Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Daivos Kazlauskienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir K. N. paskirta galutinė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai kitų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusį ir kitus asmenis panaudoti fizinį smurtą, t. y. jis 2014 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai grupėje su A. K., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10-3, Šiauliuose, 3 kameroje, sukurstė A. K. parašyti laišką (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui R. A.. A. K. laišką parašė bei jame, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai K. N. naudai reikalavo R. A. perduoti turtą, t. y. iki 2015 m. sausio 5 d. pervesti į jo nurodytą sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 eurų, o to nepadarius, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš jį ir jo šeimos narius, rašydamas „Vyriausiam teisėjui...“, „...Nu ka gaidy prisidirbai džiaukis kad leidau paskutinį karta šventes atšvęst Mane nuteisei keturėm metams 3 men. Galvoji praslysi pedofile jau esi sekamas trūksta veno skambučio kad chebra pradėtu veikti su tavim žudyti tave ir tava šeima pjaustyti gabalais ir tyčiotis viskas bus filmuojama ir bus įkelta intika. Jeigu nenori kad taip nutiktu pervest į šia sąskaita 5000 euro K. N. Gim (duomenys neskelbtini) Lt (duomenys neskelbtini) Šved Bank Šiauliai Šiaulių tardymo Izoliatoriaus Nesulaukiu pinigu iki 2015-01-05 pradėsime vykdyti planą, tikiuosi esi supratingas ir nerizikuosi savo bei šeimos gyvybėmis....“ laiško pabaigoje parašydamas „su pagarba K. N.“ ir pasirašydamas, šį laišką adresavo (duomenys neskelbtini) teismui, (duomenys neskelbtini). K. N. 2014 m. gruodžio 30 d. šį laišką padavė Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus raštinės darbuotojai išsiųsti į (duomenys neskelbtini) teismą, kuriame jis 2015 m. sausio 5 d. buvo gautas ir teisėjo R. A. perskaitytas. Tokiu būdu, K. N., veikdamas bendrai grupėje su A. K., atvirai iš nukentėjusiojo R. A. prievartavo turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2014 m. gruodžio 30 d., veikdamas bendrai grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10-3, Šiauliuose, parašė antrą laišką (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui R. A., kurį ištepė savo krauju ir kuriame ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo rašydamas jam grasino „ ...Sveikas Adamoni tai ka gaidy ramiai prašventei šventes džiaukis čia paskutines šventes, kurias atšventei, nupjausiu tau galva primišiu i skrandi žertva nepratesei man apskundimo laiko tai dabar kentėsi užtai, tik grištu i zona ir pasakau kad pradėtu judėti žmones nes jau lauke skambučio nes jau užsakytas esi ir sekamas, čia tikrai nejokauju dabar krauju savo pasyrašau ant šito lapo kad čia nejokauju o po kiek laiko tavo krauju rašysiu ant tavo namu sienų...“, laiško pabaigoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui parašant „K. N.“, o ant voko užrašant „(duomenys neskelbtini) teisėjui R. A. (duomenys neskelbtini)“, ir šiuos grasinančio pobūdžio laiškus K. N. 2014 m. gruodžio 30 d. padavė išsiųsti Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus raštinės darbuotojai. Tai, kas išdėstyta, sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tokiu būdu K. N. grasino nužudyti nukentėjusįjį R. A., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltės

2015 m. kovo 9 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašte nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 29 d. K. N. buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus 3 kamerą kartu su A. K., kuris 2014 m. gruodžio 30 d. buvo konvojuotas į Marijampolės pataisos namus ir K. N. iki 2014 m. gruodžio 31 d. liko kameroje vienas. Ant vokų, esančių prie išsiųstų laiškų, kaip išsiuntimo data yra nurodyta 2014 m. gruodžio 30 d. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Siunčiamų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų apskaitos žurnalo matyti, kad K. N. 2014 m. gruodžio 30 d. siuntė keturis laiškus, du iš kurių buvo adresuoti (duomenys neskelbtini) teismui. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja I. B., dirbanti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (duomenys neskelbtini), paaiškino kokia Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra laiškų išsiuntimo tvarka – rytinio patikrinimo metu iš kiekvienoje kameroje esančių asmenų yra surenkami siunčiami laiškai, t. y. asmuo savo parašytus laiškus paduoda būrio viršininkui, tada laiškai, kurie yra siunčiami į valstybės institucijas, registruojami žurnale ir vėl yra einama į kameras pas tuos asmenis, kurie pateikė šiuos laiškus, tam, kad jie už juos pasirašytų, pasakoma siuntėjo vardas ir pavardė, šis prieina ir pasirašo, žurnalo į kamerą įsinešti neleidžiama. Liudytoja patvirtino, kad atsakingas darbuotojas neturi teisės duoti ne savo vardu pasirašyti kitam asmeniui ir jeigu iš vienos kameros, kurioje yra du asmenys, laiškus siunčia abu, atsakingas darbuotojas neleistų pasirašyti už visus laiškus tik vienam iš asmenų.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių laiškų turinio, jų siuntėju nurodytas K. N., nurodyta jo gimimo data. Viename iš laiškų minimas ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo terminas, o kitame – termino apeliaciniam skundui paduoti nepratęsimas. (duomenys neskelbtini) teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, kurį priėmė teisėjas R. A., K. N. yra paskirta būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė, o vėliau šioje baudžiamojoje byloje buvo atsisakyta priimti nuteistojo apeliacinį skundą ir atmestas jo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. A. parodymų, jis ir anksčiau yra priėmęs apkaltinamuosius nuosprendžius K. N., todėl šis turi pakankamą pagrindą jam keršyti.

Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-396/2014 ir kt.). Iš to, kas išdėstyta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad grasinančio turinio laiškai, skirti nukentėjusiajam R. A., buvo surašyti nuteistojo K. N. iniciatyva. Nors specialisto išvadoje yra nustatyta, kad laiškai surašyti ne K. N. ranka, adresatas (teisėjas R. A.) ir laiškų turinys yra susiję su nuteistuoju – šis teisėjas pastarajam yra priėmęs ne vieną apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat ir paskyręs laiške minimą laisvės atėmimo bausmę bei sprendęs minimą apeliacinio skundo priėmimo klausimą. 2014 m. gruodžio 30 d. kartu su K. N. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 3 kameroje buvęs A. K. patvirtino, kad K. N. prašė jo surašyti grasinančio turinio laiškus, specialisto išvadoje nustatyta, kad vienas laiškas yra parašytas būtent šio asmens ranka. Ši specialisto išvada paneigia nuteistojo versiją, kad jis išsivalė kraują baltais lapais, ant kurių vėliau, galimai, A. K. surašė laišką, kadangi specialistai nustatė, jog būtent tas laiškas, ant kurio yra K. N. kraujo pėdsakų, yra surašytas ne A. K.. Be to, nuteistasis nurodo, kad kraujas jam bėgo dėl to, kad jis buvo persipjovęs venas, tačiau toks K. N. savęs žalojimo atvejis objektyviais duomenimis nėra užfiksuotas, to nepatvirtino ir kartu su juo tas dienas buvęs A. K.. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja patvirtino, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje už išsiunčiamus laiškus pasirašo kiekvienas siuntėjas asmeniškai ir jeigu kameroje yra tik du asmenys, nėra įmanoma, kad už abiejų siunčiamus laiškus pasirašytų tik vienas asmuo, kadangi abu siuntėjai yra kviečiami atskirai. Tokia laiškų išsiuntimo tvarka paneigia galimybę vienam asmeniui išsiųsti laiškus kito vardu (šiuo atveju – iš viso aštuonis laiškus (A. K. ir K. N. vardu)), kadangi pastarasis, išgirdęs savo pavardę ir reikalavimą pasirašyti, gali užkirsti kelią neteisėtam laiškų išsiuntimui.

Taigi, neturėdamas teisėto pagrindo, sukurstydamas A. K. parašyti nukentėjusiajam laišką ir atvirai K. N. naudai pareikalauti iš nukentėjusiojo perduoti turtą, grasinant prieš jį ir kitus asmenis panaudoti fizinį smurtą, nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje. Taip pat K. N., veikdamas bendrai grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, parašydamas antrą laišką nukentėjusiajam ir grasindamas jį nužudyti, sukėlė R. A. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Inicijuodamas tokio turinio laiškų rašymą, K. N. suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip elgtis, norėjo įbauginti nukentėjusįjį. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad K. N. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta.

Dėl bausmės

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 181 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Kadangi K. N. anksčiau yra teistas ir vėl nusikalto dar neišnykus teistumui, iš BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmės rūšių teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga. Padarytos dvi nusikalstamos veikos yra tyčinės, įstatymo priskiriamos nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. K. N. baustas administracine tvarka, anksčiau aštuonis kartus teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo nuteistojo nusikalstamo elgesio modelio kartotinumą, taip pat patvirtina, kad jis jokių išvadų dėl savo ankstesnių nusikalstamų veikų nedaro. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad į nuteistojo teistumus neturėtų būti atsižvelgiama, nes bausmės pagal tuos nuosprendžius jau yra atliktos, tačiau šios aplinkybės apibūdina K. N. asmenybę, todėl visumoje yra svarbios. Nuteistasis gydytas UAB „V. k.“, diagnozuojant psichikos ir elgesio sutrikimus, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromą. Byloje nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad K. N. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pagrįstai paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 181 straipsnio 1 dalį pagrįstai paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tokios bausmės yra mažesnės už BK 145 straipsnio 1 dalies ir BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Šios bausmės pagrįstai subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti iš nuteistojo K. N. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 86,85 Eur dydžio advokato užmokestis.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Byloje nustatyta, kad K. N. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl jo galimybės sudaryti sutartį su advokatu dėl tinkamos gynybos yra apribotos. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš K. N. netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.