Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-258-667/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-11
Bylos Nr.
1-258-667/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19711-21-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
R. N.
Nukentėjusysis
M. V., V. V.
Advokatai
Mindaugas Vagonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-258-667/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19711-21-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.5.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Čepkauskui,kaltinamajam R. N.,

nukentėjusiesiems M. V., V. V., nukentėjusiojo M. V. atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. I.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuo 2021 metų sausio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2021 metų birželio 8 d., 13:18 val., tyčia suklaidindamas nepilnametį M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., jį apgaunant, kad jeigu jis nori atgauti 2020 m. pavasario pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. N. paskolintus 30 eurų, jis turi į R. N. priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dar įnešti pinigų, nepilnamečiui M. V. davus grynųjų pinigų tiesiogiai R. N., dar apgaulingai nurodant, kad reikia įnešti daugiau pinigų, nes kitaip visi sąskaitoje esantys įnešti pinigai dings, tokiu būdu tyčia, melagingai suklaidino nepilnametį M. V., dėl ko pastarasis įvairiomis pinigų sumomis paėmęs grynuosius pinigus, priklausančius jo tėvui V. V., ne mažiau kaip 10 kartų davė pinigus R. N. grynais pinigais tiesiogiai ir ne mažiau kaip 5 kartus R. N. nurodymu įnešė pinigus į minėtą UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ sąskaitą, įmokėdamas grynus pinigus „Maxima“ parduotuvės, esančios Šarkuvos g. 1A, Kaune, kasoje pateikiant R. N. jam nurodytą sąskaitos brūkšninį kodą - (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu apgaule, pasinaudojant nepilnamečio M. V. patiklumu ir jį suklaidinant, savo naudai įgijo svetimą, V. V. priklausantį turtą – 4500 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. 4500 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad M. V. pažinojo 2-3 metus, jie buvo draugai, kartu žaidė krepšinį, M. buvo patiklus, iš pradžių iš M. V. skolinosi mažas sumas, vėliau sumos didėjo, pradėjo skolintis pinigus po 100, 200, 500 eurų. Suprato, kad jis sukčiauja, prašydamas iš M. V. pinigų, kad galėtų juos įnešti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kurių nežadėjo grąžinti. Pinigus investavo į kripto valiutas, dalyvaudavo internetinėse lažybose.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė kaltinamojo R. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2 t., b. l. 23–25, 30–32, 38–39).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. N. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai, tik patikslina, kad jam bendroje sumoje M. V. davė ar pervedė 4000 eurų, o ne 4500 eurų. 2020 m. jis buvo skolingas 30 eurų savo kiemo draugui M. V.. Jis internetinėje žaidimų platformoje „(duomenys neskelbtini)“ išlošė pinigų sumą, ją norėjo grąžinti M.. Bet norint išsiimti tuos pinigus, reikėjo kažkiek pinigų įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tada jis paprašė M., kad jis paskolintų pinigų įnešimui. Jis jam padavė 5 eurus. Jis neatsimena, ar išgrynino tuos pinigus, ar ne. Kiek atsimena, iš pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepavyko išgryninti pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą jis turėjo nuo kokių 15-16 metų. Šių metų pavasarį, tikslios datos neatsimena, jis pradėjo domėtis kripto valiutomis, jas pirkti. Jam kažkaip reikėjo gauti pinigų, kad jas nupirkti, parduoti ir taip uždirbti pinigų. Tuo metu kieme bendravo su M. V., jis vis prašydavo jam grąžinti skolą, todėl jis, sakydamas, kad reikia daugiau įnešti pinigų į jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, prašydavo jo duoti ar pervesti pinigų. M. sutikdavo ir periodiškai jam duodavo į rankas grynus pinigus įvairiomis sumomis kas dvi - trys savaitės, maždaug nuo 50 eurų iki 600 eurų sumomis. M. per visą laikotarpį jam į rankas galėjo duoti apie 3000 eurų. Taip pat jis M. sakydavo pinigus pervesti ir į jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurios Nr. dabar neatsimena, „Messenger“ programėle jam atsiuntė savo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos brūkšninį kodą: (duomenys neskelbtini). Ten, kaip savininkas, buvo nurodytas jis - „R. N.“ M. paaiškino, kad jis šį kodą gali nuskenuoti parduotuvės „Maxima“ kasoje ir taip padaryti pavedimą. Mano, kad taip M. jam pervedė apie 1000 eurų įvairiomis datomis ir įvairiomis sumomis. Datų, kada M. jam perdavė grynus pinigus, ar pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jis neatsimena, jų nurodyti negali. Pas jį neišlikę jokie įrašai, kad M. jam pervedė pinigus. Maždaug prieš pusantro mėnesio ši sąskaita buvo užblokuota, ją užblokavo pati „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko - nežino, todėl negali netgi pažiūrėti elektroninio išrašo apie pavedimus. Pradžioje M. sakę, kad pinigus duoda iš savo paties santaupų, po to - iš tėvų santaupų. Nuo 2021-06-08 daugiau jokių pinigų jam M. nedavė ir nepervedė. Visus iš M. gautus pinigus jis investuodavo į kripto valiutą per internetinį portalą: „Cryptocurency.com“. Jis pataikė investuoti, kai krito kripto valiutos vertė, todėl nieko neuždirbo ir prarado visus pinigus. Be to, pačioje pradžioje, jis lošdavo internetiniuose lažybų portaluose, pvz.: „Betsafe.lt“, ten darydavo piniginius statymus už vieną ar kitą sporto komandą. Ten taip pat pralošė šiek tiek pinigų. Parodo, kad jis visiškai prisipažįsta, jog apgaulės būdu, įtikinėdamas jis iš M. V. išviliojo jo ir jo tėvų pinigus. Mano, kad turėtų būti apie 4000 eurų suma. Dėl to nuoširdžiai gailėjasi, pažada ateityje nenusikalsti. Norėtų susitikti su M. tėčiu ir susitarti dėl pinigų grąžinimo dalimis. Daugiau papildymų neturi (2 t., b. l. 23–25).

2021 m. lapkričio 3 d. papildomos apklausos metu R. N. parodė, kad pasilieka prie savo pirminės apklausos metu duotų parodymų, juos tvirtina visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Papildomai paaiškina, kad jis telefonu buvo susisiekęs su nukentėjusiojo gynėju Mindaugu, kontaktiniu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi dėl žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. V. mama I. jam nurodė susisiekti su gynėju bei nurodė kontaktinį telefono numerį. Bendraujant telefonu su gynėju sutarė, kad jis atlygins nukentėjusiojo reikalaujamą atlyginti 6500 eurų žalą, tačiau šiuo metu šios pinigų sumos neturi. Pinigus ketina skolintis. Žalą nukentėjusiam įsipareigoja atlyginti iki 2021 metų gruodžio 1 dienos. Jis per programėlę „Mesenger“ atsiprašė nukentėjusiojo M. V. mamos, dėl to, kad apgaule išviliojo pinigus iš nepilnamečio M. V.. Atlyginus padarytą žalą, esant galimybei, prašo šią baudžiamąją bylą nutraukti jiems susitaikius. Papildymų neturi (2 t., b. l. 30–32).

R. N. 2021 m. gruodžio 1 d. apklausos metu parodė, kad kaltę dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pripažįsta visiškai. Pasilieka prie savo pirminės apklausos metu duotų parodymų ir juos tvirtina visiškai. Jis prisipažįsta, kad apgaulės būdu, klaidindamas draugą M. V. iš jo ėmė grynuosius pinigus bei nurodė jam pervesti pinigus į jam priklausančią sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, jeigu jis nori atgauti pinigus, nes kitaip visi pinigai dings. Iš viso M. jam duodamas grynuosius pinigus įvairiomis sumomis bei pervesdamas pinigus į jam priklausančią banko sąskaitą davė ne mažiau kaip 4000 eurų. Tiksliai sumos neprisimena, bet tikrai neneigia, kad tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodyta 4500 eurų suma. Papildomai paaiškina, kad jis yra studentas, šiuo metu nedirba, todėl visos padarytos turtinės žalos atlyginti šiuo metu negali. Šiuo metu ieškosi darbo ir pasižada atlyginti, dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiam padarytą turtinę žalą. Visos sumos iš karto gražinti negalės, tačiau žalą galėtų atlyginti mokėdamas dalimis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos tikrai nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 38–41).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. N. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Su civiliniu ieškiniu sutinka, pažada jį atlyginti. Nukentėjusysis prašė grąžinti pinigus, prieš jį smurto nenaudojo. Galvojo pinigus grąžinti, kai išloš. Ketino investuoti į kripto valiutą, o pakilus jos kursui grąžinti pinigus. Jis suprato, kad apgaudinėja nukentėjusįjį, bet negalvojo, kad už tai kils atsakomybė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2021 m. birželio 8 d. V. V. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2021 m. birželio 8 d., apie 19:00 val. sužinojo, kad namuose (duomenys neskelbtini) žmona I. V. pastebėjo, jog galimai trūksta namuose buvusių pinigų. Jie pradėjo klausinėti nepilnamečio sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ar jis paėmė pinigus. Šis pripažino, jog savo bei mamos pinigus jis sumokėjo „PayPal“ už kompiuterinio žaidimo pildymą, tačiau jis vėliau išsiaiškino, jog pinigus galimai sūnus nešė kažkokiam pažįstamam asmeniui, kuris „Facebooke“ pasivadinęs „R. N.“, gyv. (duomenys neskelbtini). Kadangi sūnus nenori pasakoti aplinkybių, o pasigedo gana didelės sumos, todėl įtaria, kad prieš sūnų gali būti naudojamas psichologinis spaudimas, jis gali būti įbaugintas, todėl neša šiam asmeniui pinigus iš namų (1 t., b. l. 8–10).

Iš 2021 m. birželio 14 d. V. V. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jis būdamas įstatyminis savo nepilnamečio sūnaus M. V. atstovas kreipiasi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jo sūnaus atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nes pakankamai ilgą laiką jo sūnaus atžvilgiu daromos nusikalstamos veikos faktas ir aplinkybės jam tapo žinomos tik dabar, nes sūnus, neatlaikęs jo atžvilgiu R. N. naudojamo psichologinio spaudimo, pasipasakojo tėvams kas vyksta. Kiek jam tapo žinoma iš sūnaus M., jis turėjo kiemo draugą R. N.. Su pastaruoju sūnus bendravo apie tris metus laiko, o daugiausiai bendravimas pasireiškė krepšinio žaidimu kieme. Visa situacija prasidėjo 2020 m. vasarą, kuomet jo sūnus paskolino R. N. trisdešimt eurų. Šių pinigų R. jo sūnui negrąžino. M. ne kartą pastarojo klausė (tiek žodžiu, tiek pranešimais telefonu), kada jis grąžins pinigus. Pradžioje R. nurodydavo, jog pinigus tikrai grąžins, tačiau vėliau pradėjo vengti bendravimo su M.. Maždaug 2021 m. vasario mėnesį M. eilinį kartą pasiteiravo R., kada jis grąžins skolą. Į tai R. atsakė, jog pinigus gal ir galėtų grąžinti, tačiau jo turimi pinigai yra įdėti Payseros elektroninio mokėjimo platformoje ir jų išgryninti negali, kadangi trūksta penkių eurų iki minimalios pinigų sumos sąskaitoje, kad pinigus būtų galima išgryninti. Tad R. paprašė sūnaus duoti jam penkis eurus, kad pastarasis galėtų išgryninti pinigus ir tada grąžinti skolą. M. susitikęs su R. penkis eurus jam padavė, o pastarasis patikino, jog viskas bus gerai. Tačiau po poros dienų R. informavo M., kad pinigų nuimti nepavyko dar trūksta pinigų. Maždaug po savaitės R. parašė jo sūnui žinutę per bendravimo programą „Messenger“ nurodydamas, jog M. duotų dar 30 eurų, kad būtų galima išgryninti pinigus iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos ir taip grąžinti jam skolą. M. patikėjęs R. žodžiais vėl prašomą pinigų sumą R. padavė. Tačiau po poros dienų ir vėl buvo pasakyta, kad pinigų išgryninti nepavyksta ir reikia dar penkiasdešimt eurų. Sūnus pinigus vėl padavė, tačiau ir vėl po poros dienų buvo pasakyta, kad pinigų vis dar nepavyksta išgryninti ir papildomai į sąskaitą M. dar turi įnešti pinigų, nes kitaip ne tik, kad skola nebus grąžinta, tačiau ir įdėti pinigai pradings. Taip R. kiekvieną savaitę iš M. reikalavo pinigų, tačiau pinigų sumos vis didėjo, taip pat vis buvo primenama, jog jeigu M. pinigų nepaduos - visi įdėti pinigai ir skola pradings. Pažymėtina, kad R. sūnui atsiųsdavo tariamos sąskaitos nuotrauką, kurioje tariamai atsispindėdavo, jog sūnaus paduoti pinigai yra sąskaitoje. Svarbu pabrėžti ir tai, kad sūnui ne buvo siūloma ar prašoma duoti pinigų, tačiau sūnus nuolatos buvo spaudžiamas paduoti pinigus ir kaip galima greičiau. Sūnus pradžioje pinigus R. paduodavo į rankas, o vėliau R. per mobiliąją programą „Messenger“ atsiuntė (duomenys neskelbtini) mokėjimo platformos sąskaitos papildymo BAR kodą, nurodydamas, jog M. turės pats pildyti sąskaitą per Maximos terminalą, jeigu nori skolą ir perduotus pinigus susigrąžinti. Kada sąskaitą reikėdavo papildyti ir kokia suma, R. M. nurodydavo žinute. Į rankas R. perduotos pinigų sumos svyravo nuo penkių eurų pradžioje iki šešių šimtų eurų, o nurodyta sąskaita buvo pildoma įvairiomis sumomis, didžiausios pervestos pinigų sumos buvo penki - šeši šimtai eurų (tokių pavedimų buvo trys). Prieš atliekant kiekvieną iš šių pavedimų sūnus buvo spaudžiamas ir jam buvo grasinama, jog jeigu pinigai nebus perduoti ar nurodyta sąskaita nebus papildyta, visi pinigai pradings ir jis nieko nebeatgaus. Tokiu būdu jo sūnus R. per maždaug pusę metų perdavė ne mažiau keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Pažymėtina, kad ir M. papasakojus kas vyksta, 2021 m. birželio 11 d. M. iš R. gavo žinutę per mobiliąją programėlę „Messenger“, kurioje R. reikalauja iš M. vieno tūkstančio eurų, nurodydamas, kad jeigu sūnus neperves pinigų į jo nurodytą sąskaitą, jau perduotų pinigų jis nebeatgaus (žinutėje nurodoma „tau bus ragas ant pinigų“). Svarbu pabrėžti ir tai, kad žinutėmis sūnus yra aktyviai ir intensyviai spaudžiamas kaip galima greičiau daryti pavedimą (rašytas žinutes pateikia kartu su pareiškimu) (1 t., b. l. 13–17).

Nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad papildomai prie pateikto pareiškimo gali paaiškinti, kad jo sūnus M. V. iš jo pradėjo paslapčiomis imti pinigus prieš maždaug pusę metų laiko, nuo to laiko iki dabar jo sūnus M. V. paėmė iš jo apie 4500 eurų pinigų sumą ir juos perdavė kiemo draugui R. N., kuris panaudodamas apgaulę išviliojo minėtą pinigų sumą iš jo sūnaus. Dėl minėto įvykio jis patyrė 4500 eurų turtinę žalą. Daugiau neturi ką paaiškinti (1 t., b. l. 94–96).

2021 m. birželio 15 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. V. parodė, kad prie savo anksčiau nurodytų aplinkybių nori papildyti ir pridėti pinigų įnešimo į kasą kvito kopiją, minėtame kvite atsispindi tai, kad mokėjimas buvo padarytas 2021 m. birželio 8 d. 13:18:06 val., buvo pervesta 500 eurų grynaisiais pinigais, minėtų pinigų gavėjas ir sąskaitos savininkas nurodytas R. N. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas pinigų pervedimas buvo atliktas parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu Šarkuvos g. 1A, Kaune. Prie apklausos prideda minėto kvito kopiją. Taip pat kitoje pusėje yra atspausdinta fotonuotrauka, t. y. į jo sūnaus M. V. telefoną atsiųstas brūkšninis kodas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir atitinka ant kvito kopijos esantį kvito numerį. Minėtą kopiją ir fotonuotrauką prideda prie atliktos apklausos (1 t., b. l. 99–100).

Liudytojas nepilnametis M. V. parodė, kad praeitais metais, t. y. 2020 m. galbūt pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje jis savo kiemo draugui R. N. paskolino 30 eurų grynųjų pinigų. R. N. pažįsta apie 3 metus, kadangi jis gyvena netoli jo ir jie susitikdavo pažaisti krepšinį ar futbolą. Po to kai R. paskolino pinigų, jis jam vis parašydavo per „Facebook“ „Messenger“ programėlę ir paklausdavo kada jis jam grąžins paskolintus pinigus, tačiau jis vis sakydavo žadėdavo, kad grąžins, bet taip ir negrąžino. 2021 sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. pradžioje šis parašė, kad gali jam grąžinti 30 eurų, bet tik tuomet jei jis jam duos dar 5 eurus, kuriuos jis galėtų įsidėti į savo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita ir tuomet iš ten išsigrynintų 30 eurų, kuriuos jam ir grąžintų, nes tuo metu jam trūko pinigų, o jo teigimu mažiausia suma, kurią galima išgryninti iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos yra 30 eurų. Dar tą pačią dieną susitiko su R. lauke, kieme ir perdavė jam 5 eurų grynų pinigų išgryninti iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Jis R. visiškai pasitikėjo ir nemanė, kad jis meluoja, todėl vėliau (tikslios datos neatsimena) R. jam parašė, kad jam reikia dar ir daugiau pinigų, kadangi vis dar negali išgryninti pinigų iš sąskaitos. Pasitikėdamas R. pasakojimu jam įvairias sumas grynaisiais pinigais perdavė ne mažiau 10 kartų, sumomis, kurios buvo nuo apie 50 eurų iki apie 600 eurų. Nors R. buvo perdavęs jau nemažą pinigų sumą, šis jam vis rašydavo, kad reikia dar, kadangi jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita yra verslo ir jeigu 10 dienų ji būna neaktyvi - visi jo jam perduoti ir jo įdėti pinigai dings, išgaruos ir pan., o kur jie dings nepaaiškindavo, tačiau jis juo tikėjo, o kadangi R. teigdavo, kad vis dar negali nuimti ir išgryninti sąskaitoje esančių pinigų jis ir toliau vis dar duodavo pinigų. Taip pat R. jam buvo nurodęs pinigus į jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą įnešti „Maxima“ parduotuvės kasoje, kur galima sumokėti mokesčius ir pan. R. jam atsiuntė jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nuotrauką su joje buvusiu barkodu, kurį kasoje/terminale nuskenavus jo paduoti kasoje pinigai būdavo pervesti į sąskaitą, kurios barkodu naudojosi. Kuomet atliko visus pervedimus kasoje naudojosi tuo pačiu pirmąjį kartą R. atsiųstu barkodu, kadangi jį buvo išsisaugojęs. Pervedęs pinigus kasoje, gautą atlikto pervedimo čekį išmesdavo. Tokių pervedimų kasoje galėjo atlikti apie 5, sumomis nuo 50 eurų iki 600 eurų. Tiek grynaisiais pinigais tiek atliekant pervedimą kasoje į R. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą jam iš viso perdavė ne mažiau 4500 eurų. Jis mano, kad grynaisiais pinigais, R. į rankas, galėjo perduoti nuo 1000 iki 3000 eurų, o pervesti į jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą galėjo nuo 1500 iki 2000 eurų. Tikslios sumos kiek jam perdavė į rankas ir kiek pervedė kasoje nežino ir negali nurodyti. Iš pat pradžių pinigai, kuriuos perduodavo R., buvo jo asmeninės santaupos iš viso apie 2000 eurų, o visus kitus pinigus, kuriuos perdavė R., paimdavo slapčia iš savo tėvų. Jo tėvai apie tai nieko nežinojo, jis jiems nieko nepasakojo, tiesiog žinojo kur jie laiko grynuosius pinigus ir iš ten vis paimdavo. Iš tėvų slapta iš viso paėmė nuo 2000 iki 3000 eurų grynųjų pinigų. Paskutinį kartą R. pinigų davė 2021 m. birželio mėnesio 2 savaitę (tikslios datos neatsimena), t. y. per kasą į R. sąskaitą pervedė 500 eurų. Jis R. vis paklausdavo kiek tuo metu būdavo jo sąskaitoje pinigų ir jis jam atsiųsdavo ekrano nuotrauką, kurioje matėsi R. N. priklausanti (jo vardą pavardę rodė atsiųstos nuotraukos viršuje) „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Gegužės mėn. (tikslios datos neatsimena), kuomet R. jam atsiuntė jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nuotrauką, joje buvo matoma esanti mažiausiai 3000 eurų suma, tačiau ar ta nuotrauka buvo tikra, jis nežino. Galbūt gegužės mėn. pabaigoje jis vėl R. paprašė jam pasakyti ir parodyti, kiek tuo metu jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje yra pinigų, tačiau šis jam vis pradėjo sakyti, kad jam kažkodėl neatidaro, negali parodyti ir pan., todėl daugiau sąskaitos nuotraukos ir nebeatsiuntė. 2021-06-08 jo tėvai pastebėjo, kad jiems trūksta jų pinigų ir jis prisipažino bei viską jiems papasakojo, kad iš jų pinigus paėmė jis. Nuo 2021 m. birželio 8 d. daugiau jokių pinigų R. neperdavė ir su juo susitikęs nebuvo. R. jam dar rašė, kad reikia daugiau pinigų, teigė, kad pinigai dings, bus blogai ir pan., tačiau jis jam atrašė tik tiek, kiek buvo aptaręs su savo tėvais, kadangi visas ankstesnes žinutes buvo ištrynęs ir reikėjo įrodymų. Kiek jam žinoma, kiek sakė pats R., jis visas jų susirašinėjimų žinutes trindavo, kadangi bijojo, kad gali pamatyti jo tėvai, dėl to paties ankstesnes žinutes ištrynė ir jis. Taip pat R. buvo minėjęs, kad niekam šito nepasakotų, o jis ir pats bijojo ir niekam daugiau apie tai nepasakojo ir daugiau niekas apie jo perduodamus pinigus R. nežinojo. Paskutinėse žinutėse R. jam rašė, kad jo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje yra 4000 eurų ir vis spaudė, kad reikia daugiau. R. rašė, kad jam reikia dar 1000 eurų, kad jis sąskaitos paskyrą galėtų pakeisti iš verslo į paprastą, kadangi tuomet jau tikrai bus galima išgryninti pinigus, o kitu atveju visi pinigai dings. Šiuo metu jaučiasi apgautas, mano, kad R. pasinaudojo juo ir jo pasitikėjimu juo. Iki šiol nei jam nei jo tėvams R. pinigų negrąžino. Ar R. yra apgavęs dar kažką, be jo, jis nežino. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 117–121).

2021 m. birželio 14 d. V. V. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu savanoriškai pateikė jo sūnaus M. V. naudojamo mobilaus ryšio telefoną Huawei P10 lite, juodos spalvos, kurio duomenys nuskaityti ir įrašyti DVD diske. Pridedamos susirašinėjimų tarp įtariamojo R. N. ir nepilnamečio M. V. programoje „Messenger“ kopijos 61 lapas (1 t., b. l. 25–90).

Iš 2021 m. birželio 16 d. pakvitavimo matyti, kad V. V. atgavo mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 91).

Iš 2021 m. gruodžio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P10 lite“ apžiūrėtas, informacija apie susirašinėjimus įrašytą į kompaktinį diską, o minėtas mobiliojo ryšio telefonas grąžintas V. V. (1 t., b. l. 200).

2021 m. birželio 23 d. rašte Nr. 1532/2021 dėl informacijos suteikimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ nurodyta, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir vienintelis valdytojas yra Lietuvos Respublikos pilietis R. N. (1 t., b. l. 134–135).

2021 m. birželio 29 d. rašte Nr. 1579/2021 dėl informacijos pateikimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ nurodyta, kad pateikiama R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 23 d. ir IP adresų sąrašas (1 t., b. l. 147–158).

Iš 2021 m. birželio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ pateikė R. N. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išklotinę laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 8 d., kurioje matoma, kad į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) minėtu laikotarpiu įvairiomis sumomis buvo įnešta viso 4033,44 eurų pinigų suma grynaisiais pinigais, iš karto po atitinkamos pinigų sumos įnešimo į sąskaitą atitinkamai visa įnešta pinigų suma (atskaičius pervedimo mokestį) buvo pervedama į R. N. priklausančią AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 159–161).

2021 m. liepos 9 d. rašte Nr. SEBLT/21/CR22907 iš AB SEB banko, kuriuo pateiktos R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašus laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., taip pat pateiktos kliento mokėjimo kortele atliktų grynųjų pinigų išmokėjimo operacijų AB SEB banko bankomate Nr. 20440404 (Šarkuvos g. 1A, Kaunas, ir bankomate Nr. 20440443 (Žiemgalių g. 2/ Baltijos g., Kaunas) foto nuotraukas (1 t., b. l. 168–175).

Iš 2021 m. liepos 20 d. AB „Swedbank“ pateikto rašto matyti, kad R. N. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 0 Eur (1 t., b. l. 187).

Iš AB „SEB bankas“ 2021 m. liepos 14 d. rašto matyti, kad R. N. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 0,76 Eur (1 t., b. l. 196).

Iš 2021 m. liepos 26 d. UAB „Maxima LT“ rašto matyti, kad vaizdo įrašų iš Maxima parduotuvės, esančios Šarkuvos g. 1A, Kaunas, pateikti negali, nes prašomo laikotarpio vaizdo įrašai nėra išlikę vaizdo įrašymo įrenginiuose (1 t., b. l. 199).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.

Kaltinamasis pripažino sukčiavęs nepilnamečio atžvilgiu. Parodė, kad jis negrąžino M. V. pasiskolintų 30 Eur, o šiam prašant grąžinti skolą nurodė, kad negali pinigų išgryninti, nes trūksta 5 Eur iki sumos, kada leidžiami išgryninimai. M. V., patikėjęs R. N., davė jam 5 Eur, tačiau skolos neatgavo. Pasitikėdamas R. N. pasakojimu, kad į sąskaitą reikia įnešti pinigų, kad jie nedingtų, jam įvairias sumas grynaisiais pinigais perdavė ne mažiau 10 kartų, nuo apie 50 eurų iki apie 600 eurų. Taip pat M. V. ne mažiau kaip 5 kartus R. N. nurodymu įnešė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ sąskaitą, įmokėdamas grynus pinigus „Maxima“ parduotuvės kasoje pateikiant R. N. jam nurodytą sąskaitos brūkšninį kodą - (duomenys neskelbtini).

Šios aplinkybės patvirtina, kad R. N. apgaule, pasinaudojant nepilnamečio M. V. patiklumu ir jį suklaidinant, savo naudai įgijo svetimą, V. V. priklausantį turtą – 4500 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. 4500 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo patvirtina nukentėjusiųjų M. V. ir V. V. parodymai, M. V. susirašinėjimai su R. N. „Messenger“ programėlėje, UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ ir AB SEB bankas pateikti duomenys apie R. N. turimą sąskaitą ir įplaukas į ją.

Tokiu būdu darytina išvada, kad R. N. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuo 2021 metų sausio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2021 metų birželio 8 d., 13:18 val., tyčia suklaidindamas nepilnametį M. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., jį apgaunant, kad jeigu jis nori atgauti 2020 m. pavasario pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. N. paskolintus 30 eurų, jis turi į R. N. priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), dar įnešti pinigų, nepilnamečiui M. V. davus grynųjų pinigų tiesiogiai R. N., dar apgaulingai nurodant, kad reikia įnešti daugiau pinigų, nes kitaip visi sąskaitoje esantys įnešti pinigai dings, tokiu būdu tyčia, melagingai suklaidino nepilnametį M. V., dėl ko pastarasis įvairiomis pinigų sumomis paėmęs grynuosius pinigus, priklausančius jo tėvui V. V., ne mažiau kaip 10 kartų davė pinigus R. N. grynais pinigais tiesiogiai ir ne mažiau kaip 5 kartus R. N. nurodymu įnešė pinigus į minėtą UAB „(duomenys neskelbtini) LT“ sąskaitą, įmokėdamas grynus pinigus „Maxima“ parduotuvės, esančios Šarkuvos g. 1A, Kaune, kasoje pateikiant R. N. jam nurodytą sąskaitos brūkšninį kodą - (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu apgaule, pasinaudojant nepilnamečio M. V. patiklumu ir jį suklaidinant, savo naudai įgijo svetimą, V. V. priklausantį turtą – 4500 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. 4500 eurų turtinę žalą. R. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. N. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra anksčiau neteistas (2 t., b. l. 16), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 15), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 14), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (2 t., b. l. 11), nedirba, mokosi.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimą tęsti mokytis arba dirbti, arba registruotis užimtumo tarnyboje; neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti žaisti azartinius žaidimus bei uždrausti lankytis vietose, kur žaidžiami azartiniai žaidimai.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4500 Eur turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 89–90). Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro jam priklausantys pinigai - 4500 Eur, kuriuos R. N. pasisavino panaudodamas apgaulę prieš jo nepilnametį sūnų M. V.. Nukentėjusysis V. V. nurodė, kad R. N. veiksmai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, nes buvo pasisavintos šeimos santaupos. Dėl šios situacijos sūnus labai išgyveno, pasidarė uždaras, tylus, jautėsi, kad patiria stresą, dėl ko ir jis pats pergyveno, rūpindamasis, kaip ši situacija atsilieps ateičiai, mokslams. Dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo turėjo atsiprašinėti iš darbo, buvo sunku susikaupti, jis jautė nervinę įtampą dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Tai sudaro prašomą priteisti 1000 eurų neturtinę žalą.

Kaltinamasis pripažino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pažada ją atlyginti.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis V. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė 4500 Eur turtinę žalą, kurios dydis laikomas pagrįstu, įrodytu, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas ir priteistinas nukentėjusiajam V. V. iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis V. V. taip pat nurodė apie jam padarytą neturtinę žalą, o būtent patirtus dvasinius išgyvenimus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, sūnaus pergyvenimo, patirtų turtinių nuostolių dėl šeimos santaupų netekimo. Laikytina, kad 1000 eurų suma, su kuria kaltinamasis sutinka, yra pakankama V. V. patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ji priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskai su vaizdo ir garso medžiaga (1 t., b. l. 24, 122, 169) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokytis arba dirbti, arba registruotis užimtumo tarnyboje; neatlygintinai per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti žaisti azartinius žaidimus bei uždrausti lankytis vietose, kur žaidžiami azartiniai žaidimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. N. skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokytis arba dirbti, arba registruotis užimtumo tarnyboje; neatlygintinai per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti žaisti azartinius žaidimus bei uždrausti lankytis vietose, kur žaidžiami azartiniai žaidimai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. N. V. V. 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinei ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius