Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. N., K. N., M. N. patikslintą ieškinį atsakovui T. N., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-496-451/2013 ir padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. N., gim. (duomenys neskelbtini), M. N., gim. (duomenys neskelbtini) bei J. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo T. N. po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;nepilnamečių vaikų K. N., M. N. bei J. N. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti G. N..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu (t. 1, b. l. 140-144):

Patikslintą ieškinį tenkino iš dalies.Pakeitė 2013 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-496-451/2013, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams K. N., M. N. ir J. N. periodinėmis išmokomis priteisimo, ir priteisė iš atsakovo T. N. išlaikymą nepilnamečiams K. N., M. N. ir J. N. periodinėmis išmokomis kiekvienam po 100 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2014-05-06 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams K. N., M. N. ir J. N. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė G. N..Kitą patikslinto ieškinio reikalavimų dalį atmetė.Priteisė iš atsakovo T. N. valstybės naudai 6,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad teismo priteistas išlaikymas gali būti keičiamas, jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai. Teismas, įvertinęs ieškovės dabartines pajamas bei pajamas bylos dėl santuokos nutraukimo metu, darė išvadą, kad atsakovės pajamos iš esmės nesumažėjo. Jei ir būtų sumažėjusios ieškovės pajamos 100 Lt, tai toks sumažėjimas nelaikytinas esminiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės įsiskolinimai UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Kauno energija“ buvo jau santuokos nutraukimo metu, po santuokos nutraukimo ieškovė liko asmeniškai skolinga 1 568,70 Lt sumą dar ir UAB „Šiaulių bankas“, tebeturi nekilnojamąjį turtą–butą, įsigijo transporto priemonę Mazda. Teismas dėl atsakovo turtinės padėties vertino jo darbinių pajamų pokytį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir darė išvadą, kad jo turtinė padėtis taip pat iš esmės nepasikeitė. Teismas sutiko, jog šalių nepilnamečių vaikų K. N., M. N. bei J. N. poreikiai, lyginant su 2013-02-27, kai buvo priteisiamas išlaikymas, iš esmės nepasikeitė. Teismas pažymėjo, kad išlaikymas vaikams priteistas prieš 1 metus ir per tokį laikotarpį vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė, mokesčiai už būrelius nepadidėjo, padidėjusių mokesčių ieškovė nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Šalims pripažinus, kad vaikų poreikiams reikalinga didesnė suma nei 330 Lt ir kad atsakovas nuo 2015 m. sausio pervedinėja vaikams po 100 Eur, teismas kiekvienam vaikui padidino išlaikymo sumą iki 100 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-700-924/2015 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės G. N. patikslintą ieškinį visa apimtimi (t. 2, b. l. 2-7).

teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes. Atsakovo turtinė padėtis 2013-02-27 buvo blogesnė, t. y. pajamos 1 210 Lt, o šiuo metu padidėjo dvigubai, t. y. iki 2 400 Lt. Atsakovas verčiasi individualia veikla, jo pajamų išaugimas yra ženklus, todėl jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovės turtinė padėtis sunkesne, pajamos apie 1 525 Lt, padeda sesuo, gyvenanti ir dirbanti Anglijoje, dabar individualia veikla ieškovė nesiverčia ir iš to papildomų pajamų negauna; teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Šioje byloje nebuvo būtinybes nustatinėti išlaikymo pasikeitimo sąlygų, kadangi nutraukiant santuoką tėvai susitarė dėl vaikų išlaikymo dydžio ir vaikų poreikiai nebuvo nustatinėti. Šiuo atveju reikėjo taikyti išlaikymo priteisimą, o ne pakeitimą reglamentuojančias nuostatas. Teismas turėjo išsiaiškinti vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį ir galimybę teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, o ne vaikų poreikių pasikeitimą. Poreikių lentelėje nurodytos ne visos išlaidos, nes neįmanoma detaliai nurodyti visų sumų; teismas pažymėdamas, kad šiuo metu nereikia mokėti už vaiko būrelį, už kuriuos mokėta priteisiant vaikams išlaikymą, neįvertino, kad vis tiek patiriama daug išlaidų, pvz:. vaikai dalyvauja varžybose, perkama sportinė apranga, avalynė, vyksta į stovyklą; teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus, turintis išsilavinimą ir galimybes dirbti individualiai ir turintis realias galimybes pagerinti savo finansinę padėtį. Teismas rėmėsi tik žodiniu atsakovo paaiškinimu, kad jis iš individualios veiklos pajamų negauna, jis nepateikė duomenų apie 2014 m. vasarą gautas pajamas, atsakovas neturi kitos šeimos ar išlaikytinių ir jo finansinė padėtis nėra papildomai apsunkinta. Ieškovė, su kuria gyvena trys vaikai, ir taip turi daugiau išlaidų.

Atsakovas T. N. atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 9-12).

teismas tinkamai įvertino byloje šalių turtinę padėtį ir darė išvadą, kad nuo 2013 m. vasario mėnesio ji iš esmės nepasikeitusi. Pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį yra ne tada, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tais atvejais, kai aplinkybės pasikeitė iš esmės. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės pajamos iš esmės nesumažėjo. Po išlaikymo ieškovė, pasinaudodama kreditu, įgijo automobilį. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė neįrodė savo turtinės padėties, nepateikė įrodymų, kodėl atsisakė pajamų iš individualios veiklos. Pati apeliantė turi galimybę be su darbo santykiais susijusių pajamų gauti ir papildomų pajamų. Nesutiktina su ieškovės argumentu dėl pagerėjusios atsakovo turtinės padėties. Atsakovas taip pat negauna su individualia veikla susijusių pajamų, geranoriškai pats mokėjo vaikams didesnį, t. y. 100 Eur išlaikymą.Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad teismas turėjo vertinti vaikų poreikių lentelę, o ne poreikių pasikeitimą. Reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį kėlė pati ieškovė. Ji klaidina teismą, kad civilinėje byloje Nr. 2-496-451/2013 nebuvo vertinami vaikų poreikiai. Nurodytoje byloje šalys ilgai diskutavo dėl išlaikymo dydžio, vertino vaiko poreikius ir išlaikymo dydį nustatė kompromiso būdu. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad vaikų kasdieniai poreikiai iš esmės nepakito, savo teiginiams dėl padidėjusių vaikų poreikių pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė įrodinėdama aplinkybes, susijusias su vaikų poreikiais ir suma, nenuosekli. Ieškovė neįrodė esminio vaikų poreikių pasikeitimo, o iš bylos duomenų darytina išvada, kad vaikų poreikiai net sumažėjo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinio skundo esmė, - ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams nežymus padidinimas (nuo 95,57 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) yra proporcingas vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.

Nustatyta, kad 2013 m. vasario 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ( K., M. ir J.) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat atsakovas įpareigotas apmokėti dukters M. telefono išlaidas (t. 1, b. l. 10-11). Iš dalies tenkindamas apeliantės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta, jog vaikų poreikiai ir šalių turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, tačiau atsakovas sutinka mokėti išlaikymą vaikams po 100 Eur, 2013 m. vasario 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą padidino iki 100 Eur.

Įstatymai numato, kad sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.) bei priteistas išlaikymas gali būti padidintas, jeigu atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne CK 3.201 straipsnio nuostatomis (išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas), o CK 3.192, 3.194 straipsnių nuostatomis (išlaikymo priteisimas). Pažymėtina, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteistas 2013 m. vasario 27 d. teismo sprendimu, kuris turi įstatymo galią ir yra privalomas (turi būti vykdomas) visiems (CPK 18 str.). Šiuo teismo sprendimu priteistas išlaikymas gali būti tik keičiamas, jeigu nustatomos tam sąlygos, tačiau antrą kartą negali būti priteisiamas išlaikymas (negali būti du galiojantys (privalomi) teismo sprendimai dėl to paties). Nustačius, kad yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį (kaip jau minėta to priežastis gali būti ir vaikų poreikių esminis pasikeitimas), išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reguliuojančias nuostatas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.298 str. ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar įvyko vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties esminiai pasikeitimai po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo (2013 m. vasario 27 d.). Nustatyta, kad apeliantės turtinė padėtis 2013 m. vasario 27 d. buvo tokia: 1) jai nuosavybės teise priklausė 2 kambarių butas, 2) automobilio neturėjo, 3) turėjo įsiskolinimų už būsto patarnavimus UAB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“ bei UAB „Šiaulių bankas“, 4) darbo užmokestis 2013 m. sausio – vasario mėn. buvo 2 233,91 Lt ir 2 550,59 Lt (neatskaičius mokesčių) bei dirbo pagal verslo liudijimą. Atsakovo turtinė padėtis buvo: 1) nekilnojamojo turto neturėjo, 2) turėjo (po turto pasidalinimo) seną automobilį Audi 80 – 700 Lt vertės, 3) įsiskolinimų neturėjo, 4) darbo užmokestis buvo 2 500 Lt (neatskaičius mokesčių) bei dirbo pagal verslo liudijimą. Šiai dienai šalių turtinė padėtis yra: apeliantės – 1) jai nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, 2) 2013 m. liepos 20 d. įsigijo automobilį Mazda 626, 3) turi įsiskolinimų už būsto patarnavimus UAB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, 4) paėmė 2 000 Lt vartojimo kreditą, 4) darbo užmokestis yra apie 578,63 Eur (neatskaičius mokesčių; pagal VSDFV duomenis), nurodo, kad pajamų iš individualios veiklos negauna; atsakovo – 1) nekilnojamojo turto neturi, 2) nurodo, kad paėmęs vartojimo kreditą įsigijo automobilį, kuris reikalingas jo darbinėms funkcijoms vykdyti, 3) darbo užmokestis yra 579,24 Eur (neatskaičius mokesčių; pagal VSDFV duomenis), nurodo, kad pajamų iš individualios veiklos negauna. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis po 2013 m. vasario 27 d. iš esmės nėra pasikeitusi. Nepagrįstai apeliantė (taip pat ir pirmosios instancijos teismas) nurodo, kad atsakovo pajamos 2013 m. vasario 27 d. buvo apie 1 210 Lt (nėra aišku iš kur ši suma gauta), nes pagal byloje esančius duomenis jo darbo užmokestis buvo apie 2 500 Lt.

Vertinant nepilnamečių vaikų poreikius, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie padidėjusias išlaidas vaikams išlaikyti. Vien tai, kad po teismo sprendimo dukrai M. buvo nustatyta alergija, kad vaikai paaugo, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad dėl nustatytos alergijos vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės padidėjo. Priešingai, byloje netgi yra nustatyta, jog kai kurios išlaidos (Už J. būrelį, už K. būrelį) sumažėjo.

Kaip jau minėta, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, t. y. iš esmės vaiko poreikiai tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Koks išlaikymo dydis patenkina (užtikrina) būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad šalys turi išlaikyti tris vaikus, kuriems priteista išlaikymo suma (300 Eur) yra žymiai didesnė, negu atsakovui lieka pragyvenimui (apie 140 Eur - atskaičius mokesčius), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.192 str., 3.201 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.