Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-456-252/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
2S-456-252/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05379-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
UAB „PANEVĖŽIO AURIDA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-456-252-2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05379-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PANEVĖŽIO AURIDA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3234-1026/2019 pagal atsakovės UAB „PANEVĖŽIO AURIDA“ prašymą išdėstyti 2017 m. spalio 31 d. teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. e2-6415-1026/2017.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. UAB „PANEVĖŽIO AURIDA“ kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6415-1026/2017 įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant atsakovei sumokėti skolą lygiomis dalimis, kas mėnesį sumokant ieškovei po 1243,48 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „PANEVĖŽIO AURIDA“ prašymą atmetė ir priteisė iš šios bendrovės 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

3. Teismas akcentavo, kad 2017 m. spalio 31 d. priimant sprendimą atsakovei jau buvo suteikta galimybė atsiskaityti su ieškove, nustatant papildomą įsiskolinimo grąžinimo terminą, t.y. išdėstant priteisto 29 843,59 Eur įsiskolinimo mokėjimą, nustačius, kad pirmoji įmoka turi būti atlikta po 2 mėnesių bei atsakovė įpareigota skolą mokėti kas mėnesį po 2700 Eur, sprendimą įvykdyti per 11 mėnesių. Tačiau atsakovė šia suteikta galimybe nepasinaudojo.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių duomenis apie savo turtinę padėtį bei priežastis, dėl kurių nebuvo vykdomas teismo sprendimas per 11 mėnesių laikotarpį. Įvertinęs viešų registrų duomenis, teismas nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera.

5. Atsakovė nepadengė nė dalies skolos, kuri išdėstyta 2017 m. spalio 31 d. sprendimu. Ieškovės skaičiavimais skola savivaldybei šiuo metu sudaro 58 370,98 Eur (53916,01 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis ir 4454,97 Eur delspinigių).

6. Teismas pasisakė, kad atsakovė tinkamai nevykdė teismo sprendimo, todėl skola ieškovei iki šiol liko neapmokėta. Be to, ji nepateikė duomenų, jog finansinė padėtis gali pagerėti ateityje ir pakartotinai išdėsčius sprendimo vykdymą, šis atsakovės ketinimas bus realiai vykdomas. Teismas sprendė, kad pakartotinai patenkinus atsakovės prašymą būtų pažeisti išieškotojos interesai bei būtų paneigtas sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principas.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad minimo teismo sprendimo pagrindu 2019 m. sausio 24 d. buvo išduotas vykdomasis raštas bei antstolio 2019 m. vasario 22 d. patvarkymu priimtas vykdyti, todėl prasidėjus vykdymo procesui atsakovė (skolininkė) turi teises bei pareigas, numatytas vykdymo procesą reglamentuojančiose normose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8. UAB „PANEVĖŽIO AURIDA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6415-1026/2017 įvykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant atsakovei sumokėti skolą lygiomis dalimis, kas mėnesį sumokant ieškovei po 1243,48 Eur. Apie priimtą procesinį sprendimą informuoti teismo sprendimą vykdantį antstolį.

9. Apeliantės nuomone, vykdomosios bylos pradėjimas neeliminuoja atsakovės teisių, kurios numatytos CPK 284 straipsnyje. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika dėl šios normos taikymo bei pažymima, kad antstoliui nurašius visą skolą priverstinai iš atsakovės sąskaitos, sutriktų atsiskaitymai su darbuotojais, valstybės biudžetu, o taip pat būtų padaryta neigiama įtaka įmonės ūkinei – komercinei veiklai.

10. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera. Nurodo, kad teismas turi diskrecijos teisę atsakovės prašymą tenkinti iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo sprendimo įvykdymą išdėstyti ir trumpesniam nei prašoma laikotarpiui. Mano, kad ieškovės interesai tenkinus atsakovės prašymą nenukentėtų.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti.

12. Nurodo, kad atsakovės prašymo tenkinimas būtų netikslingas. Bendra atsakovės įsiskolinimo suma dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio yra 58 236,56 Eur. Pabrėžiama, kad atsakovės skoliniai įsipareigojimai ieškovei yra įsisenėję ir kasmet didėja. Atsakovė nerodo jokių pastangų atsiskaityti su ieškove. Atsakovė įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo ir skolos per jame nurodytą terminą nesumokėjo. Abejoja ar atsakovė realiai vykdytų skolinius įsipareigojimus ir juos išdėsčius. Atsakovė dėl valstybinės žemės nuomos skolų reaguoja tik tada, kai ieškovė kreipiasi į teismą arba dėl priverstinio skolos išieškojimo pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas.

13. Mano, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkindama jau prasidėjusį vykdymo procesą.

14. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Atskirasis skundas netenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

17. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6415-1026/2017 iš atsakovės UAB „PANEVĖŽIO AURIDA“ ieškovei Panevėžio miesto savivaldybei priteista 27 839,17 Eur skola ir 2004,42 Eur delspinigių. Teismo sprendimo įvykdymo pradžia atidėta 2 mėnesių laikui bei išdėstyta 11 mėnesių. Atsakovė buvo įpareigota ieškovės naudai kas mėnesį sumokėti po 2700 Eur priteistos skolos, o paskutinį mėnesį – 2843,59 Eur. Mokėjimus atlikti iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos pradedant nuo 2018 m. sausio mėnesio.

18. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, pagrįstumo klausimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentus bei civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

20. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl šis institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

21. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iš viešų registrų gautų duomenų dėl atsakovės turtinės padėties vertinimo. Tokie finansiniai rodikliai kaip ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai bei grynasis pelnas, patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera ir ji turėjo galimybes kas mėnesį mokėti teismo sprendimu nustatytą sumą ieškovei. Tačiau realiai teismo sprendimo jame nustatyta tvarka ir terminais nevykdė. Atsakovė neteikė jokių duomenų savo sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti, nenurodė kokios priežastys jai trukdė savalaikiai vykdyti išdėstytą teismo sprendimą.

22. Subjektyvus atsakovės vertinimas, kad prašymo tenkinimas nepažeis ieškovės interesų nepatvirtina teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tikslingumo. Ieškovė yra valstybinė institucija, kurios pajamas sudaro ir pajamos iš mokesčių, įskaitant ir valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl atsakovės prašymo tenkinimas, atsižvelgiant į egzistuojantį ir viešojo intereso aspektą, šiuo atveju neatitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyros derinimo principo. Juolab, kad atsakovės skolinis įsipareigojimas auga dar ir dėl to, kad atsakovė yra neatsiskaičiusi su ieškove už ankstesnius laikotarpius, nuomos mokesčio savalaikiai nemoka ir už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, kas leidžia pritarti ieškovės išsakomoms abejonėms, dėl atsakovės galimybių atsiskaityti dar kartą išdėsčius teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimą. Apeliantė nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji neturėjo realių galimybių vykdyti teismo sprendimą iki ieškovė išsiėmė vykdomąjį raštą.

23. Atsakovė neįrodė, kad ketina geruoju vykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius, nes prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą pareiškė 2019 m. kovo 12 d., kai teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas per 11 mėnesių nuo 2018 m. sausio. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, į tai, kad nuo teismo sprendimo byloje priėmimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, ieškovė teigia, jog atsakovė nedengia įsiskolinimo ir apeliantė to neneigia, sprendžia, kad pakartotinis teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dar ilgesniam laikui pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą, protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę ir nepagrįstai nutolintų sprendimo įvykdymą

24. Apeliantės argumentai, kad teismo sprendimo vykdymo metu, antstoliui atliekant jo kompetencijai priskirtus veiksmus, būtų apsunkinta įmonės veikla ir atsiskaitymai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad tenkinti prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindo nėra. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pozicija ginčo klausimu nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, apeliantė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį taikyti šį CPK institutą. Atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės skundžiama nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta ir paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė