK 146 str. tvarka. Atsakovės nurodo, jog teismo nutartis neteisinga, priimta skubotai, kadangi neišsiaiškintos esminę reikšmę turinčios aplinkybės bei nesulaukta atsiliepimo į pateiktą ieškinį. Atsakovės atskirajame skunde iš esmės pateikia aplinkybes, kurios susijusios su ginčo esme, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovės nurodo, jog ieškovas J. J. siekia įgyti iš kitų asmenų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o savo tikslams pasiekti naudoja visokias procesines prievartos priemones. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos nepažeidžiant ekonomiškumo principo, laikantis šalių lygiateisiškumo principo, bei jos turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs.
Atsiliepimas
Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo teismo jį atmesti kaip neapgrįstą, o 2013-09-16 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovai atsiliepime iš esmės pasisako dėl paties ginčo aplinkybių, paneigdami ar ginčydamas atsakovių pateiktas aplinkybes. Taip pat nurodo, jog atsakovės jiems padarė 155 000 Lt žalą, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo (skolininko) turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Apeliacinis teismas atmeta atsakovių atskirojo skundo argumentus, kurie yra susiję su kilusio tarp šalių ginčo aplinkybėmis. Nepagrįstas atsakovių argumentas, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neišsiaiškinęs esminę reikšmę turinčių aplinkybių ir nesulaukęs atsiliepimo į ieškinį. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės nesprendžia ir dėl ieškinio pagrįstumo nepasisako. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ar ieškovai pagrįstai ginčija turto pardavimo iš varžytynių aktus kaip apsimestinius ir teigia, kad tikrieji nekilnojamųjų daiktų pirkėjai buvo ieškovai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendžia ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos jų siekiamam tikslui. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Atsakovės atskirajame skunde taip pat prašo, kad atmetus prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovus įnešti 140 200 Lt į teismo depozitinę sąskaitą, atsakovių nuostolių atlyginimo užtikrinimui CPK 146 str. tvarka. Šis atsakovių prašymas yra atmestinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos byloje. Su tokiu prašymu atsakovės turi kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.